Paežerių ežero pakrantę pasirinkau dėl, mano nuomone, didelio šios teritorijos potencialo. Pasigilinus į esamą situaciją iškart paaiškėja, jog ši, apie pusantro kilometro nuo Vilkaviškio miesto centro nutolusi, ežero pakrantė nėra įveiklinta taip, kaip galėtų būti.

Mane visuomet žavėjo natūralus vandens pakrančių grožis ir harmonija, todėl savo projektu noriu įveiklinti šią pakrantę sukuriant ekologišką, gyvybingą ir darnią erdvę, kuri pritrauktų žmones ne tik iš miesto centro, bet ir aplinkinių rajonų.

Labiausiai teritorijoje sudomino joje esantis jachtklubas, nemažas paplūdimys bei lygiagrečiai su Vytauto gatve einantis pylimas, supiltas formuojant ežerą.

Inovacijos, naujosios technologijos bei skaitmenizacija – svarbios miestui, tačiau nepaverčia jo išmaniu. Mano nuomone, išmanusis miestas turėtų koncentruotis ties tvarumu, ekologija bei aplinkosauga. Miestas turėtų būti atviras visiems jo gyventojams, nuo jauniausio iki vyriausio. Jame žmonės turėtų jaustis miesto šeimininkais. Mano pasirinktai teritorijai iki išmanumo manau trūksta universalumo, vientisumo bei atvirumo miesto gyventojams.

Analogai ir pavyzdžiai, įkvėpę šiam projektui – Varšuvoje esančios Vyslos upės krantinė, kuri yra viena iš patraukliausių Varšuvos centro vietų, besidriekianti tarp senamiesčio ir najųjų miesto rajonų. Projekto autoriai „RS Architektura Krajobrazu” daugiausia dėmesio skyrė keliems pagrindiniams projektavimo aspektams: sukurti unikalią ir visiems prieinamą viešąją erdvę, suformuoti miesto tęstinumą gerinant susisiekimą bei apsaugoti upės pakrantę nuo potvynių. Kitas unikalus pavyzdys yra „Punggol“ vandens kelių parkas Singapūre. Parką sudaro keturios teminės zonos: gamtos įlanka, poilsio zona, paveldo zona ir žalioji galerija. Kiekviena iš šių zonų yra skirta džiuginti skirtingus parko lankytojus.