KTU Panevėžio komanda ėmėsi įgyvendinti tokius tikslinės teritorijos kompleksinio sutvarkymo tikslus: architektūrinio ir urbanistinio savitumo, originalumo, išsiskiriančio iš kitų Lietuvos miestų, formavimas; miesto vizualinio identiteto formavimas; patrauklių ir įsimenančių miesto erdvių kūrimas; kultūrai skirtų viešųjų erdvių patrauklumo didinimas; laisvalaikiui skirtų viešųjų erdvių patrauklumo didinimas.
Nagrinėjamos teritorijos problematikos akcentai
Remiantis KTU komandos pastebėjimais, šiuo metu dauguma Panevėžio miesto viešųjų erdvių bei rekreacinių zonų susitelkusios Nevėžio upės pietinėje teritorijos dalyje. Šiaurinę Nevėžio upės teritoriją formuoja pramoninė zona. Pramonei Panevėžyje praradus įtaką arba išsikėlus į miesto pakraščius, atsirado nemažai urbanistinių dykrų – teritorijų, atvirų konversijai.
2013 m. atliktoje „Viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms galimybių studijoje“ pastebima, kad Nevėžio upę skaido tiltai, skirti tenkinti transporto, o ne pėsčiųjų poreikiams. Pėstiesiems skirti tiltai nesujungia visų viešosioms erdvėms tinkamų Nevėžio upės teritorijų, tad žaliosios erdvės ar rekreacijai tinkamos zonos nėra išnaudojamos gyventojų poilsiui.
Įvertinus gamtines Panevėžio sąlygas, panagrinėjus pasaulio praktiką, kur vandens telkiniai miesto teritorijoje yra išnaudojami sukuriant patrauklias viešąsias erdves, pastebėta, kad Nevėžio pakrantės, „Ekrano“ gamyklos tvenkinys ir Senvagė – didelį rekreacinį potencialą turinčios teritorijos.
Atlikus Panevėžio probleminių vietų analizę, kaip nagrinėjama teritorija buvo pasirinkta pramoninė teritorija Skaistakalnio parko prieigose tarp „Ekrano“ marių ir Nevėžio upės kilpos (1 pav.).
Pasirinkto kvartalo probleminiai taškai: apleista buvusi pramoninė teritorija su aukštomis mūrinėmis tvoromis yra greta Skaistakalnio parko teritorijos ir žaloja apylinkių vientisumą. Teritorijoje neaiškios funkcijos apleisti pastatai tinkamai nereprezentuoja miesto ir istorinio parko, esančio šalia. Teritorija privatizuota skirtingų šeimininkų, o šie neplanuoja kurti bendros kvartalo plėtros vizijos (3 pav.).
Kvartalas įsikūręs Nevėžio upės kilpoje. Tai potencialiai tinkama teritorija pakrančių rekreacijos plėtrai bei kultūrinėms, reprezentacinėms miesto zonoms kurti. Nėra parko, už upės esančių teritorijų ir kvartalo jungčių.
Nagrinėjami analogai
Teritorijos konversija: parkas „High Line“ (Niujorkas, JAV). Pasirinktas parko dizainas, kurį sukūrė architektai „Diller Scofidio + renfro“, grindžiamas natūraliai apželdinto geležinkelio ruožo idėja, t. y. buvo siekiama sukurti kiek įmanoma natūralesnę aplinką, geležinkelio ruožus apželdinant tais augalais, kurie čia augo iki įrengiant parką. (4 pav.)
Universalus dizainas: biurų pastatas „Access Living“ (Čikaga, JAV). Jo ypatybės – darbo vietų lankstumas. Darbo paviršiai, stalčiai, kėdės gali būti pritaikomi skirtingų ūgių ir poreikių žmonėms. Kėdės reguliuojamos aukštyn ir žemyn, pirmyn ir atgal, pakreipiamos, ranktūriai pakeliami ir nuleidžiami. Tinka įvairaus sudėjimo žmonėms ir sėdėjimo pozicijoms. (5 pav.)
Universalus dizainas: Avenue Paulista (San Paulas, Brazilija). San Paulo mieste buvo pakeista 2,6 km šaligatvių ir gatvių dangos. Sulūžę, nelygūs šaligatviai buvo pakeisti sustiprinto betono, supilto 4 x 4 m kvadratinėmis sekcijomis su specialiomis guminėmis jungtimis, apsaugotomis varinėmis juostomis. Patogaus dydžio sekcijos gali būti išimtos dirbant po žeme ir pakeičiamos po vieną. Taip buvo pagerintas priėjimas prie požeminių trasų. Kontrastingos betono spalvos ir stulpai žymi kampus. Iš anksto suformuoti (išlieti gamykloje) šaligatvių kraštai. Gatvių perėjos atitrauktos nuo sankryžų, kad pėstieji būtų apsaugoti nuo sukančių mašinų. Perėjos yra ryškiai ir aiškiai subrūkšniuotos, šaligatviai – su geresnio sukibimo juostomis, jos išdėstytos taip, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas. Gatvės ir šaligatviai sujungia autobusų stoteles, mašinų aikšteles, įėjimus į metro. Visos detalės glaudžiai susijusios. (7 pav.)
Universalus dizainas: mokykla „Hazelwood“ (Glazgas, Škotija). Mokykla buvo suprojektuota naujoviškai ir pakeitė dvi jau egzistuojančias mokyklas vaikams su negalia. Vieną – vaikams, kurie turi pirminę regėjimo negalią, sutrikusią klausą, kitą – vaikams, kurie turi judėjimo negalią, serga autizmu. Mokykla vingiuoja per žaliąją teritoriją, formuoja lankus aplink medžius. Taip sukuriamos nedidelės klasės, jaukios kiemelių zonos. Tai užtikrina geresnes mokymosi galimybes. Interjere sukurta orientacijos sistema akliesiems ir visa įranga kitokias negalias turintiems vaikams.
Pastatų renovacija ir modernizavimas: pastatas Talino Rotermanno kvartale (Estija). Pastato, kurio pirminė paskirtis buvo dailidžių dirbtuvės, struktūra keitėsi sovietmečiu. Buvo statomas trečiasis aukštas iš silikatinių plytų. Kadangi pastato pirmas ir antras aukštai estetiškai vertingi, buvo nuspręsta jį atkurti. (8 pav.)
