Kanadoje statomi dvigubai didesni mediniai dangoraižiai, nei iki šiol buvo įmanoma tai padaryti. Toronto pakrantės plėtra, kuriai vadovauja „Sidewalk Labs“, siekiama tapti „pirmuoju masiniu medinių dangoraižių rajonu pasaulyje“.
Šioje vietovėje medinės gigantiškos struktūros nėra naujiena. Vakarų pakrantėje auga „Douglas“ ir „Sitka“ eglės, kurių aukštis siekia 60 metų. Jos puikiai atlaiko net ir tūkstantines audras. Dabar augantis architektų, miškininkų ir inžinierių bendradarbiavimas suteikia galimybę didžiausiam šios provincijos miestui „auginti“ medinių dangoraižių rajonus.
Jau dabar 18-jų aukštų Vankuverio dangoraižis „Brock Commons“ yra didžiųjų medienos galimybių įrodymas. Kai didžiausias pasaulyje medinis pastatas, jis buvo pastatytas pigiau, greičiau ir tvariau, palyginus su plieno ir betono konstrukcijų statiniais, kurie būtų išskyrę daugiau nei 2432 tonų teršalų. Dabar provincijos valdžia pakeitė savo statybos kodeksą, efektyviai padvigubindama medinių karkasinių pastatų aukštį iki 12 aukštų („Brock Commons“ projektui buvo suteikta išimtis). Tikimasi, kad Kanados vyriausybė pritars šiems pokyčiams.
Šiuo metu Vankuveryje statomas ambicingas 40 aukštų dangoraižis, kuris bus aukščiausias pasaulyje medinis pastatas. Jame bus 200 apartamentų su lauko sodais, įrengtais kas tris aukštus. Taip pat aukščiausios klasės biuro patalpos ir erdvės, skirtos mažmeniniai prekybai. Vyriausybės planai yra tikrai ambicingi. Planuojama, kad tokių pastatų visoje šalyje per artimiausią dešimtmetį iškils bent 500.
Vankuverio architektas Michael Green pripažino, kad šie planai atskleidžia milžinišką medinių pastatų potencialą. Dar viena priežastis – Kanados pareigūnai mano, kad šalis galėtų imtis statybos medžiagos tiekimo. Kanadoje yra beveik 350 mln. hektarų miško, iš kurių didžioji dalis puikios kokybės pušys. Ekologija ir tvarūs projektai mūsų ateitis, – sakė jis.
Visuomenė nepalaiko
Vis dėlto, visuomenė nepalaiko šių projektų. Dešimtmečiais vykę protestai apjungė daugiau nei 3,2 mln. žmonių.
„Mes turime ekologinę avariją“, – sakė vienas iš protestuotojų Jensas Veitingas iš Sierra klubo. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad seni miškai yra aiškūs gaisro rizikos didinimo katalizatoriai. Masinis miškų kirtimas tik išeikvotų tokį svarbų išteklį ir padidintų anglies dvideginio absorbcijų kiekį, kas sukeltų didelį pavojų žmonių sveikatai.
Tačiau didelės medienos plokštės, kurias architektai siūlo, nėra iš senų, daugelį šimtmečių augančių pušų. Architektai vietoje masyvios sijos siūlo kolonas kurti iš kelių smulkių medienos dalių, jas sujungiant tarpusavyje. Taip būtų išsaugotos vertingiausios miško dalys ir pastatyti statiniai iš prestižinių medienos savybių turinčių medžiagų.
Sukurtos alternatyvos
Britanijos Kolumbijos universiteto miškininkystės dekanas John Innes pasakoja, kad iš senojo augimo derliaus, kurio šiuo metu bandoma atsikratyti įvairiausiais metodais, galima sukurti tvirtus ir svarbiausia, ekologiškus, dangoraižius. Mediniai dangoraižiai yra pagaminti iš skersinio sluoksnio medienos (CLT), kurioje statmenos juostos sujungiamos medinėmis sijomis. Iki 2024 m. Japonijos „Sumitomo“ grupė tikisi pritaikyti CLT ir pastatyti 70 aukštų medinį dangoraižį Tokijuje.
Šveicarų sukurta CLT technologija europiečiams buvo pasiekiama dešimtmečius, tačiau JAV konservatyvios statybos taisyklės blokavo jos naudojimą. Kanados Vyriausybė pasiruošusi tai pakeisti. Vyriausybė taip pat išleido milijonus dolerių moksliniams tyrimams, kuriose dalyvauja miškų urėdijos ir universitetai, kurie skubina tobulinti naujas technikas medienos panaudojimui, statybos pramonėje.
Lengvesnė ir efektyvesnė naudoti nei kitos konstrukcinės medžiagos, inžinerijos būdu pagaminta mediena palieka daug mažesnį aplinkosauginį pėdsaką nei betonas, kurio tarša sudaro iki 8% viso pasaulio išmetamųjų teršalų.
Torontas, architektas Jonathan King sakė, kad dauguma medinių dalių yra surenkami, kaip LEGO. Aukšti mediniai pastatai yra naujos galimybės. Tiesa, tai vidutinio amžiaus pastatai.
Iš tiesų didžioji dalis naujų komercinių medinių pastatų projektų yra orientuoti į vidutinio ir žemo lygio pastatus. „Tiesa yra ta, kad nėra tokio dalyko kaip tvarus pastatas. Viskas, ką darome pastate, apima kainą. Tvarus valdymas greičiausiai padidins išlaidas miškų urėdijoms, statybininkams ir mokesčių mokėtojams, tačiau daugeliui valstybių tai yra išlaidos, kurias verta sumokėti“, – sakė I. Green.
Theguardian.com informacija. Britų Kolumbijos universiteto ir „Sidewalk Labs“ nuotr.
