Kaip manote, koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Šiandien sunku aiškiai pasakyti, koks bus ateities miestas. Galima tik išsakyti savo lūkesčius, o ar jie išsipildys, pamatysime su laiku. Tikimės, kad ateities miestas bus draugiškesnis, t. y. jame bus mažai privačių ir uždarų teritorijų, bus sukurta daug aukštos kokybės miesto viešųjų erdvių. Privačios teritorijos vystysis periferijoje, o centre bus sukurta visiška piliečio judėjimo laisvė. Draugiško miesto vizija susijusi ne tik su laisve judėti ar naudotis, bet ir su galimybe kurti miesto aplinką, ją keisti ir tobulinti. Sukurtos viešosios erdvės turėtų galimybę būti keičiamos miesto aplinkos naudotojų.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur kyla originaliausių minčių?
Architektūra nuo dizaino skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susijusi su aplinka. Projektavimo procesas visada prasideda nuo apsilankymo sklype, teritorijoje, plyname lauke ir pan. Pagrindinės idėjos atsiranda išvydus naujos architektūros vietą. Architektūros vieta – tai ne tik sklypo ribomis apibrėžiamas plotas. Aplinka turi vizualinę emociją, kuria nuotaiką, funkcinius ryšius, skirtingas tūrines erdves, spalvas ir gamtinį kontekstą. Galima sakyti, architektūrinės mintys gimsta iš architekto ir naujai sutiktos aplinkos santykio, bendro emocinio fono tuo metu. Dažniausiai jau pirmo apsilankymo sklype metu architekto galvoje atsiranda vizija, kurią vėliau bandoma realizuoti.
Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Mūsų įmonėje dirba daug architektų. Galima sakyti, jie visi yra individualūs kūrėjai ir kiekvienas jų turi savo stilių, autoritetą ar kryptį. Dirbdami komandoje kuriame universalią architektūrą, neturime vieno stiliaus ar vienos kryties. Galime sukurti įvairiapusišką architektūrą, nes procese dalyvauja skirtingi kūrėjai. Kiekvienas turime savitą žvilgsnį ir kūrybos metodą, tuo dalinamės su kolegomis, greičiau augame kaip profesionalai. Nesiekiame lygiuotis į kažką konkrečiai, skatiname architektų individualumą. Tai lemia architektūros išskirtinumą ir kuriamos aplinkos kokybę.
Kokiais savo darbais didžiuojatės?
Didžiuojamės dauguma savo projektų, bet labiausiai džiaugiamės naujomis galimybėmis ir pradėtais projektais. Glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus tarptautiniu oro uostu, tobuliname esamą keleivių terminalą ir kuriame naują. Tokie projektai suteikia plačias galimybes ir keičia daugelio žmonių keliavimo kokybę. Kaip pavyzdį galima paminėti ir „Internamą“ – M. K. Čiurlionio menų mokyklos bendrabučio rekonstrukcijos projektą. Džiaugiamės, kad sovietmečiu statytame pastate pavyko sukurti bendrauti skatinančią, vertybes ugdančią, estetiškai lavinančią aplinką. „Internamas“ yra kitoks. Dėmesį traukia iš išorės matomas šlaitinių laužytų stogų siluetas, vidinėse erdvėse nėra tamsių, mažų kambarių, ilgų ir nejaukių koridorių, priešingai – čia šviesu ir jauku. Be to, užlipus ant „Internamo“ stogo, kūrybinis įkvėpimas apima ne tik čia gyvenančius moksleivius.
