Kodėl projektui pasirinkote būtent šias teritorijas?

Dviejų teritorijų sujungimas į vieną projektą leidžia veikti didesniame lauke ir pažvelgti į situaciją dar išsamiau. Šių teritorijų pasirinkimą lėmė ir tai, kad jos mums nėra svetimos. Žinomo krašto potencialas tapti dar patrauklesniu rekreaciniu tašku skatina veikti jo labui. Turime galimybę kurti erdvę, kurioje patys lankomės. Tai motyvuoja siekti kokybės.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktoms teritorijoms?

Visų pirma, tai miestas, kuris ne tik egzistuoja, bet ir mąsto. Idealus išmaniojo miesto modelis yra kupinas racionalių sprendinių, kurie nepalieka vietos neapgalvotų spragų periferijai. Išmaniojo miesto visuma aprėpia platų sudedamųjų dalių spektrą. Svarbiausias aspektas – sprendimai priimami atsižvelgiant į praeities palikimą, kokybišką dabarties scenarijų ir neišvengiamą jo tęsinį.

Glaudžiai turistų srautais susijusios teritorijos gali viena kitą papildyti ir sudaryti patrauklesnį kompleksą. Kulautuvos teritorijoje stinga šiuolaikinės kurortinės infrastruktūros. Tušti, neprivatizuoti sklypai turi galimybę virsti rekreacinėmis zonomis, o senosios miestelio erdvės – atsinaujinti. Tačiau Zapyškio miesteliui trūksta ateities vizijos.

Kas labiausiai sudomino pasirinktose teritorijose?

Labiausiai mūsų komandą sudomino Zapyškio ir Kulautuvos teritorijų sujungimas. Tai vietovės, kurių krantus skiria Nemuno upė, tačiau dažnai jungia tie patys lankytojai. Manome, kad Kulautuvoje vyraujančios ramybės ir Zapyškio istorinio palikimo ryšys gali sudaryti palankias sąlygas regionui vystytis.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Tarp mūsų pasirinktųjų – daug „starchitektinio“ lygio pavyzdžių. Kadangi esame jauni ir kupini drąsos, šie pavyzdžiai būtent tuo ir imponuoja. Dideli, drąsūs, kartu ir kontroversiški projektai demonstruoja nekasdienius sprendimus, pavyzdžiui, tarptautinės architektų studijos „BIG“ projektuota jėgainė Kopenhagoje ant stogo numatė slidinėjimo trasą „Copenhill“. Netikėta papildoma statinio funkcija įrodo, kad džiaugtis žiemos sportu lauke galima neišvažiavus iš miesto ir net ne sezono metu. „Foster + Partners“ žavi 3D spausdintuvų statomais moduliniais būstais Marse. Didžiojoje Britanijoje įsteigtos tarptautinės architektų ir dizainerių studijos projektas kuria ateities miestą kitoje planetoje. Be šių pasaulinio lygio kompanijų, pastebime ir kuklesnių pavyzdžių, kurie palieka ne mažesnę reikšmę „išmaniojo miesto“ sąvokoje. „FABG“ – Monrealyje, Kanadoje, įkurtas architektų biuras, kurio specializacija – daugiausia visuomeninių pastatų projektavimas. Vienas iš jų darbų tampa XX a. antroje pusėje Monrealyje statytos degalinės transformacija į vietos kultūrinį centrą. Modernizmo architektūros pradininko Ludwigo Mieso van der Rohe’s projektuotas statinys keičia funkcinį pradą. Tačiau svarbiausia, kad vietos kultūros paveldui priskiriamas objektas išsaugo vertingąsias ypatybes ir senajame autoriaus kūrinyje užkoduotą išmintį. Manome, kad, radę minėtų pavyzdžių pusiausvyrą, gebėsime sukurti išmanųjį miestą.

Idėjos analogai:

Pėsčiųjų takas ir apžvalgos terasa Latvijoje – „Pojūčių parkas“ Valmieroje.
Autoriai – „Didzis Jaunzems Architecture“.

Eukaliptų miško ir lotosų tvenkinio apsuptas restoranas Vidurio Kinijoje.
Autoriai – „MUDA-Architects“.

Rekreacinė erdvė ir vietinių susitikimo vieta Gora Pulawskos miestelyje, Lenkijoje.
Autoriai – „3XA Design“.