Pasirinkta teritorija yra vienareikšmiškai pilka, be identiteto, bet turinti didžiulį potencialą generuoti pridėtinę vertę ir tapti vietos gyventojų bendruomenės traukos centru.
Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Giedrė: Tendencijos yra aiškios – judame duomenų apie miesto vartotoją skaitmeninimo linkme; su miesto procesų valdymu susiję sprendimai darosi vis kompleksiškesni ir apimantys vis didesnes teritorijas. Pamatinis šių pokyčių tikslas – tobulinti žmogaus gyvenamąją aplinką, tad miesto ateitis atrodo žadanti daugiau dinamiškumo ir komforto. Laikas parodys, ar judėdami šiuo keliu sugebėsime nenutolti nuo pamatinių žmogaus poreikių ir neužgošime galimybių organiškai individo saviraiškai.
Goda: Ateitis visada yra kintanti, tačiau kalbėti apie tendencijas yra realu ir netgi būtina. Akivaizdu, kad ateities miestas juda link dar intensyvesnio technologijų panaudojimo, procesų skaitmeninimo, kas stipriai keičia mūsų visų kasdienybę. Tačiau šalia šių vystymosi aspektų dėmesio centre turėtų likti tikroji žmogaus gyvenimo kokybė ir vertybės, kurios vis greitėjančiame, įtampos kupiname miesto gyvenime žmogų palaiko žmogumi. Ryšys su gamta, žalioji infrastruktūra, tvarumo principai, humanistinis dizainas ir bendrumas, sąlygos ryšiams tarp žmonių atsirasti ir palaikyti – tai tendencijos, kurios turės tik stiprėti, kuriant ateities miestą.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?
Giedrė: Esu įsitikinusi, kad keičiama mūsų gyvenamoji aplinka kartu kilsteli ir žmogų. Būtent tai įkvepia kiekvienai užduočiai ieškoti unikalių sprendimų.
Goda: Savo darbe nuolat derinu tris sritis: pačios vietovės, teritorijos duotybes, kliento poreikius ir norus bei savo požiūrį, kūrybinį indėlį. Tad tai ir įkvepia – pati gamta, teritorija ar vietos dvasia (lot. Genius loci), žmonių savitumas ir gyvenimo būdas, taip pat kelionės, muzika, menas. Ir, žinoma, gera architektūra, kitų autorių darbai. Originaliausios mintys gimsta spontaniškai ir netikėtai. Galbūt todėl, kad įkvėpimas iš esmės yra gaivališkas, vargu ar kontroliuojamas fenomenas.
Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Giedrė: Kūrybinėje veikloje netaikau į estetinį stilių ar kryptį, tačiau mano nuostatas formuoja pasaulyje lyderiaujančios tendencijos ir principai. Paminėčiau kelis vardus: ekologinio požiūrio urbanistinėje aplinkoje pradininką profesorių Nigelą Dunnettą ar kraštovaizdžio architektą ir teoretiką Jamesą Cornerį. Manau, kad šiandien mes neturime prabangos galvoti tik apie formą ar stilių. Daugiafunkciškumas, teigiami pokyčiai socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje plotmėje yra ir privalo būti kiekvieno projekto esminiai principai.
Goda: Kadangi mokiausi Londone, mano pažiūras kraštovaizdžio architektūros srityje stipriai formavo garsūs britų ir Amerikos kūrėjai, tokie kaip Danas Kiley, Tomas Stuartas-Smithas, Andrea Cochran, Luciano Giubbilei, Danas Pearsonas, Christopheris Bradley-Hole’as, Sarah Price. Jų darbuose dera pagarbus, puoselėjantis požiūris į gamtą ir geras dizainas, t. y. puikus erdvės suvokimas ir formavimas, kūrybiški ir žmogaus vietos patyrimą papildantys sprendiniai bei šiuolaikiška estetika, kuri gali būti ir minimalistiškai moderni, ir natūralistiška, laukinė.
Kokiais savo darbais didžiuojatės?
Giedrė: Džiaugiuosi, kad savo darbuose sugebėjau išlaikyti vertybinę liniją. Projektai, prie kurių prisidedu, generuoja ne tik estetinę vertę – stengiamės edukuoti visuomenę, generuoti teigiamus socialinius pokyčius ir skleisti žinią apie tvaraus vystymosi būtinybę. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę prisidėti prie profesijos stiprinimo bei pasidalinti savo sukaupta patirtimi akademinėje veikloje.
Goda: Pavykę yra tie darbai, kurie pagerino žmonių gyvenimą, praplėtė požiūrį, atnešė džiaugsmo, harmonijos ir sukūrė ryšį su natūralia aplinka. Tai ir privačios teritorijos, ir viešosios erdvės Vilniuje, Stokholme, Anykščiuose.
