Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Mano motyvas yra visiškai paprastas: Anykščiai – mano gimtasis miestas. Visuomet kirbėjo jausmas, kad savo miestui norėčiau kažką sukurti. Nuo pat pirmų metų, kai įstojau į kraštovaizdžio dizaino studijas, galvojau apie įvairias potencialias vietas, kuriose būtų galima kažką pakeisti, atnaujinti. Ironiška, tačiau apie šią teritoriją niekada nebuvau pagalvojusi. Ji yra visiškai apleista, tad ją aplenkdavau savaime. Taip pat jai jaučiu sentimentalius jausmus, nes kitoje gatvės pusėje gyveno mano močiutė. Taigi, galima sakyti, aš užaugau šalia šios vietos.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Išmanusis miestas turi būti toks, kuriame dera ir paties miesto, ir jo gyventojų poreikiai. Siekiant išpildyti poreikius, turi būti atsižvelgiama į ekologiją, tvarumą, darną su gamta bei funkcionalumą. Kadangi mano pasirinkta teritorija yra visiškai apleista ir nefunkcionali, šiuo metu ji neatitinka jokių išmanumo kriterijų, tad galima sakyti, kad jai trūksta visų minėtų aspektų.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Pasirinkta teritorija yra miesto centre, tarsi žaizda, kurią reikia išgydyti. Nors mieste yra ne viena vieta, kurioje būtų galima įgyvendinti pokyčius, bet šiai teritorijai būtina suteikti prioritetą dėl jos lokacijos.

Taip pat mane sudomino išraiškingas šios vietos reljefas, po kuriuo slepiasi Šaltupio upelis, o iš dviejų pusių supa šlaitai. Svarbu tai, kad teritorija yra prie Šventosios upės kranto, šalia bažnyčios, o tai šiai vietai suteikia sakralumo jausmą.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Strategiškai ši teritorija yra labai svarbioje vietoje: šalia yra gyvenamųjų namų rajonas – Jurzdikas, kuriame įsikūrusi mokykla bei darželis; kitoje gatvės pusėje yra miesto poliklinika; teritorija ribojasi su parduotuvės „Norfa“ bei Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios teritorijomis bei Šventosios upe. Atsižvelgdama į visus šiuos veiksnius, su dėstytojos pagalba kursiu rekreacinę teritoriją. Sieksiu atidengti paslėptą Šaltupio upelį, taip pat numatyti vietą piligrimų nakvynės namams bei smulkiajai prekybai. Dar vienas tikslas – įveiklinti į paveldo sąrašą įtrauktą buvusios gimdyklos pastatą, kuris, kaip ir kiti teritorijoje esantys pastatai, yra visiškai apleistas.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Vienas iš pavyzdžių – Slovėnijoje, Velenės miesto centre, sukurta pėsčiųjų zona – promenada. Šio projekto autoriai yra kraštovaizdžio architektų grupė „Enota“. Man šis pavyzdys patinka tuo, kad kažkada buvusi gatvė dabar yra paversta miesto traukos objektu ir centrine įvykių ašimi, sukurtos monumentalios bei architektūrinės formos. Taip pat mane sužavėjo gebėjimas prisitaikyti prie esamos situacijos: atverta ten tekanti upė, o jos krantuose įrengtas amfiteatras, kuris taip pat atlaiko kelis kartus per metus pasikartojančius potvynius.

Kitas pavyzdys – kraštovaizdžio architektų „Planergruppe Oberhausen“ projektas Ksantene, Vokietijoje. Šio miesto centrinė dalis apsupta pylimo, kurį architektai pritaikė miestiečių poreikiams, sukurdami parką. Išlaikydami istorinę praeitį, jie pritaikė teritoriją rekreacijai ir suskirstė parką pagal temas bei funkcijas į keturias dalis: rytų siena – judėjimas, žaidimai ir sportas, aplinkos apsauga bei ekologija; šiaurės siena – tarpinė jungtis, nuotykiai ir maistas; vakarų siena – SPA sodai (įskaitant rožių ir Biblijos sodą), „Kneipp“ paslaugos, žaidimai ir šokiai; pietų siena – įėjimas į istorinį miesto centrą, SPA sodų pradžia.