Juodkrantėje atgimęs iškilaus Lietuvos architekto Jurgio Algimanto Zavišos projektuotas pastatas jau laukia naujų gyventojų – čia įsikūrusieji ne tik grožėsis nuostabia Neringos gamta, mėgausis miškų ir vandenų vėsa, bet ir leisis į malonius kultūrinius potyrius. „Pilkopė“ – šiaurietiška prabanga, sako projekto plėtotojai.
„Objektą 2019 m. įsigijome iš varžytinių. Sovietmečiu statyto išskirtinės architektūros pastato, tais laikais buvusio Raseinių melioracijos turistine baze, būklė buvo prasta, o vidaus erdvių išdėstymas, pastato vėdinimo sistema, priešgaisrinė sauga visiškai nepritaikyti šiandienos normoms ir gyventojų poreikiams“, – pasakoja Jurgis Vilutis, „Pilkopės“ projektą plėtojančios į prestižinį, kokybišką nekilnojamąjį turtą orientuotos UAB „Juodkrantis“ vadovas.
Verslininkas neslepia: vertinant NT plėtotojo akimis, įsigytą seną pastatą buvo pelningiau nugriauti ir pastatyti visiškai naują, kvadratinį, be išskirtinės architektūros ir užimantį kuo didesnį plotą. Tačiau taip pasielgti su vieno iškiliausių sovietmečio architektų J. A. Zavišos projektuotu pastatu būtų buvę neatleistina.
„Pradėjome svarstyti, kas iš architektų galėtų padėti, ir nutarėme kreiptis į architektą Gintautą Vieversį. Vertiname jį kaip profesionalą, mums patinka jo architektūrinės vizijos, – tęsia J. Vilutis „Pilkopės“ prikėlimo naujam gyvenimui istoriją. – Gintautas Vieversys iškėlė bendradarbiavimo su mumis sąlygą: paliekame pastatą kaip meno kūrinį. Investuotojai taip pat norėjo Neringoje išskirtinio objekto, jiems buvo svarbu ne tiek pelnas, kiek kokybė, ilgaamžiškumas ir pridėtinė vertė.“
Pradėjus rekonstruoti pastatą, laiptinėje iš gatvės pusės buvo aptikti seni vitražai, apie kurių egzistavimą nenutuokė net Juodkrantės gyventojai. Buvo nuspręsta vitražus atnaujinti ir užkelti ant naujai projektuojamos stiklinės laiptinės dalies stogo. Ieškant būdų, kaip vitražą įmontuoti į stiklo paketą, teko įveikti nemažai iššūkių. Tačiau rezultatas įspūdingas: vitražas pastato fasadui suteikia unikalumo, o interjerui – spalvų, kai besisukanti saulė vitražo spalvomis pradeda žaisti ant vidaus sienų ir grindų. Vitražai, beje, nėra vienintelis „Pilkopės“ meno kūrinys. Aplinką puošia šiuolaikinių skulptūrų kūrėjo Jono Aničo meno kūriniai iš metalo.
„Pilkopės“ fasado apdailai pasirinkta ilgaamžė, permainingam orui atspari termomediena. Dalis fasado išlaikė seną apmūrijimą lauko akmenimis, o dalis po ilgų meistrų paieškų atnaujinta panašus dydžio ir spalvos akmenimis.
Pastate įrengtas geoterminis šildymas. Investuotojų žiniomis, tai tik trečias pastatas Neringoje, kuriame bus liftas. „Tokiu būdu sukūrėme papildomą vertę mūsų gyventojams. Neringa – ne tik vasaros kurortas. Juodkrantė yra vos 15 km nuo Klaipėdos, tad čia galima gyventi ir dirbti visus metus“, – sako J. Vilutis.
Visi „Pilkopės“ apartamentai parduodami visiškai įrengti, ir tai yra dar vienas projekto išskirtinumas. Profesionali interjero dizainerių komanda, kuriai vadovauja Simona Vilutė, sukūrė vietos gamtą atspindintį natūralių atspalvių interjerą. Sienoms panaudota lietuvių sukurta molio tinko technologija, grindims pasirinkta aukštos klasės akustinė vinilinė danga, atspari smėlio smiltims. Pastato aplinką apželdino „Gamtoje“ specialistai, greta pastato įrengta dviračių saugykla.
J. Vilutis siekia, kad pastatas taptų ir kultūrinės traukos centru. Ateityje planuojama jame rengti parodas, nes tam yra pritaikytos ir erdvės, ir apšvietimas.
Rekonstruota su pagarba pastato autoriui
„Architekto J. A. Zavišos suprojektuotas poilsio namų pastatas – vienas reikšmingiausių jo devintojo dešimt-mečio kūrinių ir ryškiausias modernistinės architektūros pavyzdžių pamaryje“, – sako „Pilkopės“ projekto architektas G. Vieversys.
Pasak architekto, J. A. Zaviša mėgo inspiracijas, jų gausu ir šiame pastate. Pastato siluetas gali priminti ir laivą, ir kalną, bet kelia asociacijų ir su ekskavatoriaus kaušu, nes pastatas projektuotas kaip Raseinių melioracijos valdybos poilsio namai. Modernistinę pastato architektūrą pabrėžia apnuoginti konstrukciniai betono elementai, šiek tiek primenantys brutalizmo stilistiką. Pastatui panaudotos natūralios medžiagos (medis, akmuo) taip pat labai charakteringos modernistinei architektūrai.
„J. A. Zaviša labai džiaugėsi, kad turėjo šiame objekte visišką laisvę – naudojo pačias geriausias apdailos medžiagas, pavyzdžiui, iki šių dienų neišlikusius varinius apskardinimus, – pasakoja architektas G. Vieversys. – Mūsų architektų komanda rekonstruodama pastatą taip pat turėjo daug laisvės, nes užsakovas puikiai suprato šito objekto svarbą. Naudojome tik kokybiškas medžiagas, įdiegėme darnias, tvarias šildymo ir vėdinimo sistemas, naujus sprendinius derinome su originaliais fragmentais – pavyzdžiui, palikome dalį pradinio akmens mūro.“
Fizinė senojo pastato būklė, G. Vieversio teigimu, buvo apgailėtina, jam prikelti prireikė daug investicijų. Be to, poilsio patalpos buvo išdidintos ir paaukštintos išlaikant J. A. Zavišos nustatytas proporcijas. Pastate atsirado naujų elementų, kaip stiklinis apžvalgos bokštelis šiaurinėje pusėje, suteikiantis pastatui kokybės ir modernumo. Rekonstruotos ir akmeninio fasado atraminės sienutės, būdingos J. A. Zavišos architektūriniam stiliui.
„J. A. Zaviša šiame objekte buvo sumaniai suprojektavęs inžinerines sistemas, ypač lietaus nuotekas. Nuo didžiulio šlaitinio pastato stogo teka didelė masė lietaus vandens, tačiau latakų ir lietvamzdžių nematyti – jie paslėpti kraige, ten pat yra netgi patalpų vėdinimo kaminėliai. Dėl šio unikalaus sprendinio pastato fasadas išliko aiškios švarios formos, jos netrikdo nereikalingos detalės“, – žavisi J. A. Zavišos išradingumu architektas. Jo komanda lygiai taip pat atkartojo sprendinį – paslėpė naujus inžinerinius sprendinius, kad nesugadintų vadinamojo kaušo silueto.
„Nusilenkiau geram kūriniui, visiškai nenorėjau jo pakeisti, nes kam keisti ir gadinti kūrinį, kuris yra ir palikimas, ir istorija. Neringoje apskritai yra labai nedaug architektūrinės istorijos pavyzdžių. Mūsų tikslas buvo nesugadinti pastato – tiesiog norėjome jį paryškinti“, – sako G. Vieversys.
Viskas liudija: aš esu pajūryje
„Juodkrantė yra ypatingoje vietoje. Miškas, jūra, marios, smėlis, vėjas – kas gali būti gražiau. Norėjosi ramių, minkštų erdvių, nuteikiančių poilsiui. Parinktos ir atitinkamos apdailos medžiagos, apšvietimo sprendimai. Nesinorėjo išsišokti ar taikyti į dienos tendencijas“, – pasakoja interjerą projektavusi architektė Simona Vilutė.
Iš senojo interjero buvo išlikę tik labai prastos būklės fragmentų, tad teko koncepciją kurti beveik nuo nulio, integruoti naujus inžinerinius sprendinius. Žinoma, paliktos išraiškingiausios detalės, pirmiausia vitražai. Laiptinėje senoji teraco danga pakeista nauja teraco danga.
Piramidės formos pastatas, pasak S. Vilutės, atrodo įspūdingai ne tik iš išorės. Viduje šlaitinės erdvės ypač žavingos. Visos jos išsaugotos, stengtasi kuo geriau atskleisti kiekvieną patalpą. Bendrosios erdvės projektuotos kontrastingesnės, ryškios (pavyzdžiui, pirmas aukštas išklotas juodu teracu, įrengti plono metalo laiptai). Butai gerokai jaukesni, šviesesni, visai kitos nuotaikos, be ryškių akcentų, akį rėžiančių detalių.
Beveik visos inžinerinės sistemos (grindinis geoterminis šildymas, kapiliarinis lubų vėsinimas) integruotos. Šis ne tik brangesnis, bet ir išskirtinio kūrybiškumo pareikalavęs sprendinys leido sukurti švarią, estetišką erdvę. S. Vilutė išskiria smėlio inspiraciją, einančią per visą pastatą. Viskas liudija: aš esu pajūryje. Šį pojūtį sustiprina lietuviško molio tinko lubos ir sienos.
„Integruoti magnetiniai apšvietimo bėgeliai su neakinančios optikos šviestuvais suteikia galimybę individualiai reguliuoti šviesos kiekį pagal poreikį. Bendruosiuose koridoriuose sukurta medinio fasado inspiracija, netgi panaudoti tie patys mediniai tašeliai, – pamini dar porą sprendinių S. Vilutė ir reziumuoja: – Rekonstrukciją pavadinčiau sudėtingiausia statybų rūšimi, nes niekada iki galo nežinai visos situacijos, reikia greitai reaguoti, priimti kūrybiškus sprendimus pagal aplinkybes.“
Reikėjo išskirtinės kompetencijos
Visam sudėtingam „Pilkopės“ rekonstrukcijos projektui suvaldyti reikėjo ir atsakingo generalinio rangovo. Šiam darbui buvo pasirinkta Klaipėdos krašte gerai žinoma ir vertinama UAB „Sodata LT“. 2016 m. įkurta įmonė veiklą plėtoja Klaipėdos, Neringos, Palangos savivaldybėse.
„Mūsų specializacija – sudėtingi naujos statybos ir rekonstrukcijos projektai. Atliekame visus konstruktyvo ir apdailos darbus“, – pabrėžia UAB UAB „Sodata LT“ direktorius Lukas Gulbinas. „Pilkopės“ projektas, pasak direktoriaus, ypatingas savo autentiškumu. „Manau, mums pavyko jį išsaugoti. Užsakovas investavo į ilgaamžes kokybiškas medžiagas, tad prikelta „Pilkopė“ džiugins ir ateities kartas“, – neabejoja L. Gulbinas.
Projekte teko įgyvendinti nemažai išskirtinių architektūrinių ir technologinių, inžinerinių sprendinių. Rekonstrukcijos projektas aprėpė ne tik senosios pastato dalies atnaujinimą – reikėjo prijungti ir naują pastato dalį, įrengti papildomų butų ir unikalias terasas. Taip pat buvo pakeisti visi inžineriniai tinklai, įrengta geoterminio šildymo ir vėsinimo sistemos. Tam taip pat reikėjo didelės kompetencijos.
„Įrengdami atramines sienas privalėjome išsaugoti nepažeistas keliolikos metrų pušis“, – kone didžiausią projekto iššūkį įvardija UAB „Sodata LT“ projektų vadovas Tomas Kurlys.
Optimalūs konstrukciniai sprendimai per trumpiausią laiką
„Pilkopė“ pareikalavo ne tik techninio tikslumo, bet ir pagarbos architektūrinei autentikai. Būtent čia vienodi sprendimai neveikia – reikia kūrybos, patirties ir drąsos ieškoti nestandartinių konstrukcinių kelių“, – sako įmonės PROFA vadovas, konstrukcijų inžinierius Saulius Jokšas.
Pastatų konstrukcijų inžinierių komandos PROFA projektų spektras platus: nuo netradicinių formų daugiabučių iki pramoninių pastatų, viešųjų erdvių bei visuomeninės paskirties statinių. PROFA komanda aktyviai dirba ir kultūros paveldo srityje – prisideda prie vertingų objektų rekonstrukcijų, rengia tvarkybos projektus, atlieka techninės būklės vertinimus ir pelno gerų rekomendacijų, – todėl jie ir buvo pakviesti dirbti išskirtiniame „Pilkopės“ projekte.
„Rangovas pakvietė prisijungti prie projekto įgyvendinimo žinodamas, kad padėsime išspręsti visas objekto bėdas ir padarysime tai kvalifikuotai, rasime optimalius sprendinius. O kad nebūtų per lengva, buvome apriboti ir rangos terminais, nes Juodkrantėje vykdyti darbų kurortinio sezono metu negalima“, – tęsia S. Jokšas.
Pastato konstruktyvas – savitas ir nenuoseklus, didžiąją dalį sprendinių PROFA komanda turėjo atlikti einamųjų darbų metu, atidengus specifines zonas. Didžiausias objekto iššūkis – naudingo ploto padidinimas performuojant pastato gembinius balkonus į gyvenamąsias patalpas. Tai padaryti teko nuo esamų balkonų iškišant naujas papildomas balkonų gembines konstrukcijas, stengiantis kuo mažiau paveikti senąsias.
Projekte taip pat gausu savitų sprendimų, kuriuos padiktavo sklypo reljefas, papildomos lauko terasos ir laiptai, senų rūsio patalpų pritaikymas gyvenamosioms patalpoms. Viskas buvo atliekama maksimaliai saugant bei gerbiant reikšmingus architekto J. A. Zavišos sprendinius ir tuo pat metu modernizuojant pastatą pagal šiuolaikinius poreikius.
Žemiškų spalvų keramika – grindims ir sienoms
„Pilkopė“ buvo ypatinga dėl apdailos medžiagų parinkimo, jų kokybės, kolorito ir tiekimo subtilybių. Siekėme visapusiškai padėti interjero architektei ir užsakovui įgyvendinti viziją“, – apie savo įmonės indėlį į projektą kalba UAB „Vende“ (INTERJERO SALA) direktorė Beatričė Šalkauskienė. Jos vadovaujama įmonė, veiklą pradėjusi prieš dešimtmetį, specializuojasi keraminių plytelių, parketo, natūralaus mozaikinio betono, santechnikos, kiliminių dangų ir kitų interjero apdailos medžiagų srityje.
„Pilkopei“ INTERJERO SALA tiekė atstovaujamų italų gamintojų produkciją. VIP apartamentams, vonios kambariams ir koridoriams pasirinktos „COEM Ceramiche“ sienų ir grindų plytelės atspindi natūralaus akmens įvairovę ir grožį, išsiskiria kokybe bei subtiliu dizainu. „Sinai“ kolekcijos akmens efekto porcelianinėje keramikoje vyrauja auksiniai atspalviai: nuo smėlio iki šviesiai rudos spalvos. „Versatile stone“ keraminės plytelės atkartoja natūraliai drumstą kalkakmenio paviršių, kurio raštų ir tekstūrų pynimas patalpoms suteikia dekoratyvią ir šiuolaikišką išvaizdą. „Touch stone“ keramika primena travertino uolieną ir marmurą.
„Projektui buvo svarbu naudoti ne tik vizualiai patrauklias, bet ir estetiškas, tvarias medžiagas. Drauge su interjero architekte atrinkome medžiagas, artinančias projektą prie nuostabaus pamario kraštovaizdžio“, – sako B. Šalkauskienė.
Pastato laiptų pakopoms, aikštelėms ir holui naudotos senųjų gamybos tradicijų pagrindu, maišant natūralius marmuro ir granito akmenėlius, sukurtos natūralaus mozaikinio betono plytelės GRANDINETTI S.R.L. Šios plytelės gaminamos pagal kliento pageidavimą. „Pilkopei“ reikėjo tamsios antracito spalvos su juodomis natūralaus akmens priemaišomis.
Nekristi į akis – taip pat išskirtinė savybė
„Pilkopėje“ viskas apgalvota iki smulkmenų. Jaukiuose šviesių, ramių tonų butuose kiekviena detalė turi sklandžiai įsilieti į interjerą. Visose erdvėse daug dėmesio skirta apšvietimui, žaista kontrastu: šilta – šalta, tamsu – šviesu. „Žmogus lyg pereina iš tamsios, intensyvios erdvės (koridoriaus) į savo šviesius namus. Lyg perėjęs mišką prieina pajūrį“, – atskleidžia apšvietimo idėją interjero architektė S. Vilutė. Tokiam sumanymui įgyvendinti pasitelkti net jungikliai ir kištukiniai lizdai.
„Pasirinkome JUNG serijos LS 990 gaminius, nes šis gamintojas patikimas, o mūsų tikslas – užtikrinti ilgaamžiškumą. Nenorime, kad klientams kas nors gestų, reikėtų remontuoti. Kita vertus, šios JUNG serijos dizainas patrauklus savo paprastumu. Nenorėjome nieko, krintančio į akis, šių gaminių dizainas minimalistinis, mums tai labai tiko“, – antrina interjero architektei „Pilkopės“ projektą plėtojančio „Juodkrančio“ vadovas J. Vilutis.
Vokišku preciziškumu garsėjančio gamintojo JUNG serija LS 990, įkvėpta Bauhauzo dizaino mokyklos stilistikos, populiari jau daugiau kaip 50 metų. Klasikinis šios serijos jungiklio variantas siauru rėmeliu puikiai dera bet kurioje aplinkoje ir dėl didelės galimų funkcijų įvairovės mielai pasirenkamas įgyvendinant sudėtingas architektūrines ir technines idėjas. Gaminamus daugiaviečius (iki 5 jungčių) rėmelius ant sienos galima montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai, jiems tinka visi LS serijos dangteliai.
Neseniai gamintojas pasiūlė serijos LS 990 pagrindu sukurtą naują kolekciją, įkvepiančią originaliems ir drąsiems kūrybiniams sumanymams. Aukščiausius kokybės ir saugumo standartus atitinkantys naujieji gaminiai itin spalvingi – yra net 63 „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės spalvos ir visos jos lengvai suderinamos viena su kita. Kad būtų užtikrintas išskirtinis akiai malonus matinis paviršius, kiekvienas kolekcijos „Les Couleurs® Le Corbusier“ jungiklis dažomas rankiniu būdu.
JUNG, kurdamas savo produktus, galvoja ir apie jų poveikį aplinkai, todėl naudoja tvarias medžiagas. Viena iš jų – duroplastas. Palyginti su termoplastu, duroplasto gamybos metu į atmosferą išmetama mažiau CO2, mažiau suvartojama energijos ir vandens. Eksploatavimo ciklo pabaigoje duroplastas gali būti perdirbtas. Jį utilizuojant nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu – mikroplastiko.
Į tvarumą ir ateities kartas orientuotam „Pilkopės“ projektui visos šios JUNG serijos LS 990 ypatybės yra aktualios ir svarbios.
Vietą taupo dviračių parkavimo stovai-keltuvai
Pernai Kuršių nerijoje atidarytas moderniausias Lietuvoje ir aukščiausius standartus atitinkantis pėsčiųjų bei dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Šis takas paskatino daugiau poilsiautojų į Neringą atvykti su dviračiais. Apie aktyvaus gyvenimo tendencijas pagalvojo ir „Pilkopės“ plėtotojai: jie prie pastato įrengė eilę vertikalių dviračių stovų-keltuvų PARKIS ir taip sukūrė pridėtinę vertę visų apartamentų gyventojams. Į kraštovaizdyje dailiai paslėptą PARKIO dviračių saugyklą patenkama laipteliais.
Taupant vietą anksčiau dviratį neišvengiamai reikėjo kabinti ant kablio, tačiau dabar, kai pradėtas gaminti vertikalus dviračių stovas-keltuvas PARKIS, šio nepatogumo nebeliko. Norint pastatyti dviratį vertikaliai, nereikia jokių fizinių pastangų, nes keltuvas mechaninis, be to, nereikalauja elektros energijos ir daug priežiūros. Parkuojant dviratį PARKYJE sutaupoma mažiausiai 40 proc. grindų ploto. Stovai-keltuvai pagaminti iš aukštos kokybės ilgaamžių medžiagų: anoduoto aliuminio ir cinkuoto dažyto plieno. Jų dizainas išsiskiria elegantiškomis ir švelniomis linijomis.
Devynerius metus PARKIS specializuojasi inovatyvių vertikalių dviračių laikiklių gamyboje – kuria gaminius, lengvinančius dviračių parkavimą, kartu nepamiršdamas proceso funkcionalumo. PARKIS išsiskiria rinkoje tokiomis savybėmis kaip paprastas naudojimas, ekologiškumas (nereikia elektros), išskirtinis dizainas ir suderinamumas su įvairių tipų dviračiais, tarp jų ir elektriniais.
Yra sukurti keturi pagrindiniai vertikalių laikiklių tipai, tinkami populiariausių tipų dviračiams, tarp jų plento, kalnų ir miesto dviračiams.
Kūrybinis pasiūlymas
Kol „Gamtoje“ kurto „Pilkopės“ kraštovaizdžio augmenija stiebiasi savo grožio piko link, siūlome pasigėrėti pavasariniu obelų žydėjimu kitoje įstabioje „Gamtoje“ komandos projektuotoje, apželdintoje ir jau subrendusioje aplinkoje – „Misionierių Sodų“ kieme. Tai 3,35 min. trukmės gamtos, modernaus šokio ir elektroninės muzikos mini spektaklis, kuris nutiko susitikus Kauno šokio teatro „Aura“ artistui Heung Won Lee, lietuvių elektroninės muzikos kūrėjai Monikaze ir „Gamtoje“ kraštovaizdžio specialistams.
OBJEKTAS: poilsio paskirties pastatas „Pilkopė“, Vilų g. 14, Juodkrantė
UŽSAKOVAS: UAB „Juodkrantis“
STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Sodata LT“
ARCHITEKTAI: Jurgis Algimantas Zaviša (1978 m.); 2023–2025 m. rekonstrukcija – „L&G projektai“, Gintautas Vieversys, Loreta Volungevičienė, Gina Vieversytė
INTERJERAS: architektė Simona Vilutė, dizainerė Anastasija Čaplinskaja-Michejeva
PROFA, Promat, JUNG, Fogo, PARKIS, Sodata LT, Betono mozaika, Gamtoje, INTERJERO SALA
