Studentai išanalizavo pasirinktos teritorijos dabartinę situaciją, ieškojo įgyvendintų panašių projektų analogų bei pavienių pastatų pavyzdžių, analizavo pagal BREEAM standartus praktiškai įgyvendintus projektus, vertino pasirinktos teritorijos probleminius klausimus ir išsikėlė sau tikslus.
Dalies esamų pastatų būklė kritiška. Apleistuose pastatuose klesti augalija (2 pav.). Vienas iš naudojamų praėjimų į teritoriją eina kiaurai per apleistą pastatą. KTU komandos nuomone, šis slėnis galėtų tapti Ąžuolyno tipo žaliąja erdve – parku, sutvarkyti bunkeriai būtų lankytini pažintiniai objektai, o geležinkelis naudojamas susisiekti ir savotiškai pramogai, jeigu juo važinėtų elektriniai saulės energijos, akumuliatorių bei galbūt žmogaus jėgos varomi nedideli traukiniai.
Nagrinėjamą teritoriją kerta išvaizdus, mišku apaugęs žalias slėnis su geležinkeliu. Kairėje jo pusėje yra labai apleisti carinės Rusijos palikti bunkeriai (3 pav.), priskirti Kauno gynybiniam paveldui.
Viena KTU studentų nagrinėjamos teritorijos problemų yra ta, kad joje nėra galimybės ne automobiliu pasiekti Kauno centrą. Į šią teritoriją norintis patekti žmogus privalo važiuoti Europos arba Veiverių plentu. Šie keliai yra visiškai nepritaikyti nei pėsčiųjų, nei dviračių eismui. Kauno bendrajame plane numatomas tiltas, jungiantis Nemuno salą su Žemąja Freda.
Kelias per šį tiltą pėstiesiems gana ilgas, o dviračiams – labai puikus. Esant tokioms galimybėms mūsų teritorijoje komanda planuoja išplėtoti dviračių takų infrastruktūrą. Teritorijoje yra daug apleistų pastatų, įvairių šiukšlių (4 pav.).
Koncepciniai analogai
Iš architektūrinių sprendimų, kaip koncepciniai analogai, buvo pasirinkti „BIG Architects“, Peterio Bednaro „Zack Cooley Architects“, „Tyrrell Studio“, „MAD Architects“, Zaha Hadid „Architectural studio“ (5 pav.) ir kitų grupių darbai.
Iš komercinio tipo analogų buvo atkreiptas dėmesys į „Software AG Foundation“ – didžiausią pasyvųjį biurų pastatą pasaulyje. Jo plotas – 8 tūkst. m2. Lengvai lenkti fasadai sukuria malonų lyg sustiprintos perspektyvos vaizdinį, kas iš esmės itin masyvų pastatą daro patrauklesnį. Pastato planas itin įmantrus – išlenktas trikampis dėl savo sudėtingumo ir keblaus suderinamumo su vyraujančiais stačiakampiais yra retas tarp stambesnių architektūrinių elementų. Kelia klausimų jo funkcionalus suderinimas su pasyvumu.
Daugiabučių pastatų analogai – pasyviųjų namų kvartalas (6 pav.), suplanuotas prie pat gatvės ir formuojantis bendrą vidinę erdvę tarp pastatų. Pastatų konstruktyvistinė architektūra ir medinė apdaila kuria modernios ir jaukios erdvės pojūtį. Kito pavyzdinio pastato forma būtų labai paprasta, net neįdomi, bet viskas buvo pakeista, sukuriant be galo organiškos formos balkonus. Jie pastatą daro labai patrauklų ir kartu išlaiko ekonomišką jo griaučių karkasą (7 pav.).
