Žurnalas STRUCTUM, kaip kasmet peržvelgdamas praėjusius metus, kartu su komisija išrinko įspūdingiausius 2023 metų projektus, kuriuos sukūrė Lietuvos architektai ir įgyvendino didžiausios, profesionaliausios statybos įmonės.

Pagrindinė ateities Vilniaus verslo arterija

Vilniaus finansinio kvartalo širdyje, Konstitucijos prospekte, iškilęs „Studio Libeskind“ ir
„Archinovos“ architektų suprojektuotas pastatas neabejotinai perbraižys sostinės
verslo horizontą. Dėl unikalių architektūrinių sprendinių, įdiegtų inovatyvių technologijų
naujasis verslo centras jau dabar pelnytai tituluojamas 21 amžiaus Vilniaus simboliu –
vieta, kuria teka pagrindiniai miesto verslo, gyventojų ir svečių srautai.

Verslo centrui ARTERY sklypas pačiame Vilniaus finansinio kvartalo centre, Konstitucijos prospekte, buvo pasirinktas neatsitiktinai. „Čia koncentruojasi Lietuvos ir
užsienio kompanijos, veikia įvairių paslaugų teikėjai, prekybos centrai. Per sostinės verslo rajoną eina viena iš pagrindinių miesto gatvių, automobilių ir pėsčiųjų tiltais jis yra sujungtas su Senamiesčiu. Įmonėms tokia lokacija patraukli ir dėl patogaus susisiekimo, ir dėl galimybės tinkamai reprezentuoti savo verslą“, – sako Marius Žemaitis, ARTERY projekto užsakovo – UAB „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas. Jo žodžiais, verslo centro pavadinime užkoduota pagrindinė architekto Danielio Libeskindo idėja – sukurti tokį pastatą, kuris taptų pagrindine verslo arterija mieste.ARTERY, pasak M. Žemaičio, neabejotinai yra vienas sudėtingiausių projektų šalyje jau vien dėl savo architektūrinės formos ir konstrukcijos. Kiekvieną pastato aukštą skiria netaisyklingų formų perdangos, o jo fasade, padengtame išskirtinių savybių stiklu, nematyti jokių jungiamųjų aliuminio elementų, įprastų kituose stiklo konstrukcijų statiniuose. Kad
tokia architektūrinė projekto vizija būtų įgyvendinta, reikėjo itin glaudaus visų pastato kūrėjų bendradarbiavimo. Vertinant pasaulinių verslo centrų kontekste, ARTERY yra pavyzdinis dėl pasiektų aukštų tvarumo standartų ir pasitelktų novatoriškų technologijų – nuo elektrą gaminančių
saulės modulių, vizualiai susiliejančių su stiklo fasadu, iki inovatyvios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, užtikrinančios optimalų mikroklimatą, ir elektros energiją generuojančių liftų. „Investicijos į objektą siekia per 90 mln. eurų, ir mes džiaugiamės, kad ARTERY sulaukė itin didelio tarptautinių ir Lietuvos kompanijų susidomėjimo, jau išnuomota daugiau kaip 80 proc. objekto ploto“, – didžiuojasi projektu „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas.

„ARTERY“ – 21 amžiaus Vilniaus simbolis

„Siekėme sukurti miestui 21 amžiaus orientyrą“, – sako Danielis Libeskindas, lenkų kilmės amerikiečių architektas, „Studio Libeskind“ įkūrėjas, ARTERY idėjos autorius. Pagal jo viziją, ARTERY ne tik atnaujins mūsų sostinės veidą, bet ir taps jos 21 amžiaus simboliu – dieną naktį šviesa ir gyvybe pulsuojančia miesto arterija. Verslo centro pavadinimą pasufleravo lokacija: dangoraižis iškilo miestui gyvybiškai svarbių linijų sankirtoje. „Studio Libeskind“ tikisi, kad ARTERY taps miesto gyventojų traukos epicentru, atspindinčiu šiuolaikinio Vilniaus esmę.“ „Studio Libeskind“ atliko keletą pirminių apsilankymų statybos aikš telėje, peržiūrėjo maketus ir nuotoliniu būdu dalyvavo vaizdo susitikimuose priimant meninės krypties ir statybos etapo projektavimo sprendimus, o projektavo bei konstruktorių ir inžinierių komandoms, kitiems konsultantams vadovavo „Archinova“ – vienas progresyviausių architektų biurų Lietuvoje. Pasak jo vadovo architekto Aleksandro Gvildžio, vadovavusio ir ARTERY statinio projektui, pastato architektūra
išties išskirtinė, akcentinė, net ekstravagantiška. Kol kas tai sudėtingiausios formos ir konstrukcijos statinys Lietuvoje. Kartu su „Peikko Lietuva” konstruktoriais Vytautu Cvirka ir Virmantu Juocevičiumi pavyko suprojektuoti itin grakščią metalo konstrukciją. Ji yra jungiamoji septynių ir dvidešimties aukštų korpusų grandis. „Peikko Lietuva“ džiaugiasi, kad jų indėlis į šį projektą išties svarus ir reikšmingas: suprojektuotos visos pastato laikančiojo karkaso konstrukcijos, koordinuoti pamatų ir įtempto monolitinio gelžbetonio perdangų projektavimo darbai. „Peikko Lietuva“ taip pat pagamino sudėtingas plieno konstrukcijas bei jų elementus ir tiekė į aikštelę savo produktus – armavimo sistemą PSB®, sriegines armatūros jungtis MODIX®
ir tvirtinimo plokštes WELDA®. Prekinį betoną naujojo verslo centro ARTERY statybai tiekė UAB
„Betono centras“.

Inovacijų ir verslo centro pastatas – pirmasis su saulės elektrine ant fasado

BOD GROUP priklausantis Inovacijų ir verslo centro pastatas Vilniuje pats taip pat yra inovatyvus. Jis – pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje statinys, kuriam eksploatuoti visą reikiamą elektros
energiją pagamina ant fasado ir stogo įrengta saulės elektrinė.

Važiuojant Geležinio Vilko gatve ties Visoriais gerai matyti saulės moduliai ant naujojo BOD GROUP pastato. Pastatas padengtas pačios BOD GROUP pagamintais saulės moduliais
„SoliTek“. 850 kW galios saulės elektrinė dengia viso pastato fasadą ir stogą. Tai pirmasis Lietuvoje  pastatas, kurio fasade integruotas toks netradicinis architektūrinis sprendinys. Daugiau kaip 20 mln. eurų kainavusiam naujajam pastatui tokia inovatyvi statyba pasirinkta be ilgų svarstymų, tai buvo kone savaime suprantama. Saulės modulius ir optinius akinių lęšius gaminanti BOD GROUP – Šiaurės Europos technologijų lyderė, ji daug investuoja į mokslinius tyrimus ir jais remdamasi kuria ir gamina naujus produktus, o Inovacijų ir verslo centro pastate planuota sutelkti
naujas tyrimų laboratorijas ir visą įmonės inovacijų ir tyrimų potencialą, tad norėta, kad pažangos idėją įkūnytų ir pats pastatas. Inovatyvi saulės elektrinė tokio pobūdžio pastatui buvo būtina – planuota, kad 33 000 kv. m patalpose elektros energijos bus suvartojama daug: čia veiks ne tik eksperimentinės laboratorijos, bet ir BOD GROUP aukštųjų technologijų įmonių, lazerių, saulės elementų kūrėjų ir gamintojų biurai. Plėtojant tokią kompleksinę veiklą ne mažiau svarbu
užtikrinti ir A++ energinį naudingumą, taip pat kitus efektyvius šiuolaikiškus sprendinius energijai tvariai išgauti ir jos sąnaudoms mažinti. Vienas iš minėtųjų sprendinių – geoterminių gręžinių ir šilumos siurblių sistema. Visame sklype iš viso įrengta 81 geoterminis gręžinys, kiekvienas – 130 metrų gylio. Tačiau sistema – itin kompaktiška, nes didžioji dalis geoterminių gręžinių yra po pastatu. Tikimasi, kad naujos kartos šilumos siurbliai iš 1 kWh elektros energijos leis pagaminti 4,5–5 kWh šilumos, o šaldymo efektyvumas sieks 4,91–5,76 kWh. Geotermija užtikrina ne tik pastato šildymą šaltuoju sezonu, bet ir bazinį patalpų vėsinimą atšilus orams. Reikiamą patalpų klimatą laboratorijose ir tyrimų centre palaiko net 20 vėdinimo sistemų su šilumogrąža. Pastate įrengta ir energijos kaupimo sistema, kuri prireikus leidžia patalpose palaikyti šildymo, vėsinimo funkcijas ir avarinį apšvietimą. „Modernios izoliacijos“ profesionalai BOD GROUP inovacijų ir verslo centro stogui rekomendavo BREEAM, LEED ir VERDE reikalavimus atitinkančią RENOLIT baltą stogo dangą „ALKORPLAN Bright“ su unikalia vėsaus stogo (angl. Cool Roof) technologija.
„ALKORPLAN Bright“ saulės atspindžio indeksas SRI yra 115, todėl ji ne tik garantuoja komfortišką vėsą pastate per karščius, tuo pat metu net iki 43 proc. sumažindama energijos sąnaudas jam vėsinti, bet ir įgalina saulės modulius generuoti iki 20 proc. daugiau elektros energijos. Be to, baltas yra ne tik viršutinis „ALKORPLAN Bright“ sluoksnis – ji visa balta, todėl neišryškėja tamsių suvirinimo siūlių: sumontuotos dangos paviršius yra vientisas ir estetiškas. BOD GROUP ypatingą dėmesį skyrė pastato projektavimui, preciziškam statybos projekto parengimui, todėl generalinis projektavimas buvo patikėtas šios srities profesionalei – įmonei BE LIVE (UAB „Baltic Engineers“), kuri visose savo veiklos srityse naudoja pažangiausias technologijas, tarp jų 3D platformas ir BIM. Sparčiai populiarėjantis generalinis projektavimas leido BE LIVE užtikrinti tvarumą, kokybišką
projektavimo vadybą ir sprendinių integralumą, tuo tarpu architektams buvo lengviau susitelkti į kūrybos procesus.

„Spartos“ gamyklos teritorijoje iškilo technologijų miestelis „Cyber city“

Vilniaus Naujamiestyje, buvusioje fabriko „Sparta“
teritorijoje, vystomas į ateitį orientuotas administracinių
pastatų projektas – miestu mieste vadinamas „Cyber City“.  Technologijų miestelis Naujamiestyje „Cyber City“ bus sudarytas iš keturių korpusų, visi jie bus sujungti požemine automobilių saugojimo aikštele. Viso komplekso bendras plotas – apie 53 000 kv. m, iš jų apie 35 000 kv. m yra antžeminis plotas. Pirmasis korpusas duris atvėrė jau 2022 m. rudenį, jame įsikūrė „Oxylabs“.
Dar du korpusai baigti 2023 m. Ketvirto korpuso statybos vyksta. Vilniaus Naujamiesčio rajone, buvusios „Spartos“ gamyklos teritorijoje, iškilusiame „Cyber City“ technologijų miestelyje – ne tik šiuolaikiškos biuro erdvės, bet ir dinamiškas centras, kuriame susitinka ir bendradarbiavimo
bei inovacijų diegimo galimybių randa geriausios technologijų kompanijos ir jose dirbantys talentai. Iš viso 2 ha Naujamiesčio plote bus įrengta 35 tūkst. kv. m biurų, bendradarbystės ir komercinių erdvių. Pastatai suprojektuoti pagal tarptautinį tvarių pastatų standartą
BREEM EXCELLENT. Komplekso teritorijoje taip pat bus
sutvarkyta aplinka ir įrengtos rekreacinės erdvės. Kaip vienas iš projekto akcentų išsaugotas teritorijoje esantis buvusios gamyklos kaminas.

Unikalią išvaizdą kuria fasadas
Objektas išsiskiria ne tik savo pobūdžiu, apimtimi ir architektūra, bet ir moderniais fasado sprendiniais. Statant kompleksą technologijų bendruomenei buvo naudojami surenkami naujos kartos gelžbetoniniai fasadai, suteikiatys pastatams unikalią išvaizdą ir leidžiantys užtikrinti jų energinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Pagal parengtą projektą pažangūs surenkamojo gelžbetonio elementai užima apie 60–70 proc. viso keturių pastatų komplekso fasado ploto. Fasado elementai su plytine apdaila ir 3D tipo gaminiai buvo visiškai baigti gamykloje, statybų vietoje juos reikėjo tik sumontuoti. Dėl to sutrumpėjo bendras statybų laikas ir
buvo racionaliau panaudoti resursai. Taip pat dalyje fasadų su plytų apdaila suformuotas erdvinis raštas. Jis suteikia fasadams unikalumo ir padeda pastatus išradingai įkomponuoti į visą urbanistinį Naujamiesčio kontekstą. Išskirtiniai „Cyber City“ fasadai sukurti įmonės AGMEKA importuotomis klinkerinėmis plytomis „Engels“. Kad idealiai atitiktų architektų viziją ir užsakovų lūkesčius, šios plytos buvo supjaustytos į daugiau kaip 40 skirtingų formų detalių. Toks kūrybingas požiūris į fasadų apdailą ne tik suteikia technologijų miesteliui „Cyber City“ vizualinio pranašumo, bet ir pabrėžia įmonės AGMEKA inovacijų galimybes architektūros srityje. „Cyber City“ pirmojo korpuso stogui šiltinti UAB „Moderni izoliacija“ pasiūlė efektyvias ir ilgaamžes PIR šilumos izoliacines plokštes UNILIN UTHERM. Stogo sandūrų šalčio tiltai eliminuoti dviejų
komponentų purškiamąja šilumos izoliacija FROTH-PAK, kuriai būdingos tokios pat savybės kaip ir PIR izoliacijai: ji nesu geria drėgmės, nesensta, nedūla, nereikalauja jokios sudėtingos brangios įrangos – reikia tik sujungti du atskirus cilindrus su A ir B komponentais. Vienam iš „Cyber City“ simbolių – plytiniam „Spartos“ gamyklos dūmtraukiui – išsaugoti buvo pritaikytos „Mapei“ technologijos. Mūrui surišti naudotas injekcinis becementis mišinys „Mape-Antique I“ ir spiraliniai
ankeriai „Mapei Steel bar“. Visas dūmtraukio paviršius sustiprintas ir nuo žalingo atmosferos poveikio apsaugotas naudojant konsolidantą „Consolidante 8020“ ir skaidrų impregnantą „Antipluviol W“.

„Lietuvos draudimas“ persikėlė į modernų biurų pastatą

Vilniuje, tankiai užstatytoje J. Basanavičiaus gatvėje, sumaniai įsiterpė naujas biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jį statė galvodama apie modernias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams.

„Pastatų komplekso, kurį vadiname „B 10“, idėja kilo svarstant veiksmus, kurie galėtų atliepti vieną iš mūsų įmonės pagrindinių vertybių – bendradarbiavimą“, – sako Gintaras Rutkauskas, „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Baltijos šalims. Pasak jo, naujasis centrinės būstinės
pastatas suprojektuotas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir siekiant padididinti jų darbo produktyvumą: sukurta patogi erdvė komandinei veiklai, kūrybiškoms, inovatyvioms idėjoms
generuoti. „Galiausiai norėjosi užpildyti dykvietę šalia mūsų senojo biurų pastato, kuri, cituojant architektus, atrodė kaip išmuštas dantis J. Basanavičiaus gatvėje“, – juokauja G. Rutkauskas.
Apsvarsčius visus poreikius, priimtas sprendimas investuoti į šiuolaikišką, darbuotojų poreikius atliepiantį, patogų, energiškai efektyvų ir aukščiausius standartus atitinkantį biurų
pastatą, o šalia pastatyti ir naujų gyvenamųjų namų. Tad per penkerius metus prie senojo „Lietuvos draudimo“ biuro iškilo modernus kompleksas – vidinio kiemo perimetru stovi keturi
pastatai: du administraciniai po penkis aukštus, skaičiuojant su cokoliniu, ir du gyvenamieji trijų bei šešių aukštų pastatai su moderniais nuomojamais apartamentais ir studijomis. Po visa
teritorija įrengta 2-3 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Komplekso kiemas pasitinka unikaliu laiptuotu dizainu ir žalių augalų oaze. Ir „Lietuvos draudimo“ darbuotojai
bei klientai, ir kiekvienas norintis gali apžiūrėti archeologinę vertybę – 16 a. pabaigos statinių liekanas, moderniai įkomponuotas administracinio pastato hole. Radinį pro vitrininius langus
taip pat gali matyti J. Basanavičiaus gatvės praeiviai. Netrukus erdves papuoš ir meno kūriniai, skulptūros. „Norime parodyti, kad esame atvira, į žmones orientuota bendrovė, kuriai
rūpi tvarus požiūris į supančią aplinką. Architektūra yra vienas iš būdų tai padaryti“, – sako Gintaras Rutkauskas. Jurgita Molė, „Lietuvos draudimo“ Centrinių pirkimų skyriaus vadovė,
pabrėžia, kad tai yra kompleksiškas projektas. Jo įgyvendinimą koregavo išoriniai veiksniai – kilusi pandemija, vėliau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje atsiradęs medžiagų trūkumas, jų kainų šuoliai. Visa tai pareikalavo ypatingo šio projekto komandos susitelkimo, nes kartu teko suvaldyti ir „įprastus“ iššūkius, kurių neišvengiamai kyla plėtojant tokio lygio projektą istorinėje miesto dalyje.
„Taip pat norisi pabrėžti ir išskirtinį jungtinės „Lietuvos draudimo“ atstovų darbo grupės įsitraukimą, pastangas ir bendradarbiavimą derinant visų suinteresuotų pusių interesus ir galimybes, atliepiant darbuotojų poreikius, laviruojant tarp biudžeto apribojimų ir renkantis geriausius pasiūlymus rinkoje. Tai tikrai pareikalavo nemažai derybų ir pastangų iš visos „Lietuvos draudimo“ komandos, tad norisi padėkoti nuž svarų jų indėlį“, − sako J. Molė.
Du administracinius pastatus (~ 7740 kv. m.) ir du gyvenamosios paskirties pastatus (~ 3020 kv. m) su požeminėmis mašinų stovėjimo aikštelėmis buvo patikėta suprojektuoti Vilniaus architektų biurui „Archinova“, o architektūrinė idėja 2017 m. buvo sukurta „Archinovai“ bendradarbiaujant su architektūros studija „PLH Arkitekter A/S“ iš Danijos. Šios komandos pasiūlyta koncepcija konkurse pasirodė labiausiai atitinkanti „Lietuvos draudimo“ poreikius ir darniai įsiliejanti į Naujamiesčio aplinką. „Šis kompleksas darniai papildo istorinį – buvusį Pohuliankos kvartalą. Senamiesčio ir Naujamiesčio kontekstas įpareigoja kurti kontekstualią architektūrą – tokį tikslą sau ir kėlėme“, – sako architektas Aleksandras Gvildys, „Archinova“ vadovas. Derinantis prie kvartalo architektūros ir atsižvelgiant į „Lietuvos draudimo“ tvarumo tikslus, pastatų fasadams
panaudotos ilgaamžės ir natūralios medžiagos, tokios kaip granitas administracinių pastatų fasadų ir kiemo apdailai, keraminės plytelės gyvenamųjų namų apdailai, anoduoto aliuminio
skarda, plienas, stiklas, natūralus betonas. Tęsiant istorinių Vilniaus kiemų tradicijas, B10 kiemų terasas nuspręsta gausiai apželdinti. Pasak architektės ir projekto vadovės Aušros Gvildienės, sklypo reljefas kėlė nemažai projektavimo iššūkių. Tokioje teritorijoje buvo sudėtinga
įterpti požemines automobilių aikšteles, suplanuoti skirtingų funkcijų pastatus. Tačiau galiausiai sklypo pobūdis tapo privalumu – čia įrengtos originaliai atrodančios pakopomis išdėstytos kiemelių terasos, o tai, kad pastatai stovi skirtinguose lygiuose, leido išsaugoti vaizdą pro langus – ir administraciniai pasatai, ir gyvenamieji namai suprojektuoti taip, kad iš jų paskutinių
aukštų būtų matyti nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama. „Lietuvos draudimo“ būstinėje tvarkybos darbus atlikusiai šios srities profesionalei UAB „Rūpintojėlis“ teko įveikti nepaprastą iššūkį: įrengiant požeminę automobilių aikštelę buvo aptiktos jokiuose istorijos šaltiniuose nepaminėtos 16 a. pamatų liekanos, tad reikėjo sumąstyti, kaip būtų galima toliau tęsti darbus, kad galiausiai radinys būtų išsaugotas in situ – toks, koks jis yra, ir būtent ten, kur yra. Įmonė kartu su „Archinovos“ architektais parengė žanalogų Lietuvoje neturintį projektą: pamatai, pasitelkus pažangias technologijas bei techniką, skrupulingai suregistravus kiekvieną riedulį ir pažymėjus jo vietą, buvo apvilkti apsauginiu kevalu ir atsargiai perkelti į saugyklą, o baigus statybos darbus – grąžinti tiksliai ten, kur buvo. Vėdinimo ir oro kondicionavimo (VOK) sistemą „Lietuvos draudimo“ pastate suprojektavo ir sumontavo jau trečią dešimtmetį sėkmingai veiklą plėtojanti pastatų vidaus inžinerinių sistemų (vėdinimo, oro kondicionavimo, šildymo, vandentiekio, nuotekų, gaisrinio vandentiekio sistemų) montavimo ir projektavimo įmonė „Alinita“, kurios atestuoti projektavimo specialistai atlieka įvairios paskirties pastatų vidaus inžinerinių sistemų projektavimo darbus, rengia ir derina techninius ir darbo projektus, tarp jų ir 3D aplinkoje. Tinkamas mikroklimatas „Lietuvos draudimo“ būstinės patalpose buvo užtikrintas aukšto efektyvumo vėdinimo įrenginiais su šilumos siurbliais.

Įvykis šalies medienos pramonei: pastatyta „Homanit Lietuva“

Visai šalia Vilniaus, Pagiriuose, iškilo medienos komponentų gamykla „Homanit Lietuva“. Tai pirmasis tokio dydžio investicinis projektas šalyje.

„Homanit Lietuva“ – ketvirtoji medienos komponentų gamybos lyderės „Homanit“ grupės gamykla.
Pasak „Homanit Lietuva“ generalinio direktoriaus Andriaus Ostrausko, dėl šalies, kurioje bus statoma gamykla, buvo apsispręsta dar 2018 m., tačiau kone dvejus metus truko tinkamo dydžio sklypo paieškos. „Įsigyti Lietuvoje didesnį kaip 20 hektarų industrinį sklypą ganėtinai problemiška“, – pabrėžia naujosios gamyklos vadovas. Vis dėlto pavyko rasti porą tinkamų industrinės paskirties sklypų. Buvo nuspręsta rinktis beveik 74 hektarų teritoriją netoli sostinės – Pagiriuose.
Statyboms buvo numatyta apie 180 mln. eurų, tačiau pradinį biudžetą drastiškai padidino pirmiausia COVID-19 suvaržymai, o vėliau – karas Ukrainoje. „Per vieną dieną
dingo visa armatūra, visas lakštinis plienas, plytos ir mišiniai iš Baltarusijos. Tai buvo ganėtinai kritinis laikotarpis, reikėjo rasti alternatyvų, ir tai, be abejo, padidino sąnaudas. Nes
metalas brango drastiškai, o mums jo reikėjo beprotiškai daug – net 7500 tonų“, – sako „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius. Architektūriniu požiūriu pastatas nėra itin sudėtingas, tačiau technologinė linija, pasak direktoriaus, daugiau nei unikali, tad architektams teko ganėtinai rimta ir sunki užduotis. Panašių technologijų projektų Lietuvoje yra buvę vos keletas, taigi, mažai kas iš
projektuotojų su tuo yra susidūrę. Generalinis direktorius džiaugiasi, kad gamykloje žmonėms sudarytos geros darbo sąlygos, taip pat galimybės per pertraukėles pailsėti. Suprojektuotas nestandartinis labai gražios formos vidinis kiemelis su veja ir medžiais, o prie visų didžiausio
srauto darbo vietų įrengtos poilsio zonos – atskiros patalpos su foteliais, akvariumais. Jau nuo vasario gamykloje veikia ir valgykla. Visose patalpose sudarytos sąlygos laisvai judėti neįgaliesiems. Darbo vietų jiems taip pat yra – reikia tik kreiptis. Gamyklos „Homanit Lietuva“ projektas – didelis, sudėtingas ir kompleksinis: kiekvienas iš įvairios paskirties statinių unikalus dėl savo geometrijos ir keliamų reikalavimų, – todėl jam įgyvendinti reikėjo specialios patirties, specialių projektinių sprendimų ir skirtingų metalo konstrukcijų. Metalo konstrukcijų sprendinius
šiame objekte nuo projektavimo iki saugaus montavimo įgyvendino UAB „Nordec“ – pirmaujanti metalo konstrukcijų tiekėja, jau 40 metų projektuojanti, gaminanti ir montuojanti
metalo konstrukcijas įvairaus dydžio statiniams. Iš viso „Homanit Lietuva“ buvo sumontuota apie 4000 tonų įvairios paskirties metalo konstrukcijų. „Homanit Lietuva“ pamatus išliejo ir
visus kitus betonavimo darbus gamykloje atliko UAB „Viktorijos statyba“, septynerius metus besispecializuojanti būtent monolitinės statybos srityje. Objektui patiekta beveik 200 tonų
„Mapei“ montažinių mišinių „Mapefill N-LH“ ir „Nonset 400“. Jie buvo naudojami gamyklos gelžbetonio konstrukcijoms ir įrengimams inkaruoti bei fiksuoti. Šie produktai turi EPD
(poveikio aplinkai deklaracijos) dokumentaciją, kuri padeda gauti papildomų taškų pastatus vertinant ir sertifikuojant pagal BREEAM ir LEED. Objekte taip pat panaudota antistatinė epoksidinė danga „Mapecoat SL-3 Antistatic“. „Homanit Lietuva“ stogui reikiamą
laikančiojo stogo pakloto kiekį apskaičiavo ir į objektą pristatė statybinių ir apdailos medžiagų tiekėja „Kingsbud Sp. z o.o.“, kartu teikianti ir profesionalias konsultacijas projektavimo bei montavimo klausimais. Gamyklai buvo parinkti pasaulyje žinomo išmanesnių statybos pro duktų saugesnei ir tvaresnei pastatų aplinkai gamintojo „ArcelorMittal Construction“ profiliuoti plieno lakštai, išsiskiriantys savo kokybe. „Homanit Lietuva“ geros šilumos izoliacijos fasadų, durų ir langų sistemas patiekė Europoje plačiai žinoma gamintoja „Aluprof“, o jas pagamino ir sumontavo jos partneriai UAB „Aliuminio fasadai“. Milteliniu būdu padengtiems sistemų aliuminio profiliams „Aluprof“ suteikia net 15 metų garantiją. Gamyklos „Homanit Lietuva“ ŠVOK sistemos projekto koncepciją parengė ir sėkmingai įgyvendinti projektą padėjo „Samsung“ atstovybės Lietuvoje specialistai. Pasirinktą sistemą „Samsung DVM S2“ ir komercinės klasės split tipo įrenginius, „Samsung“ kanalinius ir WindFreeTM tipo keturkrypčius bei sieninius vidinius įrenginius profesionaliai sumontavo „Civinity Engineering“. Stoglangių sistemas gamykloje „Homanit Lietuva“ įrengė UAB „Keraplast“ – Suomijos koncerno „Kera Group“, vieno iš Europos stoglangių
gamintojų lyderių, patronuojamoji įmonė, pirmoji dūmų ir šilumos šalinimo liukų gamintoja Baltijos šalyse. Iš viso buvo pagaminta daugiau kaip 2,5 tūkst. kv. m ištisinių arkinių ir vienetinių stoglangių, skirtų apšvietimui ir dūmų išvėdinimui po gaisro, taip pat skaidrių ir aklinų išlipimo ant
stogo liukų. Nors vieną didžiausių per savo gyvavimą ir, ko gero, visą Lietuvos statybų istoriją stoglangių gamybos projektų „Keraplast“ įgyvendino statybos sektoriaus krizės laikotarpiu, įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai ir laiku. Jau projektuojant buvo numatyta vieta bei reikiamos konstrukcijos saulės jėgainei. „Mūsų pastato vidaus plotas – apie 65 000 kv. m, tad stogo kvadratūra labai didelė. Mes galvojame apie 4,5 megavato jėgainę, jau padaryti ir brėžiniai, ir skaičiavimai. Tai, ko gero, bus turbūt vienas didžiausių saulės energetikos projektų šalies įmonėse. Visas gamyklos energijos poreikis – apie 15 megavatų, tad dalį elektros energijos vis tiek teks pirkti. Ir jau nutarta, kad tai bus tik žalioji elektros energija“, – sako „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius ir pamini dar vieną žingsnį tvarumo link – 250 vietų gamyklos automobilių aikštelėje įrengtas elektromobilių įkrovimo stoteles.

Didžiausias elektros energijos paskirstymo tinklo skaitmenizavimo projektas Lietuvoje

„Schneider Electric Lietuva“ džiaugiasi galėjusi savo sprendiniais prisidėti prie didžiausio 2023 m. vadinamojo „Green field“ – visiškai nuo nulio pradedamo projekto Lietuvoje įgyvendinimo. Gamykloje „Homanit Lietuva“ bendrovės profesionalai sėkmingai įdiegė apdovanojimų pelniusią „Schneider Electric“ patentuotą elektros energijos paskirstymo stebėsenos programinę įrangą „EcoStruxure™ Power Monitoring Expert“. Elektros energijos paskirstymas – silpnoji vieta kone kiekvienoje įmonėje, todėl šį procesą būtina ne tik stebėti, bet ir valdyti. Būtent tokią galimybę ir
suteikia „EcoStruxure™ Power Monitoring Expert“, sujungianti visus 10 kV ir 0,4 kV paskirstymo tinklo įrenginius į vieną platformą. Valdyti energiją – tai reiškia nuolat matuoti
elektros energijos paskirstymą sistemoje naudojant išmanius, komuni kuojančius energijos ir galios įtaisus, sujungtus su duomenų rinkimo, vizualizacijos, analizės ir ataskaitų teikimo programine įranga. Ši įranga įgalina priimti duomenimis pagrįstus sprendimus našumui didinti, laiku aptikti gedimus ir izoliacijos pažeidimus, keliančius grėsmę darbų saugumui, išvengti viršįtampių ir taupyti finansinius resursus. „Homanit Lietuva“ visi paskirstymo įrenginiai – nuo galios transformatorių, 10 kV skirstomųjų įrenginių iki mažiausio modulinio automatinio jungiklio – yra sujungti į „EcoStruxure™ Power Monitoring Expert“ platformą, stebimi ir valdomi. „Schneider Electric Lietuva“ tiki, kad jos įdiegta programinė įranga padės užtikrinti „Homanit Lietuva“ darbuotojų ir įrenginių saugumą, verslo tęstinumą ir efektyvumą.

     x

Sėkmės istorija: harmoningai papildytas istorinis nasvyčių interjeras

Vilniuje, Gedimino prospekte, buvusios centrinio pašto erdvės perkurtos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto veiklai. Pavyko išsaugoti istorinį interjerą ir harmoningai jį papildyti bei padidinti pastato energinį efektyvumą.

Stabtelėjęs Gedimino prospekte ties šiuo 19 a. pastatu ir pažvelgęs pro stiklines duris vidun, gali suabejoti, ar tai tikrai nebe paštas. Prie įėjimo – tos pačios senovinės medinės dėžutės, tolumoje ant sienos kabo senasis spalvotas laikrodis, stovi ta pati raudono mūro siena. Tačiau pasukęs už kampo, pažvelgęs pro didelius vitrininius langus, aiškiai matai naujoves: įspūdingą šiuolaikišką medinį amfiteatrą – laiptus, darbo erdves už naujų stiklo sienų. Iš Gedimino prospekto pusės pro langą matyti auditorija su žaismingais vienviečiais stalais ir kėdėmis. Kai pataikai paskaitos metu, gali net įžvelgti, ką dėstytojas studentams rodo savo skaidrėse. „Siekėme būti veiksmo centre. Gedimino prospekte daug kultūros, valstybės įstaigų, verslo biurų, praeina dideli srautai žmonių – studentams bus dar lengviau pajusti verslo ir visuomenės pulsą, kurti ryšius. Kartu ir visuomenei lieka matomas legendinis, saugomas buvusio centrinio esnis ir technologiškai modernus“, –
sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius. Jį džiugina, kad remontuojant patalpas pavyko suderinti svarbiausius tikslus – pritaikyti jas šiuolaikinio žmogaus poreikiams ir išsaugoti istorinę dvasią. O tai padaryti buvo ypač svarbu – patalpų remonto projektą, vykusį apie metus, atidžiai stebėjo architektūriniu palikimu susirūpinusi
bendruomenė. Juk interjeras – 20 a. septintojo dešimtmečio modernizmo proveržis, žymių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių autorinis kūrinys. „Esame ir patys patenkinti, ir daug
gerų atsiliepimų sulaukiame. Žadame daug atvirų renginių, kad žmonės čia galėtų apsilankyti, – norime erdvę išlaikyti komunikacijos, žinių dalijimosi vieta“, – sako rektorius.  ISM universitetas ir centrinio pašto pastatas ne iš karto surado vienas kitą. Pastatą įsigijęs fondas „Lords LB Asset Management“ , pasitelkęs „A2SM“ architektus, svarstė, kam šias patalpas pritaikyti.
„Iš pradžių buvo svarstyta pritaikyti pastatą bendradarbystės ir biurų reikmėms, bet dėl pandemijos ši funkcija tapo nepatraukli. Buvo siūlymas pritaikyti prekybai, bet matėme, kad
prekės užgožtų brolių Nasvyčių interjerą, jų gausa konkuruotų dėl dėmesio. Kai atsirado ISM universitetas, supratome, kad jo veikla čia puikiai tinka“, – sako Aurimas Sasnauskas,
pagrindinis projekto architektas ir „A2SM“ vadovas. ISM universiteto fasado dekoro tvarkybos darbus atliko UAB „Rūpintojėlis“, ketvirtą dešimtmetį besispecializuojanti tik kultūros paveldo tvarkybos srityje. Nuo dekoro elementų buvo pašalintas vėlyvojo laikotarpio dažų sluoksnis, atkurtos pažeistos fasado puošybos elementų vietos, pagal Audronės Kaušinienės atliktų polichrominių tyrimų ataskaitos rekomendacijas parinkta spalva ir fasadas nudažytas garui pralaidžiais dažais. Nors grafikas buvo įtemptas ir kvalifikuotiems specialistams teko dirbti net savaitgaliais, darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku. Konsultuojantis su UAB „Velve M.S.T.“ – „Mapei“ statybinės chemijos grupės išskirtinio atstovo Lietuvoje – inžinieriais ir į pagalbą pasitelkus „Mapei“ koncerno programinę įrangą, suprojektuotos auditorijos laikančiųjų konstrukcijų anglies
pluošto (CFRP) stiprinimo sistemos „Carboplate“ ir „Mapewrap“. Šios
sistemos leido išvengti papildomų kolonų įvedimo ir padidinti konstrukcijų laikomąją galią.
ISM universitetui oro skirstymo įrangą, ugnies ir dūmų vožtuvus, dūmų šalinimo sistemas ir ventiliatorius pagamino viena seniausių ir didžiausių vėdinimo įrangos gamintojų Lietuvoje SYSTEMAIR, garsėjanti aukštos kokybės gaminiais, inovatyvių sprendimų siekiu ir gebėjimu
pritaikyti įrangą skirtingiems poreikiams. Įmonės gaminami vožtuvai yra ypač patvarūs, o dūmų šalinimo sistemos efektyviai kontroliuoja kenksmingų dalelių ir dujų kiekį. SYSTEMAIR taip pat teikia profesionalias konsultacijas ir techninės priežiūros paslaugas, taip užtikrindama optimalų
įrenginių naudojimą. Sutapimas, kad ISM universitetas yra skandinaviškos kilmės, kaip ir brolių Nasvyčių interjeras. Tuo metu, kai 1961 m. jie buvo pakviesti padaryti didelę šio pastato rekonstrukciją, juos, kaip ir daugelį to meto jaunųjų architektų, įkvėpė pokarinis Suomijos modernizmas, ypač Alvaro Aalto architektūra, kuriai būdingos raudonos plytos, medis, akmuo. Buvusio banko patalpas broliai Nasvyčiai išgriovė ir sukūrė centriniam paštui tuo metu išskirtinį, iškart ikoniniu tapusį interjerą. ISM universitete atkuriant autentiškus interjero elementus atsakinga užduotis buvo patikėta interjero akustinių sprendinių ir apdailos projektavimo, gamybos ir montavimo įmonei KAUPRO: jos meistrai sumontavo ugniai atsparias originaliųjų lubų lamelių kopijas, kurias iš gipso kartono pagamino Vokietijos įmonė ,,Vogl-Deckensysteme“. Profesionalai pasirūpino ir akustika cokolinio aukšto auditorijoje: čia ant sienų buvo sumontuotos tokios pat aukštos  atsparumo degumui klasės akustinės frezuotos fasado lamelės. Taip pat įmonė atkūrė ir pagamino pastate buvusius autentiškus baldus.
ISM pastato paveldosaugos tvarkybos ir pritaikymo darbų kokybę prižiūrėjo visoje Europoje projektų, išlaidų, projektavimo, statybų valdymo, dizaino ir NT tarpininkavimo paslaugas teikiančios tarptautinės konsultacijų bendrovės „HML Project Management“ filialo Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistai.

Olimpinis Lazdynų baseinas moderniausias Lietuvoje

Ilgai lauktas naujas daugiafunkcis Lazdynų sveikatinimo centras su moderniausiu Lietuvoje baseinu, atitinkančiu aukščiausius tarptautinius FINA reikalavimus, jau priima lankytojus. Nors statybų eiga pamėtėjo iššūkių, šiandien galime džiaugtis dar vienu sėkmingai įgyvendintu reikšmingu visuomenei ir valstybei projektu.

Naujajame sveikatinimo centre yra net ne vienas, o du baseinai: olimpinio dydžio 10 takelių po 50 metrų plaukimo baseinas, taip pat 8 takelių po 25 metrus nardymo baseinas su specialia oro pagalve. Šalia nardymo baseino įrengtas vienintelis toks Lietuvoje 10 metrų aukščio bokštas šuoliams į vandenį ir 7 tramplinai. Tuo pat metu daugiafunkciame komplekse tilps apie 700 lankytojų, o per metus iš viso galėtų būti parduota apie 4000 ilgalaikių narysčių. Skirtingu laiku baseine galės sportuoti daugiau kaip 300 atletų. Taip pat čia vyksta plaukimo treniruotės
keliems tūkstančiams vaikų. Lazdynų baseinas projektuotas kaip nuolatinė sporto bazė plaukikams, šuolininkams į vandenį, vandensvydžio komandoms, penkiakovininkams ir triatlono sporto šakos atstovams. Kompleksas pritaikytas ne tik treniruotėms, bet ir sporto renginiams – jame bus rengiamos nacionalinės ir tarptautinės vandens sporto šakų varžybos, kurias galės
stebėti iki 1200 žiūrovų. Naujasis kompleksas išskaidytas į skirtingas funkcines zonas: nardymo
baseino, olimpinio baseino, treniruoklių, sauso baseino, kavinės, persirengimo ir administracijos. Prie nardymo baseino lankytojams taip pat bus atvira penkių metrų skersmens sūkurinė vonia. Lazdynų daugiafunkcio komplekso lankytojams taip pat įrengta daugiau kaip 90 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta ir turintiesiems individualių poreikių. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant Vilniaus miesto savivaldybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Pasirūpinta saugumu ir komfortu Lazdynų baseine įrengta unikali technologija, veikianti dirbtinio intelekto principu: jos detektoriai aptinka vos kelias sekundes ant dugno nejudantį objektą ir apie jį praneša gelbėtojams. Tokia skendimo prevencijos technologija Baltijos šalyse įdiegta pirmąkart.
Prie abiejų baseinų įrengta technologinės įrangos zona, kurioje sumontuota baseino širdis – sistema, palaikanti vandens švarumą, temperatūrą ir cirkuliaciją. Pagrindinė Lazdynuose esančio
baseino idėja – tapti svarbiausiu nacionaliniu baseinu, taip pat pritapti prie miesto architektūrinio konteksto. Ji pradėta kurti dar 2014 m. pabaigoje. Ją plėtojo „Cloud architektų“ komanda – Jovilė Porvaneckaitė-Dagelienė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas kartu su bendraautoriais kolegomis iš Olandijos studijos „Slangen & Koenis“: Eriku Slangenu, Sjefu Vostersu, Jakko Koenisu,
Sanderu Laheiju. „Projektas parengtas labai žaliame, ypatingą urbanistinę vertę turinčiame Lazdynų mikrorajone. Pastato vieta išskirtinė, nes labai išreikštas sklypo reljefas, viename lygyje yra Erfurto gatvė su prieigomis, tada reljefas kyla link miškelio, kurio šlaitais Lazdynų bendruomenė naudojasi rekreacijos tikslais – pasivaikščiojimams gamtoje. Todėl savo architektūra siekėme kuo labiau įsilieti į esamą kontekstą – taip gimė tūrio ant žalios kalvos idėja. Plastišką tūrį
pabandėme „pakabinti“ ant langų žiedo, kuris sukuria kalno takų vizualinę jungtį tiek su baseino vidumi, tiek su Erfurto gatve“, – apie projekto idėją pasakoja „Cloud architektų“ direktorius Antanas Dagelis. Prie Lazdyno baseino erdvės įrengimo darbų saugumo, patogumo ir
efektyvumo ženkliai prisidėjo daugiau kaip 20 metų sėkmingai veiklą statybinės technikos ir įrangos, tarp jų ir laikinų konstrukcijų, nuomos srityje plėtojanti UAB „Transrifus“. Įmonėsprofesionalai iš modulinių pastolių, modulinių pastolių sistemos FW ir sijos „Flex Beam“ su specialiai pritaikytu bėgiu bei važiuokle virš baseino sumontavo beveik 250 kv. m darbinio ploto (29 x 8,2 m) mobilią platformą su 27 metrų niekur nesiremiančiu tarpatramiu. Ant atraminių
bokštelių buvo įrengta važiuoklė. Tai leido tuo pat metu įrengti ir lubas, ir baseino dugną. Taip buvo sutaupyta ne tik laiko, bet ir pinigų, nes nereikėjo visos erdvės užpildyti pastoliais.
UAB „Hörmann Baltic“ Lazdynų baseine sumontavo apie 100 Europoje gerai žinomo gamintojo „Hörmann“ sertifikuotų medinių vidaus durų, skirtų eksplotatuoti ekstremaliomis sąlygomis. Visos durys dengtos „Egger“ aukšto slėgio laminatu, itin atsparios baseinams ir vandens centrams būdingiems didelei drėgmei ir chlorui, taip pat ugniai. Jos ypač patvarios, todėl gali daugelį
metų atlaikyti nuolatinį didžiulį lankytojų srautą. Bendrosiose erdvėse ir baseino tribūnų zonose įrengta „Mapei“ dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Ultratop Natural
Effect“. Danga pasirinkta dėl aukštų techninių parametrų ir projekto funkcinės paskirties estetinio atitikimo: ji yra 5–6 mm storio, atspari gniuždymui, nusidėvėjimui ir trinčiai bei UV spinduliuotei, suteikia natūralaus, besiūlio betono vaizdą. Lazdynų baseino mediniams paviršiams pasirinkti paviršiaus nelygumus užpildantys vandeniniai akriliniai viršutinio sluoksnio dažai „TIKKURILA Akvi Top DS 25“. Sienos ir baseino patalpų paviršiai padengti ypač lengvai valomais vandeniniais dažais „VIVACOLOR Wall 4“. Baseino patalpų lubos nudažytos prabangiai atrodančiais
juodais stipriai matiniais „TIKKURILA Kattomusta“, tinkamais betoniniams, tinkuotiems ir cinkuotiems paviršiams dengti. Lazdynų baseino ŠVOK sistemų projektavimas ir tiekimas buvo patikėtas vienai didžiausių inžinerinių sistemų bendrovių Lietuvoje „Samsung Electronics Baltics“: pasirinkti komfortišką mikroklimatą užtikrinantys inovatyvūs „Samsung DVM S“ šilumos siurbliai, jungiami prie vėdinimo kamerų, ir komercinės klasės oro kondicionavimo įrenginiai, skirti serverinėms, kurias būtina vėsinti ištisus metus.

Tęsiami pokyčiai pramoniniame kvartale

Neseniai baigti rekonstruoti Vilniaus lenkų kultūros namai prisideda prie urbanistinių pokyčių miesto pramoniniame kvartale ties Kauno gatve.

Vilniaus lenkų kultūros namai yra viena didžiausių lenkų tautinės mažumos institucijų Lietuvoje. Ji organizuoja bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vienija daugiau kaip 30 visuomeninių organizacijų. 1997 m. statytame pastate tarp Naugarduko ir Kauno gatvių institucija veikia daugiau nei du dešimtmečius, nuo 2001 m. Per tą laiką poreikiai išaugo, reikėjo plėsti čia esantį viešbutį, televizijos „TVP Wilno“ studiją, trūko salių kultūros kolektyvų veiklai, tad pribręsta pokyčiams.
Vilniaus lenkų kultūros namams rekonstruoti buvo pasirinkta statybų bendrovė „YIT Lietuva“, iš visų tarptautiniame konkurse dalyvavusių Lietuvos ir Lenkijos įmonių geriausiai
atitikusi kokybės ir kainos kriterijus. Nors statybų darbai vyko dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos brangstant medžiagoms ir stringant tiekimui, patyrusi bendrovė, vadovaudamasi patikrintais sprendimais ir moderniu požiūriu, rekonstrukciją baigė greičiau nei per dvejus metus.
Projektui įgyvendinti buvo išleista daugiau kaip 10 mln. eurų. Po rekonstrukcijos Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas nuo 6000 kv. m padidėjo iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m. Statyboms naudotos medžiagos – gelžbetonis ir mūras. Pastatas yra A energinio naudingumo klasės ir C
apsaugos nuo triukšmo klasės, su didesniais garso varžos reikalavimais naujoje salėje, televizijos studijoje ir viešbučio patalpose. Projekto metu buvo sutvarkyta ir aplinkinė infrastruktūra – prie požeminės automobilių aikštelės įrengta antžeminių stovėjimo vietų, tad dabar teritorijoje galima statyti 86 automobilius. Taip pat įrengtosdvi elektromobilių įkrovimo stotelės
ir beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams. Sutvarkyti šalia pastato esantys Naugarduko ir Kauno gatvių šaligatviai, skveras. Pastato projektuotojams „Statybos inžinierių konsultantų biurui“ ir
„Architektūros linijos“ architektams Gintarui Čaikauskui ir Miroslaw Szejnicki vienas svarbiausių uždavinių buvo palyginti ankštoje teritorijoje suderinti visas norimas papildomas patalpas. Dėl aukščio ribojimų sumanymo šalia senojo pastato statyti aukštuminį teko atsisakyti – šiame
kvartale pastatai turi būti ne aukštesni kaip 35 metrų. Kadangi buvo sujungti du šalia esantys tos pačios paskirties sklypai, plečiant pastatą horizontaliai į naują suformuotą teritoriją teko derintis
prie esamos infrastruktūros, nes Naugarduko gatvė yra neseniai rekonstruota, įrengtos želdinimo
juostos, parkavimo vietos ir dviračių takai iš abiejų gatvės pusių. Galiausiai sumanyta į teritoriją įterpti naują korpusą, o patalpas perplanuoti taip, kad tilptų viskas – ir daugiau viešbučio kambarių, ir nauja renginių salė, ir kavinė, ir išplėsta televizijos studija. „Senąjį ir naująjį pastato korpusus sujungėme įstiklinta galerija. Ji yra antro aukšto lygyje, tad po jos apačia
liko gatvė pėstiesiems ir automobiliams. Taip išlaikėme kvartalui istoriškai charakteringą gatvių užstatymą“, – komentuoja M. Szejnicki. Pasak jo, patalpų viduje atlikta daug sprendimų, kurie pagerino pačių patalpų kokybę ir užtikrina komfortą juose būnantiems žmonėms. „Niekas nepamatys plika akimi, kiek visko tame pastate yra padaryta. Pavyzdžiui, visur sudėtos plaukiojančių grindų konstrukcijos. Jos reikalingos dėl triukšmo izoliacijos, kad nesijaustų žingsnių dunksėjimo svečiams, apsistojusiems viešbučio apatiniame aukšte“, – sako M. Szejnicki. Ypač architektą džiugina naujoji estetiškai tamsi 250 vietų renginių salė – ji įrengta papildomai, nes kultūros namai jau turėjo didžiąją 500 vietų salę. Mažesnė salė skirta meno kolektyvų repeticijoms, pasirodymams, konferencijoms. „Džiaugiuosi, kad gavome užsakovo pritarimą salę daryti tamsesnių spalvų, ji atrodo jaukiai ir moderniai. Garso inžinierių komanda padėjo pasiekti labai gerą akustinį lygį. Manau, jei maestro Gintaras Rinkevičius su orkestru čia pasirinko repetuoti, tai įrodo kokybę“, – šypsosi architektas.

Siekiant kiekvienoje daugiafunkcio Vilniaus lenkų kultūros namų pastato patalpoje užtikrinti tinkamą mikroklimatą, pasirinkta patikima bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ tiekiama ir projektuojama ŠVOK įranga: šilumos siurbliai „Samsung DVM S2“, sistema „Samsung DVM S Water“, kanaliniai ir WindFreeTM tipo sieniniai bei keturkrypčiai oro kondicionieriai, taip pat interjerą puošiančios apskritos kasetės „Samsung 360“. Sumontuotų įrenginių galia – iš viso 500 kW. Lenkų kultūros namų perdangai iš apačios šiltinti UAB „Moderni izoliacija“ pasiūlė ypač efektyvias fenolio putų (PF) izoliacines plokštes UNILIN USAFE/LB. Jos itin gerai izoliuoja šilumą (λ = 0,020 W/mK) ir nepalaiko degimo (B-s1, d0). Moderniai atnaujintas Vilniaus lenkų kultūros namų pastatas tęsia sostinės Naujamiesčio konversiją, kuri turi milžiniško potencialo iš pramoninio kvartalo virsti nauju gyventojų traukos centru.

Nauja „radijo namų“ būstinė pokario pastate

Net keturios radijo stotys persikraustė į naujus namus Vilniaus Smetonos gatvėje. Iš pagrindų suremontuoto 1954 m. statyto pastato išorė nepakito, tačiau vidus buvo transformuotas į modernias, estetiškai išpuoselėtas erdves.

Nenustebkite, jei kada einančius Vilniaus Gedimino prospektu jus sustabdys pakalbinti radijo laidų
vedėjas – už prospekto kampo esančioje A. Stulginskio ir A. Smetonos gatvių sandūroje įsikūrė „Radijo namai“, kuriuose veikia keturios radijo stotys: M-1, M-1 PLUS, „Lietus“ ir „M-1 Dance“. Jų laidų vedėjai mėgsta spontaniškai pasinaudoti kaimynystės teikiamu privalumu ir rasti pašnekovų gausiausiai lankomoje miesto gatvėje. Naujaisiais radijo stočių namais tapo beveik 70 metų pastatas, kurį, sklando gandas, anuometei Statybinių medžiagų pramonės ministerijai pastatė Antrojo pasaulinio karo belaisviai vokiečiai. „Visada juokaujame, kad radijo stoties „Lietus“ programų direktorė sėdi Algirdo Brazausko darbo vietoje. Buvęs Lietuvos prezidentas keletą metų šiai ministerijai vadovavo“, – sako Ramunė Grušnytė, įmonės M-1 savininkė ir savireklamos
vadovė. Ji įdėjo daug širdies, kad sovietinis pastatas, kuriame prieš tai dar veikė ir bankas, o vėliau – biurai, būtų transformuotas į jaukius namus radijo stočių šeimai. Per 33 metus susibūrusi solidi radijo stočių grupė iki tol veikė Spaudos rūmuose, tačiau kilo poreikis kraustytis, nes
sovietmečiu statyti Spaudos rūmai taip ir nebuvo atnaujinti. R. Grušnytė pasakoja, kad kraustytis nebuvo lengva – radijui reikia daug specialių sąlygų, studijų su specialia akustika, papildomo elektros generatoriaus, jei nutrūktų elektros tiekimas iš miesto tinklo. Bent porą metų užtruko surasti tinkamą pastatą, kurį buvo įmanoma pertvarkyti radijo reikmėms. „Kraustymosi proga kartu atnaujinome techniką, pultus. Darbuotojai džiaugiasi dirbdami erdviuose kabinetuose, turėdami didelę bendrą laisvalaikio erdvę“, – sako pašnekovė. Interjeru pasigrožėti gali ir svečiai – ekskursija visada prasideda nuo išskirtinio radijo muziejaus kambario, kuriame ant baltų lentynų saugomi per gyvavimo laikotarpį sukaupti prizai, apdovanojimai, o sumaniai išdėliota daugiau kaip 4000 CD kolekcija yra ir originalus interjero dizaino akcentas. Visu „Radijo namų“ interjeru patikėta pasirūpinti studijos „Plazma“ architektams – jiems teko užduotis ne tik sukurti jaukias, namus primenančias erdves, bet ir atskleisti keturių skirtingų radijo stočių identitetą. „Kadangi tiesiogiai transliuojame vaizdą iš radijo studijų, reikėjo kiekvieną studiją įrengti pagal tos stoties klausytojų portretą ir spalvas, tačiau kartu išlaikyti ir pastato vientisumą, kokiu nors būdu suderinti mėlyną,
žalią ir raudoną. Manau, kad „Plazmai“ tai labai gerai pavyko“, – giria R. Grušnytė projektą įgyvendinusius Rytį Mikulionį, studijos vadovą, ir Skirmantę Kubiliūtę-Deniušienę. Architektai sako siekę sukurti komfortišką interjerą ir kartu išsaugoti pastato istorinius bruožus. „Pastatas yra pokario laikotarpio, stalinistinės, stilistikos. Jame išliko tų laikų dvasią atspindinčių architektūrinių elementų – gipsinių lubų apvadų ir rozečių. Juos išsaugojome, taip pat panaudojome aniems laikams būdingų vidaus apdailos medžiagų“, – sako architektė S. Kubiliūtė-Deniušienė. A++ klasės medinius langus „Radijo namams“ pagamino viena didžiausių medinių langų ir durų gamintojų Lietuvoje UAB „Megrame medis“. Visi bendrovės gaminiai atitinka aukščiausius mediniams langams keliamus kokybės reikalavimus: puikiai išlaiko šilumą, yra sandarūs, tyliai varstomi, pasižymi gera garso izoliacija. Be to, mediniai langai gali būti įvairių dydžių bei formų, tad suteikia architektams daugiau galimybių įgyvendinti nestandartinius sumanymus.
Apšvietimą „Radijo namams“ suprojektavusi ir reikiamus šviestuvus patiekusi UAB „Delight LT“ ypatingą dėmesį skyrė apšvietimo sprendimų vizualizavimui ir šviestuvų modelių parinkimui, siekė užtikrinti, kad jos parinkti šviestuvai būtų ne tik kokybiški ir laikui atsparūs, bet ir kurtų jaukumo bei gerovės pojūtį visiems „Radijo namų“ darbuotojams ir svečiams.

Jonavoje pramogauti kviečia naujas plaukimo baseinas

Jonaviečiai jau džiaugiasi naujojo miesto baseino malonumais. Moderniame vandens pramogų ir poilsio komplekse sportuoti kviečia pagrindinis keturių takelių 25 metrų ilgio plaukimo baseinas, atskiras baseinas kūdikiams, o SPA erdvėse laukia vandens pramogų ir pirčių zona bei sūkurinės vonios.

„Šis baseinas iš tiesų yra didelis mūsų rajono savivaldybės laimėjimas, dar
viena Jonavos pergalė! Nepaisant sudėtingo bendradarbiavimo su projektuotojais, dėl patikimo rangovo ir didelių rajono administracijos pastangų baseinas pastatytas per rekordiškai trumpą laiką ir yra labai jaukus bei šiuolaikiškas. Tikiu, kad jis bus lankomas jonaviečių ir miesto
svečių, sulauks palankių vertinimų ir trauks čia sugrįžti ne vieną kartą“, – sako Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Baseino statybas finansavo Jonavos rajono savivaldybė, administruoja savivaldybės įmonė „Jonavos baseinas“. Konstrukciniu, architektūriniu ir
inžineriniu aspektais ganėtinai sudėtingą Jonavai svarbų baseino projektą padėjo įgyvendinti patyręs, patikimas ir profesionalus generalinis rangovas UAB „Statybos ritmas“ – specializuotų statybos įmonių grupė, veiklą Lietuvos rinkoje plėtojanti jau keliasdešimt metų.Traukos objektas
miesto centre Naujasis jonaviečių traukos objektas iškilo miesto centre, šalia atnaujinto
centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos. Pro jo vitrininius langus atsiveria Joninių slėnio ir Jonavos slidinėjimo centro panorama. Šią vietą pasirinko patys rajono gyventojai, dalyvavę savivaldybės apklausoje. Baseine ir SPA erdvėse tuo pat metu gali lankytis iki 100 žmonių, pastatas yra draugiškas žmonėms su negalia. Keturių takelių 25 metrų ilgio ir 1,4–2 metrų gylio plaukimo baseine įrengtos reguliuojamo aukščio šuolio į baseiną pakylos. Į baseino sieneles
įleistos kopėtėlės ir įrengti dvipusiai platūs laipteliai su turėklais, o baseino kontūras 1,3 metrų gylyje apjuostas borteliu, skirtu atsistoti vandenyje. Šioje erdvėje taip pat yra atskiras
10 metrų ilgio ir 80 centimetrų gylio baseinas vaikams mokyti plaukti ir 80–95 °C temperatūros, 10–15 procentų santykinės drėgmės sauna. SPA erdvėje lankytojų laukia1,2 metro gylio baseinas, kuriame galima mėgautis įvairiais vandensm masažais ir pramogauti vandens nusileidimo kalnelyje. Šioje erdvėje lankytojai gali atsipalaiduoti keturiose sūkurinėse voniose, iš kurių viena dėl įspūdingo šviestuvo kviečia pasimėgauti miško vaizdu. SPA erdvėje įrengtos keturios pirtys: 80–95 °C temperatūros ir 10–15 proc. santykinės drėgmės sauna; 55–65 °C temperatūros ir 25–35 proc. santykinės drėgmės sauna su garu bei dvi 45–50 °C temperatūros, 97 proc. santykinės
drėgmės turkiškos pirtys. Po pirties atsigaivinti kviečia 1,4 metro gylio šalto vandens baseinas.
Įmonės „Jonavos baseinas“ direktorės Airos Kaunietės teigimu, plaukimo baseine integruotas ne vienas saugumo sprendinys. Moderni vaizdo stebėjimo sistema stebi ir analizuoja po vandeniu
nejudančius objektus ir užfiksavusi galimą skendimo atvejį tuoj pat siunčia informaciją į monitorius ir gelbėtojų apyrankes. Pramogų komplekso lankytojų persirengimo zona suskirstyta į dvi dalis:
pirmojoje dalyje įrengtos spintelės viršutiniams drabužiams ir batams,su kuriais žmogus atėjo iš lauko; patalpos viduryje išdėstytos persirengimo kabinos, kuriose persirengiama maudymosi kostiumėliais ir išten išeinama į paskutinę patalpos dalį, kur švarioje aplinkoje spintelėse
galima palikti kitus savo drabužius ir daiktus. Šalia pirčių zonos įrengti dušai, nišos rankšluosčiams pakabinti, taip pat yra šildomi suoleliai ir kojų vonelės. Lankytojų patogumui patalpose įrengta geriamojo vandens stotelė, kurioje galima vandens įsipilti ir į gertuvę. Neužsimiršti padeda švieslentėje pateikiama informacija apie baseino temperatūrą ir laiką. Baseine įrengtuose informaciniuose terminaluose lankytojai gali stebėti, kiek jie praleido laiko pramogaudami
vandenyje ir pirtyse, pasitikrinti savo daiktų spintelės numerį ir matyti savo sąskaitą – pramogoms išleistų pinigų sumą. Modernios architektūros pastato stogą laiko medinės sijos, atsirėmusios į kolonas. Didžioji dalis pastato fasado – stiklo vitrinos, pro kurias dieną patenka daug natūralios šviesos ir atsiveria apsnigtos Jonavos vaizdai. Mėlyna baseinų spalva atsispindi baltose lubose ir sienose, šviesių spalvų grindų ir laiptų danga kuria nuotaikingą ir šiltą poilsio aplinką.
Patalpose „susmaigstytos“ tamsios kolonos pabrėžia konstrukcijos tvirtumą ir kartu primena stūksančius žaliuojančio miško medžių kamienus, kurie SPA erdvės sūkurinių vonių
zonoje dera prie gausiai ją puošiančių natūralių stabilizuotų augalų kompozicijų, kurių vaizdas supa šios zonos centre nuo lubų besileidžiantį šviestuvą su įspūdingu miško vaizdu. Kūdikių baseine ir hole interjerą puošia modernūs šviestuvai. Pastate įrengta jauki kavinė, suskaidyta į sausą ir šlapią zonas. Į sausąją zoną galima patekti iš laukiamojo-holo, kur patalpos atskirtos modernia medžio sienele. SPA erdvėje yra nutolęs kavinės baras. Naujojo baseino pastate taip pat
įrengtos 30 kv. m administracinės patalpos, kuriose pasirinkti modernaus stiliaus biuro darbo vietų ir poilsio paskirties baldai. Patalpoms įrengti naudotos apdailos medžiagos, kurias lengva valyti ir
prižiūrėti: vandens ir persirengimo zonose sienos ir grindys išklotos plytelėmis, sienos dažytos drėgnai aplinkai tinkamais dažais. Baseino pastato stiklo vitrinoms ir pertvaroms panaudoti kokybiški gamintojo „Aluprof“ profiliai ir jų priedai: dailią vitrinų išvaizdą užtikrina vietoj standartinių sudėti dideli, 286 mm pločio, profilių dangteliai, o patiems profiliams agresyvioje
garuojančio chloruoto vandens aplinkoje apsaugoti panaudota speciali dvigubo padengimo technologija, panaši į tą, kuri naudojama laivų statyboje, todėl jie yra atsparesni baseino sąlygoms – jų padengimas atitinka C4 klasę. Vienetinių ir ištisinių stoglangių konstrukcijas Jonavos baseinui pagamino ir sumontavo UAB „Keraplast“ – Suomijos koncerno „Kera Group“, vieno iš Europos stoglangių gamintojų lyderių, patronuojamoji įmonė, pirmoji dūmų ir šilumos šalinimo liukų gamintoja Baltijos šalyse. Baseino šviesos takai skirti natūraliam apšvietimui ir dūmų bei karščio išvėdinimui po gaisro. Visi stoglangiai pritaikyti. C4 atmosferos koroziškumo kategorijos ir aukščiausios energinio naudingumo klasės pastatui.

Panevėžyje senąją legendą pakeitė nauja

Aukštaitijos sostinėje vietoj kadaise populiaraus „Garso“ kino teatro iškilo Stasio Eidrigevičiaus menų centro pastatas. Tikimasi, jis taps savas bei reikšmingas panevėžiečiams ir įdomus miesto svečiams.

„Stasys“ – kelia šiltas emocijas užrašas ant pastato fasado, tarsi labas, štai aš atvykau – kviečiu su manimi draugauti. Galbūt per drąsu vietai prognozuoti legendos ateitį, kai ji dar nė neatidaryta lankytojams, tačiau potencialo S. Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) tikrai turi. Jo salėse įsikurs ekspozicija – žvaigždė: menininko padovanota beveik 900 kūrinių kolekcija. Nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius – garsus ir užsienyje. Jo darbai eksponuojami Londone,
Niujorke, Vašingtone, Vatikane, Tokijuje ir Lenkijoje, kurioje jis gyvena. Tačiau Panevėžys vienintelis turės tokią gausią kolekciją. Tiek kūrinių atiduoti Panevėžiui ir suteikti čia įsikūrusiam meno centrui savo vardą S. Eidrigevičių paskatino ir nostalgiški jausmai – menininkas gimė 1949 m. šio Aukštaitijos miesto apskrityje – Mediniškiuose. „Šiame pastate kursime ne tik S. Eidrigevičiaus meno sklaidos vietą. Tai bus ir centras, siekiantis įsilieti į europinį ir pasaulio kultūros kontekstą, bendravimo, laisvos minties raiškos vieta, kultūrinio dialogo erdvė, jungianti profesionalų meną ir vietos kūrybinį potencialą“, – sako Vaida Andrijauskaitė, SEMC vadovė.
Ji planuoja ir kitų meno kūrėjų ekspozicijas, žada atvežti tarptautinio lygio menininkų darbų. Dabar tik reikia baigti statybų procesą, kuris neplanuotai užtruko. Vienu kartu negavus reikiamo finansavimo,  2026,65 kv. m SEMC pastatas statomas etapais. Pirmoji pastato dalis netrukus bus priduota statybos inspekcijai ir, paruošus ekspoziciją, įsileis lankytojus. Lygiagrečiai bus ruošiamasi antrajam etapui – prijungti pastato tęsinį su daugiafunkcėmis erdvėmis menui bei renginiams ir dar keliomis ekspozicijų salėmis. Pasak V. Andrijauskaitės, išskirtiniam menui eksponuoti ir pastato norėjosi su konceptualia architektūrine idėja – kad net jo išorė keltų panevėžiečių kultūrinę savimonę. Kartu buvo svarbu vietoj reikšmingo miestiečiams „Garso“ kino teatro pasiūlyti lygiavertį, stiprų emocinį krūvį nešantį statinį. Pastato architektūrinius sprendinius sukūrė ir suprojektavo Aurimo Syruso vadovaujami „IMPLMNT
architects“ architektai. Ne tiek ir daug, bet itin estetiškai atrodančių aliuminio ir stiklo konstrukcijų sistemų SEMC patiekė gamintoja „Aluprof“, o konstrukcijas pagamino ir sumontavo jos partneriai
UAB „Aliuminio fasadai“. Fasadams panaudota struktūrinio stiklinimo fasadinė sistema be išorinių dangtelių „Aluprof MB-SR50N EFEKT“. Durims taip pat parinktas ganėtinai neįprastas „Aluprof“ struktūrinio stiklinimo sprendinys: visi matomi rėmo ar varčios profiliai iš išorės uždengti
stiklu. Siekiant išlaikyti dermę su išoriniais fasadais, vidaus pertvaroms, nors tai ne tik neįprasta, bet ir nepigu, taip pat panaudota „Aluprof“ fasadinė sistema. Iš jos pagamintos net priešgaisrinės pertvaros. Matomų profilių aliuminis natūraliai anoduotas ir šlifuotas. Pagal architektų suformuotą
užduotį bendrosiose muziejaus erdvėse įrengtos „Mapei“ cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“ ir „Ultratop Natural Effect“. Pagrindinių muziejaus ekspozicinių erdvių mozaikinio betono grindims architektai pasirinko baltos spalvos mišinio „Ultratop Extra White“ ir smulkių, tankiai surištų natūralaus balto akmens užpildų derinį. SEMC stikliniam kubui medžiagas tiekė jau beveik trisdešimt metų statybinių medžiagų tiekimo sektoriuje
sėkmingai veiklą plėtojanti UAB „Heliopolis“. Stiklinio kubo idėjai realizuoti buvo pasirinktas ambicingiausius architektų sumanymus įgyvendinti įgalinantis LAMBERTS LINIT stiklo profilitas, tinkamas fasadams ir sienelėms interjere. 504 Perl tekstūros stiklo profilitas stikliniam kubui suformuoti buvo tiekiamas pagal specialų užsakymą: stiklas gamykloje buvo supjaustytas, o tada užgrūdintas 5,6 m ilgio ruošiniais. Tiekėjas sėkmingai pristatė prekę į objektą, o rangovas profesionaliai sumontavo atskirus stiklo segmentus į visumą. Dabar Panevėžio miestas gali grožėtis ir naktį šviečiančia kubo instaliacija. Visais SEMC įėjimais ir išėjimais pasirūpino UAB „Hörmann Baltic“. Pagal centro poreikius buvo specialiai pagamintos ir pristatytos dideliems lankytojų srautams atlaikyti pritaikytos lauko ir vidaus durys, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės žaliuziniai cinkuoto plieno vartai, susukamos grotos pastato automobilių garažui, ugniai atsparios užuolaidos EI60 gaisro plitimui sustabdyti, įėjimo kontrolės ir evakuacinių
užraktų sistemos. SEMC vidaus apdailai panaudoti itin patvarūs mažos emisijos klasę M1 atitinkantys vandeniniai matiniai dažai „VIVACOLOR Acrylate Matt“ su ekologiniais ženklais. Fasado apdaila atlikta atmosferos poveikiui atspariais visiškai matiniais dažais „VIVACOLOR Hansa Facade“, tinkamais įvairiausios paskirties naujų ir nebenaujų pastatų išorei dažyti.
Prie naujojo meno centro lakoniško interjero sprendinių įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Latvijos
vonios įrangos gamintojas SIA PAA, garsėjantis išskirtiniu gebėjimu atitikti klientų lūkesčius: pagal architektų sumanymą modifikavo standartinius WC kambarių praustuvus, pagamintus iš itin lengvai prižiūrimos higieniškos medžiagos „SilkSTONE“, ir į vieną iš jų netgi integravo kūdikių
vystymo stalą.

Naujasis Skansenas

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ naujuoju sostinės centru vadinamame Šnipiškių rajone įpusėjo urbanistinį „Naujojo Skanseno“projektą: 3,41 ha teritorijoje pagal 15 minučių miesto koncepciją kuriama nauj gyvenamoji erdvė. Visą „Naujojo Skanseno“ teritoriją sudarys 16 daugiabučių gyvenamųjų namų ir du verslo centrai. Devyni namai jau pastatyti. Modernų kvartalą patikėta projektuoti trims architektų komandoms. UAB „JP Architektūra“ (projekto vadovas Algirdas Kaušpėdas) ir studija „Processoffice“ (architektas Vytautas Biekša) projektavo gyvenamąsias erdves, o teritorijoje esančių ir iškilsiančių verslo centrų autorius – „Vilniaus architektūros studijos“ architektas Algimantas Pliučas. „Naujasis Skansenas“ sujungia aktualiausius urbanistinius principus: bendruomeniškumą, žalumą ir žmonėms bei jų sveikatai palankią aplinką“, – trumpai visą projektą apibūdina architektas A. Kaušpėdas. Gyvenimas miesto ritmu Architektai ir projekto vystytojai siekė, kad naujasis gyvenamasis kvartalas skatintų namų gyventojus bendrauti, tvariai judėti ir džiaugtis įvairių veiklų kaimynyste. Tam specialiai sukurtas bėgimo takas kvartalo viduje. Kiemuose daug žalumos, skirtingų aikštelių mankštintis ir žaisti. Kvartalas kuriamas 15 minučių miesto koncepcija. Iš jo galima greitai pasiekti Vilniaus senamiestį, Sakurų parką, prekybos centrus, biurus. Nuo pat „Naujojo Skanseno“ iki miesto centro nutiesta dviračių trasa. Tai skatina gyventojus rinktis dviračius. „Naujojo Skanseno“ daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės – požeminės, yra visos sąlygos laikyti dviračius saugyklose. Įrengus požemines automobilių stovėjimo aikšteles, pro butų langus gyventojai mato augmeniją, žaidimo aikšteles, suoliukus. A. Kaušpėdas įsitikinęs, kad tvarumo tendencijos keis miestą, netrukus vietoj milžiniškų automobilių stovėjimo aikštelių visi statytojai turės galimybę įrengti žaliuojančius parkus. Jaukūs žali vidiniai kiemeliai sujungs kvartalus. Savo stilistika kvartalas primena Skandinaviją. Jis – funkcionalus, šiuolaikiškas, estetiškas, atliktas kokybiškomis medžiagomis. Kiekvienas namas tarsi aurą turi savo vardą „Nugalėtojams“, „Energingiems“, „Sumaniems“, „Aktyviems“, „Stilingiems“ ir t. t. Daugiabučiai yra šešių aukštų, juose įrengti 1–4 kambarių butai. Viršutinių ir pirmųjų aukštų gyventojai turi terasas, kituose aukštuose įrengti erdvūs balkonai. Viršutinių aukštų gyventojams atsiveria vaizdinga Vilniaus finansų centro Konstitucijos prospekte ir Šeškinės miškų panorama. Dideli langai tarsi atvertos akys įsileidžia į namus daug šviesos. Butų patalpų išdėstymas funkcionalus. A. Kaušpėdo žodžiais, būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, žmogus turi jaustis patogiai ir jaukiai, atskirti darbo ir poilsio erdves. Būtent to ir siekta projektuojant namus. Kvartalo statyba vyko greitai, kokybiškai ir tvariai. Daugiabučių namų išorės sienų konstrukcijos yra iš surenkamų trisluoksnių stambiaplokščių gelžbetoninių elementų su izoliaciniu sluoksniu. Fasadų apdailoje derinamos rusvos ir gelsvos klinkerio plytelės su atviro betono ir tekstūruoto betono plokštumomis. Daugiabučiai priskiriami A+ energinio naudingumo klasei. Juose įrengti efektyvią eksploataciją ir tvarumą užtikrinantys inžineriniai sprendiniai – pažangi grindinio šildymo sistema, leidžianti reguliuoti kiekvieno kambario oro temperatūrą, taip pat individuali kiekvieno buto vėdinimo sistema su iš karto įrengtais rekuperatoriais. Gyventojai vėdinimą ir šildymą reguliuoja naudodamiesi išmaniosiomis buto valdymo planšetėmis. Kvartale sumontuoti energiją taupantys LED šviestuvai, įrengti judesio davikliai. Teritorijos saugumą užtikrina vaizdo kameros. „Naujojo Skanseno“ projektui langus pagamino ir sumontavo didžiausią langų gamybos patirtį Lietuvoje turinti įmonė MEGRAME®. Iš viso buvo pagaminta net 8000 kv. m itin aukštos kokybės langų konstrukcijų, atitinkančių energiją taupančio pasyvaus namo ir A++ klasės kriterijus. Gamyboje buvo naudojama inovatyvios technologijos GEALAN S 9000 langų profilių sistema ir itin patvarūs vokiečių gamintojo „Gretsch-Unitas Group“ aukštos kokybės varstymo mechanizmai. Šie griežtais techniniais stabilumo, saugumo, o svarbiausia – sandarumo testais patikrinti langai yra ilgaamžiai, puikiai izoliuoja šilumą bei garsą ir savo estetiška išvaizda suteikia erdvės pojūtį kiekvienam būstui. Išskirtiniame projekte – naujos inžinerinės patirtys Bendrovė „Baltic System“ dirbo visuose „Naujojo Skanseno“ statybų etapuose. Didelė inžinerinių sistemų darbų apimtis daug iššūkių nesukėlė, tačiau reikalavo atidumo, spartos ir aukščiausios kokybės. Anot „Baltic System“ atstovų, atlikti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų montavimo darbai. Įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema. Sumontuota viskas, ko reikia gyvenamiesiems pastatams. Inžinerinės sistemos paruoštos taip, kad kiekvienas gyventojas galėtų prisijungti kondicionierių. Suprojektuoti ir sumontuoti rekuperatoriai individualiai kiekvienam butui. Viename iš statybų etapų „Baltic System“ montavo modulinius vonios kambarius. Tai buvo nauja sėkminga patirtis komandai. Pagaminti ir surinkti gamykloje pagal užsakovo poreikius, moduliai leido sutaupyti nemažai laiko. Vonios moduliai gaminami su sanitarine, apšvietimo įranga, kištukiniais lizdais bei vamzdynais ir yra paruošti prijungti prie vandens ir nuotekų tinklų, tad tai labai optimizavo jų įrengimo procesą – statybvietėje liko tik sujungti inžinerinius sprendinius į bendrą sistemą. UAB „Baltic System“ iš kitų įmonių išsiskiria pajėgumais, leidžiančiais greitai įrengti sudėtingiausias inžinerines sistemas. Geriausiems darbo tikslams pasiekti įmonė renkasi patikimus partnerius, aukštą gamybos kokybę ir profesionalius, savo darbą mylinčius darbuotojus.

„Tokvila“ įsikūrė stadiono dydžio naujos koncepcijos automobilių centre

Vilniuje, Savanorių prospekte, pastatytas didžiausias Baltijos šalysebendrovės „Tokvila“ naudotų automobilių prekybos ir kėbulų remonto centras.

„Tokvila“ po pertraukos grįžo į sostinės Savanorių pr. 274, kur 1994 m. Japonijos transporto milžinė „Toyota Motor Corporation“ įkūrė pirmąjį šalyje naujų „Toyota“ automobilių saloną. Iš sostinės Žalgirio g. patalpų, kurios jau vertinamos kaip nepatenkinančios įmonės poreikių, čia perkelta dalis įmonės veiklų – prekyba naudotais automobiliais ir kėbulo remonto darbų servisas.
„Akivaizdu, kad Europos naujų automobilių rinka patiria sunkumų, kuriuos lemia daugybė priežasčių, pradedant lustų deficitu ir baigiant kintančiu požiūriu į judumo problemų  sprendimo būdus. Naujų automobilių kainų šuolio akivaizdoje auga naudotų automobilių paklausa. Nors toks pasirinkimas laikomas labiau rizikingu, „Toyota“ turi sprendimą ir visiems automobiliams iki 10 metų, atitinkantiems „Toyota Approved“ programos reikalavimus, suteikia net iki 10 metų garantiją. Tai kuria didelę pridėtinę vertę ir naudotų automobilių patrauklumą kilsteli į žymiai aukštesnį lygmenį“, – akcentuoja bendrovės generalinis direktorius Gintautas Ignotas. Pasak jo, naudotų automobilių, kuriems galėtų būti taikoma tokia garantija, kasmet parduodama bent keletą kartų daugiau nei naujų, todėl veiklai būtinas rimtas pasiruošimas, moderni techninė bazė ir efektyvūs
verslo procesai. Naujasis automobilių centras bus patogus ir čia dirbantiems žmonėms, ir apsilankantiems klientams. Modernus ir funkcionalus pastatas atitinka A+ energinio
efektyvumo klasę. Jam šildyti ir vėsinti naudojama geoterminė energija, naujos kartos dažymo
įrenginiai su šilumos rekuperacija padeda gerokai sutaupyti reikalingos energijos kiekį ir mažina CO2 išmetimą į aplinką. Automobilių centrui statyti ir įrengti buvo parinktos šiuolaikiškos, tvarios ir ilgalaikės medžiagos. „Tokvilos“ fasado aliuminio ir stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus atliko UAB „Almeca“ meistrai. Jie sumontavo ir 60 minučių gaisrą atlaikantį fasadą, gaubiantį vidaus laiptinę per du aukštus. Taip pat buvo parinkta ir sumontuota daug aliuminio
durų, tarp jų automatinės, priešgaisrinės ir priešdūminės. Viskas atlikta pagal užsakovo poreikius ir įstatymų keliamus reikalavimus. Pastato stogas įrengtas taip, kad ant jo būtų galima sumontuoti
680 kW galios saulės elektrinę, kuri pagamins iki 80 proc. servise
suvartojamos elektros energijos. Įrengta 16 elektromobilių įkrovimo stotelių, kuriose tuo pat metu
galima krauti 32 automobilius. „Tokvilos“ automobilių remonto ir saugojimo patalpoms pasirinkti
„VIVACOLOR Akrylate Matt“ dažai su ekologiniais ženklais. Šie itin kokybiški dažai yra ypač atsparūs drėgmei ir priskiriami aukščiausiai atsparumo šveitimui klasei. Tai reiškia, kad jais padengtos sienos ilgai atrodys kaip ką tik nudažytos. Naujasis 11 000 kv. m bendro
ploto pastatas gretinamas su Kauno Dariaus ir Girėno stadionu, kurio bendras plotas – 12 000 kv. m. Investicijos į naująjį „Toyota“ automobilių centrą siekė beveik 14 mln. eurų. Pastato dydį, jo plotą diktavo naudotų automobilių verslo poreikiai. Pasirinkta ne salono, o didelio ploto naudotų automobilių saugyklos su šalia esančiu kėbulų remonto cechu koncepcija. Įspūdingo dydžio uždaroje, šildomoje erdvėje tuo pat metu galima eksponuoti bei saugoti iki 250 nedidelės ridos naudotų „Toyota“ ar kito gamintojo automobilių. Įmonė planuoja šiemet parduoti dvigubai daugiau – iki 1200 automobilių. 2600 kv. m ploto kėbulų remonto ceche kas mėnesį planuojama suremontuoti ir paruošti iki 350 automobilių. Čia įrengta 10 automobilių paruošimo vietų. Pagal naują „Toyota“ koncepciją, šiame centre nėra atskirų naujų ir naudotų automobilių pardavimo vadybininkų, be to, jie neturi darbo vietų – dirba ten, kur patogu klientui, naudodami atskirose zonose įrengtus skaitmeninius ekranus. Komfortiškoje aplinkoje klientai bet kokiu oru gali apžiūrėti kiekvieną automobilį, rinktis labiausiai iš visų siūlomų patinkantį modelį iš saugyklos ir jį vietoje išbandyti – pasivažinėti.

Kompiuterinių žaidimų įrangos gamykloje – industrinė prabanga

Alytuje pastatyta moderni, išskirtinio interjero „VIRPIL Controls“ gamykla, kuri visam pasauliui tieks
aukštos kokybės kompiuterinių žaidimų pilotavimo simuliatorius. Alytiškiams tai nauja, komfortiška vieta dirbti.

Veikla moderniame, tamsiai pilko fasado statinyje su raudonu stogeliu virš įėjimo netrukus įsivažiuos visu pajėgumu, per metus kolektyvą žadama išplėsti net iki 150 darbuotojų. „VIRPIL Controls“ gamykla – vienas iš pavyzdžių, kaip entuziastingi verslininkai prisideda prie Lietuvos regionų ekonominio stiprinimo ir patrauklių darbo vietų kūrimo. „Pats esu alytiškis. Neabejoju, kad
pasirinkome puikią vietą gamyklai – Alytuje nuo senų laikų yra išvystyta pramonė, galima rasti tinkamų darbuotojų“, – sako Tomas Velička, gamyklą valdančios įmonės VIRPIL vadovas.
VIRPIL veiklą pradėjo 2016 m., kai kilo idėja įžengti į daug konkurencijos neturinčią nišinę rinką – kompiuteriniams žaidimams gaminti lėktuvų pilotavimo simuliatorių įrangą: lėktuvų vairalazdes, valdymo pultus, bazes ir kitus techninės įrangos priedus. Pavyko sukurti aukštos kokybės
produktą, kuris kompiuterinių žaidimų mėgėjams leidžia pajusti itin tikrovišką skrydžio pojūtį. Tai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios per šešerius metus VIRPIL pilotavimo simuliatoriai išpopuliarėjo visame pasaulyje – šiuo metu jie eksportuojami į 100 šalių, net pusė išsiunčiama į JAV, o įmonės apyvarta išaugo iki 10 mln. eurų. Gamykla pastatyta paliekant galimybę statyti priestatus ir kelis kartus ją išplėsti, jei prireiks: tam atitinkamai suplanuotas sklypas ir pats pastatas suprojektuotas taip, kad prie jo lengvai būtų galima prijungti kitų dalių. Statant „VIRPIL Controls“ gamyklą taikyti ir kiti modernūs sprendimai – įrengta vietinė 27 kilovatų saulės
elektrinė, kurios galingumą prireikus galima didinti ant plokščio stogo sumontavus papildomų saulės modulių. VIRPL užsakovas pasirinko statybų valdymą perduoti į vienas rankas. Vadinamąją EPCM (Engineering, Procurement and Construction Management) paslaugą jam suteikė viena didžiausių Lietuvoje integruotų projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo paslaugų bendrovių BE LIVE (UAB „Baltic Engineers“). Taip buvo užtikrintas sklandus ir efektyvus darbas nuo idėjos projektavimo, rangovo parinkimo iki pat statybos proceso pabaigos. Estetika ir komfortas darbuotojams Solidžiai tamsus, daug stiklo turintis gamyklos fasadas neabejotinai išsiskiria iš Alytaus pramoninės architektūros pastatų. Interjero dizainas pasižymi industrine prabanga, kontrastingų medžiagų derme – tokią estetiką apskritai retai kada pamatysi
gamyklų patalpose. Gamyklos viduje išlaikytas gamybos ir administracinių patalpų balansas ir komfortas darbuotojams. Nors techniniai reikalavimai griežtai reikalauja gamybos ir biurų erdves atskirti, izoliuoti iš gamybinio cecho sklindantį triukšmą, architektai sugalvojo būdą šias erdves susieti vizualiai. „Vadovo ir produktų inžinierių darbo kabinetuose įrengėme stiklinę vitriną į gamybinę erdvę. Galimybė matyti realų gamybos vaizdą padės įmonės darbuotojams kuriant naujas idėjas, kaip tobulinti produkciją ar jos gaminimo procesus“, – originalų
sumanymą komentuoja Justina Zibolytė, viena iš pastato architekčių, įmonės „stART studio“ vadovė. Šiame projekte buvo labai svarbu užtikrinti patogią logistiką ir personalo judėjimą tarp gamybinių ir administracinių patalpų, numatyti patalpų plėtros galimybę, įrengti biuro
darbo vietas didesniais atstumais, jei ateityje dėl kitų pandemijų reikėtų laikytis darbuotojų kontakto ribojimų. Ypač daug dėmesio skirta darbuotojų gerovei – kad ir darbas, ir
poilsio pertraukėlės būtų kuo komfortiškesnės. Malonią akiai estetiką kuria kontrastai. Jie tarsi perteikia žmogaus ir industrijos santykį – švelnų medžiagiškumą sieja su grubiu: dekoratyvinis metalo tinklas čia derinamas su medžio lukštu, pramoninis betonas – su minkštais kilimais.
Ir eksterjere, ir interjere yra žaismingų detalių, susijusių su įmonės identitetu. Vientisos industrinės sienos su „Hauptmann” mikrocementu „VIRPIL Controls“ virtualaus pilotavimo simuliatorių gamyklos interjero hi-tech stilių kuria „Hauptmann“ mikrocementu dengtos sienos.
Išanalizavusi užsakovo pageidavimus ir pasikonsultavusi su interjero dizaineriais, bendrovė „Poliruotas“ šiuolaikiškam monolitiniam sienų sprendimui pasiūlė aukštos kokybės
dekoratyvinę dangą – mikrocementą „Hauptmann“, išsiskiriantį vientisa, besiūle technologija, kuri nekaupia nešvarumų. Medžiaga yra ilgaamžė, atspari smūgiams ir vandeniui. „Hauptmann“ mikrocemente yra akrilinių medžiagų, todėl juo dengtas paviršius elastingas ir šiltas. „Mikrocementu dengiamas sluoksnis yra plonas, tad paviršius nėra šaltas. Užsakovai dažnai to teiraujasi, nes mikrocementas jiems asocijuojasi su storu betono luitu“, – sako „Hauptmann“ prekių ženklui Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Poliruotas“ direktorius Mindaugas Špakauskas.
Nors šio projekto užsakovai mikrocementinę dangą rinkosi dėl praktinių sumetimų – ilgaamžiškumo ir atsparumo dilimui, šios medžiagos kuriamas industrinis, modernus
stilius tapo didele pridėtine verte. Siekiant užtikrinti atsparumą vandeniui, mikrocementas buvo papildomai dengtas apsauginiu poliuretaniniu laku. Pasak M. Špakausko, dideliu projekto iššūkiu tapo vienalyčių sienų formavimas. Dekoravimas mikrocementu – tai rankų darbas, jis
reikalauja didelio kruopštumo ir preciziškumo, tačiau rezultatas visada pranoksta klientų lūkesčius. UAB „Poliruotas“ profesionalūs, ilgametę patirtį sukaupę meistrai gali įgyvendinti itin sudėtingus mikrocementinius projektus. Reikia tik susisiekti ir aptarti lūkesčius bei galimybes.

Zapyškio mokyklos priestatas – ir bendruomenės poreikiams

Kluoniškiuose, greta Zapyškio pagrindinės mokyklos, iškilo naujutėlis priestatas. Čia vaikailanko technologijų klases, sportuoja modernioje salėje, o vakarais ir savaitgaliais krepšinio kamuolį pavarinėti kviečiami visi apylinkių gyventojai.

Kluoniškiuose, greta Zapyškio pagrindinės mokyklos, iškilo naujutėlis priestatas. Čia vaikai
lanko technologijų klases, sportuoja modernioje salėje, o vakarais ir savaitgaliais krepšinio kamuolį pavarinėti kviečiami visi apylinkių gyventojai. trūko ir sporto salės, ir klasių. Kauno
rajonas auga, dabar jau turi per 111 tūkst. gyventojų, dėl šių priežasčių sudėtinga visose teritorijose patenkinti tiek ugdymo, tiek laisvalaikio bei sporto erdvių poreikį. Statybos pajudėjo, kai buvo rastas sprendimas tai daryti išsimokėtinai. 2020 m. Kauno rajono savivaldybė pasinaudojo viešosios ir privačios partnerystės metodu ir pasirašė sutartį su didžiausiu Baltijos šalyse privataus fondų valdytojo „BaltCap“ fondu „BaltCap Infrastructure Fund“. Fondas kartu finansavo dar kelis švietimo ir sporto paskirties projektus Kauno rajone. „Šis projektas ypatingas dėl savo efektyvumo – nepaisant pandemijos ir karantinų, pasikeitusios geopolitinės situacijos, per dvejus metus pavyko suvaldyti kylančias kainas ir pastatyti visus suplanuotus objektus“, – sako Lukas Kavaliauskas, „BaltCap“ projektų vystymo vadovas. Gavusi piniginę paspirtį, Zapyškio mokykla prisijungė šiuolaikišką, erdvų, daugiafunkcį priestatą. Aplinka irgi atsinaujino – kieme įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovos stotelė, stoginė dviračiams, vaizdo stebėjimo kameros. Bestatant naują priestatą, mokyklos vadovams kilo noras ir senąjį pastatą pagražinti, kad derėtų prie šalimais iškilusio architektūrinio kompaniono. Senoji mokykla buvo apšiltinta, papildyta kondicionieriais ir atšviežinta baltu dažų sluoksniu.