Tyrimai liudija ir tiesioginę priklausomybę tarp šalies ekonominės gerovės ir vienam žmogui tenkančių nuvažiuotų kilometrų kiekio. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais avarijos bus populiariausių mirties priežasčių penketuke. Tikimybė žūti avarijose bus didesnė nei mirti nuo vėžio ar Alzheimerio ligos.
Klausite kas bendra tarp automobilio ir psichologijos? Tačiau atsakymas į šį klausimą labai paprastas – žmogus. Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl žmogaus elgesio, taigi, daugiausia dėl psichologinių veiksnių. Tie patys tyrimai
Lietuvoje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius vis dar yra didelis, viršijantis daugelio Europos šalių statistinius rodiklius – galima manyti, kad eismo psichologų potencialas mūsų šalyje yra neišnaudojamas. „Psichologai gali prisidėti prie mirčių ir sužeidimų keliuose mažėjimo. Atėjo laikas eismo psichologų idėjas išgirsti ir Lietuvoje“, – pasakoja VDU Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.
Viena iš pasaulyje sparčiai besivystančių taikomosios psichologijos sričių yra transporto ir eismo psichologija. Transporto ir eismo psichologija tyrinėja vairavimo elgesį ir psichologines eismo nelaimių priežastis, ieško priemonių, kurios padėtų nelaimių išvengti ir padidintų eismo saugumą. Susidaro įspūdis, kad psichologai dirba tik su vairuotojais. Anaiptol, kaip vieną pagrindinių nelaimių priežasčių, specialistai nurodo motyvo elgtis saugiai trūkumą. Tad jau dabar į infrastruktūros objektus projektuojančių inžinierių komandas kviečiami eismo psichologai. Su jais konsultuojamasi, kaip suprojektuoti saugiai elgtis motyvuojančias erdves.
