Filtras yra viena iš esminių vėdinimo sistemos dalių. Todėl labai svarbu parinkti tinkamą. Tam, anot filtrų eksperto Sauliaus Jurevičiaus, reikia žinoti du esminius dalykus: pastato vietą ir pastate vykdomą veiklą.
„Renkantis oro filtrą, pirmiausia reikia paisyti vėdinimo sistemų ir naujojo oro filtrų standarto ISO 16890:2016 reikalavimų, kurių griežtai laikosi įrenginių gamintojai, – aiškina S. Jurevičius. – Minėtas standartas nustato filtrų klasifikavimą pagal tai, kaip jie filtruoja skirtingų dydžių daleles. Ši sistema leidžia geriau nustatyti, kiek efektyvūs jie yra vėdinimo sistemoje, o vartotojui – labiau suprasti, nuo kokių dalelių jį saugo filtras.“
Filtras turi turėti galiojančią standarto žymą ir tai patvirtinantį galiojantį sertifikatą, kurie užtikrina, kad gaminys yra toks, kaip deklaruojama, nes rinkoje esama nemažai padirbinių, kuriuose vietoj filtravimo medžiagų sudėti pigūs pakaitalai.
Monitoringas gali padėti išvengti per brangaus pirkinio
S. Jurevičiaus akcentuoja, kad naujasis oro filtrų standartas ISO 16890:2016 yra liberalesnis, bet vartotojui aiškesnis, nes nurodo, kokio tipo dulkės sulaikomos. Į klases filtrai skirstomi pagal vidutinį sugautų dalelių kiekį per tam tikrą laiką.
„Sakykim, vienas viešbutis yra Birštone, o kitas – Vilniaus centre. Birštono pastatui reikės filtro, kuris apsaugotų nuo žiedadulkių, o Vilniaus – ir nuo suodžių, ir nuo transporto taršos. Taigi pastato paskirtis ta pati, filtras turi atlikti tą pačią – oro valymo – funkciją, bet jo specifiką šiuo atveju lemia pastato vieta“, – sako įmonės atstovas ir akcentuoja, kad pasirinkimą lemia ne vien filtro klasė, bet ir aplinka, taršos pobūdis.
Tuo metu matuojant oro daleles galima tiksliai parinkti filtrus ne tik naujai montuojamoms vėdinimo sistemoms, bet ir tuose pastatuose, kuriuose jau veikia vėdinimo sistemos, o pastatų paskirtis pasikeitė. Toks monitoringas leidžia išvengti per brangių, netinkamų objektui oro filtrų pirkimo.
„Jei filtrus rinksitės vien pagal standarto reikalavimus, gali pasirodyti, kad reikia aukštesnės klasės filtrų, kurie naudoja ir daugiau elektros energijos, tačiau ne visada taip būna. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus minėtus rodiklius, pravartu konsultuotis su specialistais“, – dalinasi patirtimi S. Jurevičius ir įspėja apie grėsmę permokėti už brangesnius filtrus.
Kokią įtaką daro filtrų medžiagų teisingas parinkimas
Be minėtų parametrų, kurie svarbūs renkantis filtrus, S. Jurevičius taip pat mini filtro dulkių sulaikymo talpą, energijos sąnaudas, mechanines savybes, kurios lemia, kiek ilgai filtras tinkamai atliks savo funkcijas.
Galima įsigyti aukštos klasės filtrą, kurio tarnavimo laikas priklausys nuo to, iš kokios medžiagos jis pagamintas ir kiek sluoksnių turi. Priklausomai nuo pastato vietos, toks filtras gali tarnauti tik mėnesį, o pasirinkus iš daugiasluoksnės medžiagos – iki pusės metų ar net metus.
Taigi, renkantis filtrą, svarbi ne vien jo klasė, kuri nustatoma pagal vidutinį sugautų dalelių kiekį. Filtro parinkimą lemia ir tai, kokio taršumo aplinkoje jis veiks.
Tačiau labai svarbūs ir patalpoje vykstantys technologiniai procesai. Pavyzdžiui, dažymo ceche paprastą filtrą greitai užblokuos lipnūs dažai, o baseine įrengtas filtras, kuris neskirtas drėgnoms aplinkoms, gali tapti pelėsio veisykla.
Dar daugiau rizikos kyla, parenkant netinkamus filtrus pieno ar mėsos cechuose. Išeitis – parinkti veiklos pobūdį atitinkančias daugiasluoksnes filtravimo medžiagas.
Kaip mažinti sąnaudas, neprarandant efektyvumo
Efektyvus oro išvalymas, kenksmingų dalelių sulaikymas yra itin susijęs su energijos sąnaudomis. Galima naudoti labai gerai sulaikančius filtrus, bet sunaudoti per daug elektros energijos, ir atvirkščiai. Filtrų gamintojo užduotis – rinkai pasiūlyti efektyvų, bet mažai energijos naudojantį filtrą. Energiškai efektyvūs filtrai leis sutaupyti iki 30% eksploatavimo sąnaudų: retesnis filtrų keitimas, mažesnės elektros sąnaudos, mažiau transporto išlaidų.
Dar viena dedamoji – skaitmeniniai sprendimai.
„Patikimus, mažai energijos naudojančius filtrus reikia gaminti ne pigių medžiagų ir pigaus darbo sąskaita, o ieškant efektyvių sprendimų“, – sako S. Jurevičius.
