Vandentiekio bokštas Marijampolėje pasirodė ypatingas ne tik savo istorija, bet ir formomis, kurios puikiai tiktų optinio meno išraiškai ir taip taptų dar vienu traukos objektu Lietuvoje. Mūsų miestams trūksta „išsišokančių“ objektų, kurių išvaizda paskatintų domėtis ne tik juo ar jo kūrėju, bet ir vietove. Tai skatintų turizmo augimą, kuris yra vienas iš daugelio miesto išmaniųjų aspektų.

Miestą išmaniuoju paverčia daugybė dalykų: produktyvumas, tvarumas, technologinės inovacijos, infrastruktūra, socialinių problemų sprendimas ir t. t. Tačiau labiausiai prie jo išmanumo prisideda mieste gyvenantys žmonės, turintys miesto plėtros viziją ir siekiantys ją įgyvendinti.

Įdomu tai, kad vandentiekio bokštas Marijampolėje yra istorinis ir saugomas valstybės kaip kultūros paveldo objektas. Dirbti su tokiais pastatais yra didelis iššūkis, nes tenka spręsti paveldo atgaivinimo ir šiuolaikinei visuomenei patrauklaus pateikimo problemas. Dėl šios priežasties mano projekto tikslas – paversti bokštą turistiniu traukos objektu ne tik atvykstantiesiems iš kitų miestų ar šalių, bet ir pramoga bei socialine erdve vietos gyventojams. Projektas prikels bokštą antram gyvenimui, primins jo istoriją ir sujungs senus elementus su naujais. Šalia tokio perspektyvaus lankytino objekto galės kurtis kavinės, parduotuvėlės ar kitokie verslo taškai.

Tokią išmaniojo miesto viziją įkvėpė šveicaras Felice’as Varini. Jis puikiai žinomas dėl išskirtinio gebėjimo pritaikyti geometrinių formų iliuzijas architektūroje ir interjere, kurios atsiskleidžia visu savo grožiu, žiūrint tik iš tam tikro taško. Šis menininkas kuria įvairiose erdvėse ir netgi ant UNESCO paveldo saugomų objektų. Mano akį patraukė jo 2018 m. instaliacija ant Karkasono aukštutinės gynybinės sienos „Concentric, eccentric“. Žinoma, tokios instaliacijos gali pasirodyti kontroversiškos, tačiau, mano nuomone, tai yra išmanus būdas skatinti domėjimąsi paveldu.