Kaip manote, koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Manome, kad mieste vyraujantį betoną pakeis medis ir kitos atsinaujinančios statybinės medžiagos. Architektai, atliepdami greitai kintančius visuomenės poreikius, daugiau užsiims esamų pastatų pritaikymo projektais nei naujų kūrimu. Miestai bus greitai kintantys. Ilgalaikiai betoninių ar plytinių pastatų griaučiai per savo gyvenimą spės priglobti dešimtis skirtingų funkcijų. Bus gerai išvystyta automatizuoto viešojo transporto sistema. Apskritai judėjimas miestuose ir su juo susiję žmonių įpročiai turėtų keistis. Atsiras daugiau mišrios funkcijos pastatų ir rajonų, žmonėms nebereikės keliauti dirbti į kitą miesto galą, taigi tvirtės vietinės bendruomenės. Miesto gyventojai vis labiau jausis jo šeimininkais, visuomenė turės tvirtesnį balsą ir galimybių pritaikyti miestą prie savo poreikių, tvarkytis viešosiose erdvėse. Mūsų įsivaizduojamas ateities miestas yra knibždantis daugybės mažų, jaukių gyvenviečių, dinamiškas ir nenuspėjamas, apimantis vietinį ir pasaulinį aspektus.
Nors apie ateities miestą kol kas galime tik abstrakčiai svajoti, tai daryti yra svarbu. Viskam taip greitai kintant, reikia turėti viziją ir gebėti greitai priimti tinkamus sprendimus, nes tai, kokie miestai bus ateityje, priklauso tik nuo mūsų.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta originaliausios mintys?
Vienoms iš mūsų mintys gimsta paryčiais, kitoms – vaikštant miške arba kantriai popieriuje pieštuku vyniojant minties siūlą. Visgi visas mus jungia tam tikra ramybės būsena, atsipalaidavimas, pasitikėjimas procesu. Stengiamės palikti erdvės alsuoti kūrybinei dvasiai, skirti laiko susigulėti mintims. Leidžiame sau veikti, kai veikiasi, ir nespausti savęs, išlaukti, kai mintys neteka.
Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Daugelis mus sieja su Skandinavija, mediniais pastatais. Tai išties yra mus visas suvienijusi kryptis. Pradžioje ji atrodė nišinė, nes Lietuvoje mediniai pastatai nėra populiarūs, sklando daug mitų apie jų trumpalaikiškumą, gaisrus bei peles. Tačiau kuo daugiau domimės, tuo labiau įsitikiname, kad medis – ateities medžiaga, iš kurios jau dabar projektuojami milžiniški kompleksai pažangiausiuose pasaulio miestuose. Tad stengiamės kuo geriau susipažinti su šia medžiaga, studijuoti jos panaudojimo galimybes.
Iš kitų kūrėjų mus žavi urbanistai, teikiantys prioritetą socialiniams miesto aspektams, daug įkvėpimo randame Jano Gehlo filosofijoje. Domimės pastatų perpanaudojimą įvaldžiusiais architektais, pavyzdžiui, belgų komanda „Architecten de Vylder Vinck Taillieu“. Taip pat mus žavi mažos, žaismingos ir per darbus kūrybinio džiaugsmo neprarandančios kūrybininkų studijos, pavyzdžiui, „Instagram“ savo molio lipdinius demonstruojantys „Designers on Holiday“. O labiausiai lygiuojamės vienos į kitas, nes visos esame labai skirtingos ir pasitempti, žiūrint į koleges, visada yra kur.
Kokiais savo darbais didžiuojatės?
Mus labai džiugina kompleksiški, ilgalaikiai projektai, atliepiantys mūsų pačių filosofiją ir organiškai gimstantys iš gero dialogo su klientu. Iš tokių verta paminėti pajūryje vystomą medinių pastatų kompleksą „JūraSpot“, kur ne tik į valias naudojame degintą medį, bet ir savo pastatais prisidedame prie besivystančio aitvaruotojų kurorto įvaizdžio kūrimo. Toks yra ir Vipasanos meditacijų centro projektas, jau trečius metus lėtai ir nuosekliai vystomas drauge su užsienio mokytojais ir Lietuvos medituotojų bendruomene. Savo komandoje turime ir aitvaruotoją, ir medituotoją, taigi smagu, kai projektai gimsta iš mūsų pačių aistrų ir poreikių.
Mus visas labiausiai vienija ir įkvepia Švenčionėlių „projektas“, kurio, rodos, pakaks visam gyvenimui. Apsigyvenome šiame miestelyje prieš kelerius metus, įkūrėme čia kūrybininkų bendruomenę bei savo studiją. Svajojame atidaryti kavinę, svečių namus, bendradarbystės erdvę ir po truputį paversti šį nykstantį miestelį kūrybininkų traukos centru. Mus žavi čia esantys seni raudonų plytų geležinkelio infrastruktūros pastatai, nuolat svajojame apie jų panaudojimo galimybes. Juokiamės, kad Švenčionėliai yra „ongoing, hands on DIY“ urbanistinis projektas, kuriame vaizduotė dar ilgai galės ganytis ramiomis miestelio gatvėmis.
