Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Itin sudomino teritorijoje esantis mineralinio vandens šaltinis. Įkvėpė mintis pabandyti susieti čia atsirasiančią architektūrą su vandens elementu, apgalvoti, kaip vanduo gali turėti įtakos ne tik naujų funkcijų atsiradimui, bet ir pačiai architektūrai. Kokią įtaką gali padaryti architektūrinėms formoms, medžiagų pasirinkimui, vandens elemento komponavimui. Vanduo įdomus savaime, nes jam būdingos kelios būsenos: jis gali tekėti, virsti ledu, garais, o iš smulkių lašelių – susiformuoti migla. Teritorija yra gana sudėtinga, sklypai, kuriuos reikia pertvarkyti, išsibarstę, juos skiria kelio barjeras. Man labai įdomu, kaip pavyks viską išspręsti ir iš šių atskirų detalių sudėlioti vientisą paveikslą.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Manau, kad išmaniuoju miestą paverčia sumanus, miestams būdingos infrastruktūros naudojimas: tinkamai sutvarkytas susisiekimo, pėsčiųjų bei dviračių takų tinklas, daugiafunkcės, skirtingiems žmonių poreikiams lengvai pritaikomos erdvės, ne tik viešosios, bet ir esančios pastato viduje, jų kokybė. Žinoma, čia itin svarbus ir inovatyvių medžiagų bei sistemų diegimas, palengvinantis ir automatizuojantis teritorijos tvarkymą, leidžiantis išvengti garso taršos (pavyzdžiui, apribojant sunkiasvorių šiukšlių mašinų patekimą į teritoriją ir šiukšlių surinkimą vykdant požeminiais tuneliais). Dar vienas svarbus aspektas – autonomija nuo neatsinaujinančių žaliavų naudojimo, nes labai svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų miestui visas reikiamas medžiagas pasigaminti pačiam, panaudojant ir atsinaujinančius energijos, šilumos šaltinius.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Labiausiai sudomino pati vieta bei ją sudarantys elementai. Pietinėje sklypo dalyje yra pelkė, o tai kelia tam tikrų sunkumų, tačiau kartu suteikia ir įdomumo nagrinėjamai teritorijai. Gavio ežeras yra atskirtas užpelkėjusios teritorijos, ji chaotiškai apaugusi medžiais, tačiau turi nemažai potencialo. Manau, sutvarkyta teritorija galėtų puikiai veikti kaip ir čia pat esantis miesto paplūdimys, kuris ne sezono metu veikia ir kaip viešoji erdvė, kur malonu pasivaikščioti. Dar vienas įdomus aspektas – išraiškingas reljefas, kuris, manau, taps pagrindiniu katalizatoriumi, ieškant čia atsirasiančių pastatų meninio sprendimo. Žinoma, pats įdomiausias elementas yra mineralinio vandens šaltinis ir jo panaudojimo galimybės sveikatinimo paslaugoms sukurti bei įtaka architektūriniams sprendiniams.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Pirminė vizija yra sukurti sveikatinimo centrą – gydyklą, kurioje atsirastų sveikatinimo procedūrų, mineralinių baseinų erdvės bei laikinojo apgyvendinimo vienetai, biuro tipo atviros darbo erdvės. Kaip centrinė ašis galėtų atsirasti mineralinio vandens biuvetė, kuri būtų kaip tarpinė erdvė tarp viešųjų ir privačių erdvių. Gydykla galėtų būti pritaikyta 1–3 dienų lankytojams, kad šie per trumpą poilsio laikotarpį spėtų patirti visas centro galimybes.

Svarbu visą kompleksą sujungti su esamų takų tinklu, apibrėžti, kur bus viešosios, kur privačios erdvės, skirtos tik lankytojams.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Mane įkvepia Peterio Zumthoro 1996 m. Šveicarijoje suprojektuotos vandens vonios „Therme Vals“. Pastatas pastatytas ant terminio vandens šaltinių. Įdomiausia, kad architektas jį projektavo mąstydamas apie žmonių judėjimą jame bei tai, kokį poveikį žmogui darys skirtingų erdvių sukūrimas, siekiant sukelti netikėtumo pojūtį. Pastate svarbiausias atradimų ir ieškojimų scenarijaus kūrimas. Taip pat čia susilieja ir architektūros bei skirtingų vandens pavidalų santykis. Medžiagiškai sprendimas yra labai minimalistinis, išryškinantis vandenį, architektūrines formas, jų dydžius, o ne pačias medžiagas.

Kitas įdomus pavyzdys – „Forest Valley Hot Spring Center“ Kinijoje, architektūros studija „B.l.U.E.“. Pagrindinė autorių idėja – sujungti žalumą ir karštąsias versmes, interakcija su gamta. Pastato koncepcija – atvira erdvė su natūralios aplinkos elementais. Iš čia atsiranda vertikalūs bokštai, primenantys medžių kamienus, ir juos sujungianti horizontali stiklinė dėžutė. Du iš aštuonių tūrių pirmame aukšte yra karštųjų versmių baseinai, kituose tūriuose – pagalbinės funkcijos. Pastatas išskirtinis tuo, kad čia visos baseinų patalpos kuriamos privatesnės, uždaresnės, taigi atsiranda ir psichologinis aspektas, kviečiantis susikoncentruoti į save, o ne į tai, kas vyksta aplink, apžvelgti aplinką pro tūrių patalpų langus. Kiekviename jų įrengti ir stoglangiai, o šie, maudantis baseine, leidžia žvelgti į dangų, suteikia ramybės jausmą viduje esančiam žmogui.