Kalbėdami apie parkus Paryžiuje, dažniausiai minime Georgo Seurato sukurtą „La Grande Jate”. XIX amžiuje čia susirinkdavo buržuazija ir mėgaudavosi gamtos sala industriniame vandenyne, natūralia ramybės ir žalumos oaze mieste.
1982 metais Prancūzijos vyriausybė paskelbė dizaino konkursą, kurio dalyviai turėjo pasiūlyti ateinančio amžiaus šio parko viziją. Konkursą laimėtojo Bernardo Tschumi. Jis sukūrė precedentą ir radikaliai pakeitė tuometinį kraštovaizdį. Konkurso nugalėtojas miesto parko dizaino koncepciją sukūrė kaip atsaką į šiuolaikinio miesto dalį.
Iki tol kraštovaizdžio architektai, pavyzdžiui, Niujorko centrinio parko kūrėjas Frederikas Law Olmstedas, suplanavo parkus kaip vietą pabėgti nuo miesto. Bernardo Tschumi buvo pirmasis, kuris į parką žiūrėjo kaip miesto tęstinumą, neatsiejamą jo dalį, atspindį. Architektas reagavo į augančią miestų plėtrą XX amžiaus pabaigoje. Miestas buvo per didelis, pernelyg anonimas, beveidis. Parkas tuomet turėjo įpūsti gyvasties, sukurti miesto įvazidį. Todėl parkas, savo ruožtu, imitavo miesto dezorientacijos jausmą. To buvo siekiama kryptingai ribojant žymenis.
B. Tschumi parko schema – taškų (objektai), linijų (keliai) ir paviršių (žaliųjų erdvių plotai) tinklelis.
Kita vertus, architektas manė, kad konstrukcinės savybės turi būti susietos su priklausančiais kultūros centrais, tarp jų muziejais, koncertų salėmis, filharmonija. Šios institucijos pritraukia žmones į parką, kaip ir parkas sujungia jas. Parkui gyvybę įpučia netikėtumai, kuriuos jame gali rasti lankytojai. Architektas šias struktūras vadina „silpnybėmis”, jos sukurtos pagal nefunkcines, anglų sodų tradicines struktūras.
Kaip atrodo parkai XXI amžiuje? Bernardui Tschumiui ir Džordžui Seuratui, tai vieta, kurioje žmonės bendrauja tarpusavyje, vaikšto vingiuotais keliukais, mėgaujasi žaluma. XXI – ame amžiuje atvykstame į parką dėl tų pačių priežasčių, o ypač – socialinės sąveikos. Akademikų nuomone, viešasis parkas yra gyvybiškai svarbi erdvė tarpkultūriniam ir tarpusavio ryšiui palaikyti skaitmeniniame mieste.
