Kauno valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas truko beveik dešimtmetį. Dar 2014 metais prasidėjusios rekonstrukcijos projektą parengė Algimanto Kančo studijos architektai. Antrajame etape pradėtus darbus tęsė UAB „Aplan“ architektų komanda. Atnaujinus teatro išorę ir atgimus sodeliui, ši Kauno erdvė sužibėjo naujai ir neabejotinai tapo dar vienu traukos centru mieste. Be to, ši sakrali erdvė turi istorinę reikšmę visai Lietuvai ir lietuvybei. Muzikinio teatro rūmuose 1905 m. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, o 1920 m. įvyko pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis, davęs pradžią demokratijai mūsų šalyje.
Nuotr.: Martynas Plepys (projektas „Teatras yra ir pastatas“)
Pavadinimas: Kauno valstybinis muzikinis teatras
Adresas: Laisvės al. 91, Kaunas
Užsakovas: UAB „Kauno valstybinis muzikinis teatras“
Architektai: Kančo studija (arch. A. Kančas, V. Jakubėnienė); UAB „Aplan“
Energinio naudingumo klasė: A+
Statybų pradžia: 2014 m.
Statybų pabaiga: 2022 m.
Dabartinis Muzikinis teatras pirmą kartą žiūrovams savo duris atvėrė 1892 metais. Tada tai buvo dviaukštis pastatas su 500 vietų sale ir dviem balkonų eilėmis, dviem fojė ir pagalbinėmis patalpomis. Nors vėlesnės teatro rekonstrukcijos ir priestatai paslėpė pirmąjį pastato fasadą, tačiau viduje galima įžvelgti senojo teatro likučius. 1922–1925 m. Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, kurios metu modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, įrengta trečia balkonų eilė, centrinė ložė ir duobė orkestrui. Po dešimtmečio teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas: pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai, taip pat paaukštinta scena, išplėsti abiejų aukštų fojė. 1980–1984 m. teatrą atnaujinant, įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas interjeras.
Kadangi XXI amžiuje teatras ir jo erdvės turėjo prisitaikyti jau prie šiandienių poreikių, dar 2008 metais buvo pradėti Kauno valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos projektavimo darbai. Šiame etape dėmesys buvo skiriamas pastato vidaus erdvių atnaujinimui. 2014 metais pradėti pamažu vyko atnaujinimo darbai: pakeisti techniniai scenos įrenginiai, modernizuota priešgaisrinė signalizacija, perauksuoti salės papuošimai.
Vienas ryškesnių pokyčių – pasiūlytas architekto A. Kančo pirmo aukšto holo erdvėse – vietoj per sovietmečio rekonstrukciją įrengtų marmuro plokščių atkurti mediniai turėklai, naudojantis išlikusiu pavyzdžiu antrajame aukšte. Žinoma, neišvengta ir naujų elementų, pavyzdžiui, sendinto ąžuolo parketo grindų danga pirmojo aukšto vestibiuliuose. Pagrindinėje salėje vyravusius violetinės spalvos atspalvius pakeitė solidi, subtili raudona spalva.
Po pertraukos, 2020 metais Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vėl buvo tęsiami kapitaliniai atnaujinimo darbai. Šįsyk imtasi Muzikinio teatro sodelio rekonstrukcijos ir paties teatro pastato fasado atnaujinimo darbų. Rekonstruojant teatro sodelį buvo svarbu, kad viešoji erdvė ir jos infrastruktūra būtų pritaikyta ir patogi miestiečiams su skirtingais poreikiais – draugiška asmenims su negalia bei tėvams su vežimėliais. Rekonstruojant sodelį vietoje betoninių plokščių 8 tūkst. kv. metrų plote buvo paklota nauja danga – granito plokštės, kurių spalva ir raštas atkartoja iki šiol buvusį vaizdą.
Pradėjus antrąjį rekonstrukcijos etapą, buvo įrengta nauja lietaus nuotekų sistema. Senieji tinklai didesnių liūčių metu nebepajėgdavo susidoroti su padidėjusiu vandens kiekiu, todėl pasitaikydavo atvejų, kai Muzikinio teatro patalpos būdavo užliejamos. Taip pat atnaujintas pastato stogas, apšiltintos požeminiame aukšte esančios rūbinės, įrengti fotoelektriniai moduliai bei suprojektuotas išskirtinis pastato fasado apšvietimas.
Vykdant rekonstrukcijos darbus ypatingas dėmesys buvo skiriamas istorinei Romo Kalantos atminimo vietai. Unikalus monumentas ir toliau išliko toje pačioje vietoje. Taip pat projekto vykdytojams buvo pavesta atsakingai saugoti čia augančius medžius.
Preciziškai įgyvendinti išorės sprendimai
Antrajame etape rekonstrukcijos planą parengė UAB „Aplan“ architektų komanda. Svarbiausi tikslai – atnaujinti pastato išorę, numatyti esminių pastato konstrukcijų tvarkymo ir remonto darbus. Taip pat visiškai atnaujinti pastato stogo dangas, fasadą, lietaus nuleidimo sistemą, sutvarkyti rūsio perdangos nesandarumo problemas.
Svarbu, kad užsakovo ir projektuotojų tikslas buvo pagerinti pastato energinio naudingumo rodiklius, numatyti tvarkybos ir statybos darbus, kurie pašalintų esamų pastato konstrukcijų defektus. Vienas iš svarbių sprendimų buvo stogo įveiklinimas – numatyti saugias zonas, kuriose bus galimas darbuotojų poilsis šiltuoju metų laiku, sukurti saulės jėgainių sistemą, siekiant pastatą padaryti ekonomiškai atsiperkamesnį.
„Ypač svarbus projekte buvo fasadinio apšvietimo klausimas. Dirbant su apšvietėjais, buvo modeliuojami reprezentatyvaus apšvietimo variantai ir galimybės. Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas, todėl ypač svarbu buvo įgyvendinti ne tik konstrukcijų ir architektūros sprendinius, tačiau ir vizualinį pastato sukūrimą. Daug dėmesio buvo skiriama detalėms, kuo preciziškiau įvertinant visas vertingąsias pastato savybes ir jų restauravimo bei remonto darbus“, – pasakoja projektų vadovė Gabrielė Šliurpaitė.
Pasak jos, didžiausias vizualinis pokytis stebėtojų akimis matomas tamsiuoju paros metu, kai įjungiamas pastato fasado apšvietimas, kuris išryškina, kad pastatas buvo atnaujintas, o naudotos kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos leis pastatu grožėtis ilgą laiką.
Projekto autoriai, architektai, užsakovai džiaugiasi ir didžiuojasi projekto rezultatu. Kauno valstybinis muzikinis teatras tikisi lankytojų gausos moderniame ir patraukliau atrodančiame kultūros objekte. Projektuotojams tai pavyzdinis objektas, kuriame buvo galimybė narplioti sudėtingo fasado ir pastato išorės tvarkybos aspektus, nepamirštant užsakovo vizijos ir tikslų.
Atnaujinti teatro pastato fasadai
Kauno valstybinio muzikinio teatro pastato fasadams tvarkyti naudotos „SAKRET“ medžiagos. Iš viso buvo tvarkoma apie 5 000 m2 fasadų.
Kaip pasakojo statybinių medžiagų technologas Tomas Vizbara, tose fasado vietose, kur reikėjo atkurti storus tinko sluoksnius, epizodiškai naudotas tinkas, skirtas istoriniams pastatams, „SAKRET HM 10“. Atkūrus fasadų tinko geometriją, kad jų plokštumų paviršiaus struktūra būtų vientisa ir tolygi, papildomam sluoksniui naudotas stambiagrūdis fasadų glaistas „SAKRET SFP“, kurio užpildo dalelės yra iki 0,5 mm, tad glaistyto paviršiaus struktūra būdinga tinkuotiems senamiesčio pastatams. Juo glaistyta didžioji dalis teatro fasadų. Kolonų ir kitų fasado detalių apdailai, kur reikėjo ypač lygių paviršių, papildomai naudotas smulkiagrūdis glaistas „SAKRET SFP Fine“, kurio užpildo dalelės yra ne didesnės kaip 0,25 mm, todėl glaistyti paviršiai yra visiškai lygūs ir neturi pastebimos paviršiaus tekstūros.
Šiam objektui parinkti tinko mišinys ir glaistai, kiek įmanoma labiau atitinkantys senąjį fasadų tinką, tinkamai su juo sąveikaujantys, turintys panašias stiprumo charakteristikas kaip ir esamas pagrindas. Šios medžiagos atsparios šiandienės aplinkos poveikiui. Taip pat jos pasižymi reikiamu vandens garų laidumu bei atitinka estetinius reikalavimus.
Visos šiame projekte naudotos medžiagos yra sukurtos istorinių pastatų tvarkybai. Kaip teigė T. Vizbara, „SAKRET“ tinkų istoriniams pastatams linijos produktai (t. y. HM 10, HM 12, HML 1 ir HML 4) sukurti bendradarbiaujant su Baltijos šalių universitetais, atsižvelgiant į mūsų regione istoriškai naudotų statybinių skiedinių chemines ir fizikines savybes. Istoriniai tinkai gaminami kalkių pagrindu, tai užtikrina reikiamą tinko sluoksnio vandens garų laidumą: jais tinkuotos sienos geriau „kvėpuoja“ ir dėl įvairių priežasčių atsirandanti drėgmė yra efektyviau išgarinama į išorę, tad iki minimumo sumažinamas destruktyvus drėgmės poveikis tiek tinko sluoksniui, tiek konstrukcijai. Visų mišinių sudėtyje yra armuojančio plaušo, kuris padeda suvaldyti esančius mikroįtrūkimus. Šie tinko mišiniai gali būti naudojami ant įvairių mineralinių pagrindų tiek pastatų viduje, tiek išorėje.
Fasadų glaistai „SAKRET SFP“ ir „SFP Fine“ skirti lyginti sienas viduje ir išorėje, suteikiant paviršiams smulkaus tinko ar kitą struktūrą. Abu produktai taip pat pagaminti kalkių pagrindu, naudojami kaip baigiamieji apdailos sluoksniai prieš dažymą. Kitas svarbus aspektas, renkantis statybines medžiagas, yra tas, kad su „SAKRET“ medžiagomis patogu ir lengva dirbti.
Dėl minėtų savybių „SAKRET“ medžiagos ir buvo pasirinktos šiame projekte. Istorinių pastatų tvarkybai „SAKRET“ gali pasiūlyti ilgamete tarptautine patirtimi grįstas žinias. Turėdamas gamyklą, laboratoriją ir patyrusių technologų komandą Lietuvoje, šis gamintojas turi galimybių ieškoti individualių sprendimų konkrečioms objekte iškylančioms problemoms. Dar vienas „SAKRET“ privalumas – sisteminis požiūris: paprastai siūlomi ne atskiri produktai, o visas kompleksas medžiagų, leidžiančių įgyvendinti projekto tikslus, naudojant vieno gamintojo sistemą.
„Manau, kad tvarkant istorinius pastatus, architektūros paveldą, visų dedamųjų balansas yra svarbus, – sako T. Vizbara. – Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatas svarbus miestui istorine, reprezentacine ir kultūrine prasme, o galimybė prisidėti prie tokio architektūros paminklo išsaugojimo visada yra didelė atsakomybė ir garbė.“
Ilgalaikę apsaugą padės užtikrinti dažai
Tvarkant istorinius pastatus, itin svarbu parinkti medžiagas, kurios yra laiko patikrintos ir patikimos. Atnaujinant Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatą, vienas pagrindinių reikalavimų fasado dažams buvo tas, kad jie atitiktų istorinio pastato estetiką, būtų ilgaamžiai ir atsparūs aplinkos poveikiui. Fasadams dažyti naudoti „Henkel“ valdomo prekių ženklo „Ceresit“ silikatiniai dažai „CT 54 Aero“. Kaip sakė „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Arūnas Mingaila, istoriniams pastatas parinkti fasadiniai dažai yra ypač laidūs vandens garams ir kartu turi itin mažą vandens įgertį. Silikatiniai dažai tinka tiek fasadams, tiek ir vidaus mineraliniams paviršiams dažyti, taip pat ir anksčiau nedažytam pagrindui – betonui, cementui, cemento ir kalkių, vien kalkių tinkui. Ypač jie tinkami dažyti naujus tinko sluoksnius, nes darbus galima pradėti iš karto ir nesijaudinti, kad šarminė šviežiai įrengto pagrindo reakcija gali pažeisti dažų sluoksnį. Cheminės dažų ir tinko reakcijos užtikrina ilgalaikį sukibimą su pagrindu. Kadangi „CT 54 Aero“ dažai atsparūs degimui ir turi puikių drėgmės laidumo savybių, juos patartina naudoti įrengiant fasadus, šiltinamus mineraline vata.
Teatro pastato kolonos ir cokolinė dalis, kur sukurti ypač lygūs paviršiai, dažyta silikoniniais dažais „Ceresit CT 48 Sealf Clean“. Jie naudojami pastatų fasadams, betoninėms konstrukcijoms ir vidaus paviršiams apsaugoti. „CT 48 Sealf Clean“ išsiskiria itin geru vandens garų pralaidumu, maža įgertimi ir jų spalva išlieka ypač ilgai. Šių dažų dangos struktūra užtikrina spartų drėgmės išgarinimą iš jais nudažyto pagrindo ir kartu veiksmingai apsaugo jį nuo drėgmės. Kai danga drėkinama, dėl „CT 48 Sealf Clean“ dažų sudėtyje esančio rišiklio, paviršiuje susidaro tik vandens lašeliai. Specialūs rišikliai sukuria perlamutro efektą, dar labiau sustiprinantį ypatingą atsparumą purvui, UV spinduliams, oro sąlygoms ir biologinei taršai. „CT 48 Sealf Clean“ dažų atsparumas drėgmei ir perlamutro efektas leidžia jais dažytas sienas plauti žemo slėgio plovimo įranga. Ypač patartina naudoti „CT 48 Sealf Clean“ senoviniuose objektuose, ant atkuriamo tinko su aeracijos požymiais ir ant visų paviršių, kuriems keliami dideli estetiniai ir patvarumo reikalavimai.
Gaminant „Ceresit“ dažus ir tinkų mišinius naudojama vadinamoji dvejopo sausumo technologija (angl. Double Dry) leidžia pasiekti gerus medžiagų parametrus ir užtikrina neprilygstamas fasado švarumo, patvarumo, tvirtumo savybes bei atsparumą vandens įgerčiai ir ypač gerą laidumą vandens garams. Dvejopos apsaugos mechanizmo dėka, tinkuoto ar dažyto fasado paviršius išdžiūsta labai greitai, atstumia vandenį, turi antistatinių savybių, gali išsivalyti savaime ir yra neįtikėtinai atsparus bet kokiam mechaniniam poveikiui bei oro sąlygų įtakai.
„CT 54 Aero“ ir „CT 48 Sealf Clean“ spalvinė paletė itin plati: spalvą galima rinktis iš daugiau nei 500 atspalvių. Kad spalva išliks ilgai, užtikrina dažų savybės: jų dangos paviršius matinis, atsparus oro sąlygoms, pažeidimams ir šveitimui. „BioProtect“ formulė užtikrina veiksmingą ir ilgalaikę fasado apsaugą nuo biologinių pažeidimų, pavyzdžiui, grybelių, pelėsių ar dumblių. Jų poveikį sustabdo dažų sudėtyje esančios specialios kapsulės su biocidine medžiaga.
Naujosios teatro scenos technologijos
Įgyvendindamas Kauno valstybinio muzikinio teatro atnaujinimo projektą, „Audiotonas“ iš esmės rekonstravo teatro scenos technologijas. Buvo demontuoti visi nesaugūs dekoracijų mechanizmai, senosios galerijos ir sumontuota moderniausia SIL3 saugumo lygį atitinkanti scenos dekoracijų ir apšvietimo tiltų kėlimo įranga, valdoma viena pažangiausių Europoje Olandijos įmonės „Trekwerk“ kompiuterine sistema. Įrengtos naujos scenos grindys, atnaujintas techninio scenos aukšto konstruktyvas, platesnės galerijos ir patogūs techniniai laiptai. Išmontavus rankomis valdomus kontrasvorinius dekoracijų keltuvus, išsiplėtė scenos erdvė, pagerėjo scenos akustinės savybės, iš esmės pasikeitė estetinis vaizdas.
Sumontuoti motorizuoti greitaeigiai dekoracijų keltuvai su tolygiai reguliuojamu greičiu iki 1,5 m/s, nauji prožektorių tiltai, modernūs valdomi pultai su intuityvia, gausybę funkcijų turinčia interaktyvia vartotojo sąsaja. Įrengta orkestro duobės motorizuota platforma, kurią pakėlus į scenos grindų lygį galima padidinti scenos erdvę.
Kartu su stacionariai sumontuota įranga buvo sukomplektuotos keturios mobilios autonomiškai judančios grindų platformos, galinčios transportuoti iki 1 000 kg svorio dekoracijas. Jos programuotos judėti pagal numatytą scenarijų sinchroniškai, užtikrinant naujas ir Lietuvoje dar nenaudotas scenografijos galimybes.
120 naujų įvairaus tipo teatrinių prožektorių su LED šviesos šaltiniais pakeitė senus neekonomiškus prožektorius. Ant scenoje esančių prožektorių tiltų ir naujose galerijose buvo sumontuoti įvairūs „Fresnel“ ir „Profile“ tipo prožektoriai bei gamintojo „Clay Paky“ daugiafunkciai prožektoriai „moving lights“ su LED šviesos šaltiniais, valdomi iš naujos kartos apšvietimo valdymo pulto. Visi „Audiotonas“ atlikti darbai iš esmės pagerino teatro scenos technologijų ir meninio apšvietimo įrangos kokybę, funkcionalumą, eksploatacines savybes, scenos techninių tarnybų darbo sąlygas bei išplėtė teatro kūrybinės veiklos galimybes.
Išskirtiniai fasado apšvietimo sprendimai
Objekto išorinio fasado meninio apšvietimo sprendimus nuo idėjos iki įgyvendinimo atliko įmonė UAB „Sonus exsertus“.
Pasak įmonės „Sonus exsertus“ vadovo Edmundo Žižio, užsakovo tikslas – atliekant pastato fasado remontą suteikti pastatui, kuris yra unikalus savo architektūra, gyvybingumo tamsiu paros metu. Tam buvo suprojektuotas meninis apšvietimas, su galimybe adaptuoti pastatą prie tam tikro renginio tematikos.
„Sudėtingiausia užduotis mums kaip architektūrinio meninio apšvietimo projektuotojams/integratoriams buvo pirmiausia sukurti pačią idėją, kaip skoningai apšviesti pastatą, išryškinant pastelinėmis spalvomis unikalius fasado elementus, kad pastato apšvietimas nebūtų erzinantis ir įsilietų į miesto kraštovaizdžio aplinką, – apie projekto sprendimus pasakoja E. Žižys. – Susidūrėme ir su techniniais iššūkiais – prisitaikyti prie pastato, kuris yra įtrauktas į kultūros paveldo saugomų pastatų registrus, eksterjero. Turėjome ieškoti sprendimų, kaip tinkamai ir pagal taisykles nutiesti kabelius, parinkti šviestuvams tinkamas vietas, jų montavimo būdus.“
Pašnekovo teigimu, įdomiausia buvo pačios pastato apšvietimo idėjos sukūrimas. Esant tokiam unikaliam pastatui, įsikūrusiam miesto centre šalia parko, norisi, kad jis neišsiskirtų ekstravagantiškai, o labiau integruotųsi į bendrą miesto atmosferą ir kraštovaizdį. „Idėja buvo padaryti pastatą gyvybingesnį ir žaismingesnį tamsiu paros metu. Manome, kad mums puikiai pavyko įgyvendinti šį sumanymą. Prie projekto prisidėjo labai gabus apšvietimo dailininkas Arvydas Buinauskas, su kuriuo kartu ir išdirbome pačią idėją ir sprendinius“, – pabrėžia E. Žižys.
Objekte buvo panaudota lauko architektūrinio apšvietimo sistema, kuri gali būti valdoma tiek zonomis, tiek atskirai tam tikrų šviestuvų grupių atžvilgiu. Tokiu atveju galima valdyti spalviškumą kiekvienoje atskiroje fasado pusėje arba įjungti interaktyvią „bėgančių šviesų“ kompoziciją.
Apšvietimo sistemos valdymas gali veikti visiškai automatizuotu režimu ir keisti numatytus apšvietimo scenarijus, atsižvelgiant į paros laiko arba netgi kalendorines datas, pavyzdžiui, valstybinių švenčių dienomis valdymo sistema automatiškai nuspalvina pastato fasadus Lietuvos vėliavos spalvomis. Apšvietimo sistema taip pat gali būti valdoma iš bet kurio nutolusio ir interneto ryšį turinčio kompiuterio.
„Galutiniu projekto rezultatu esame labai patenkinti, kartu su užsakovu suprogramavome norimus šviesų scenarijus, kurie tam tikru paros metu ar švenčių laikotarpiu pastatą apšviestų konkrečios šventės spalviniu prieskoniu. Pastatas įgavo gyvybingumo bei paties unikalaus fasado eksterjero išryškinimo ir matomumo tamsiu paros metu miesto gyventojams ir svečiams“, – sako E. Žižys.
Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuriame gimė ir gyvavo profesionalusis lietuvių teatro menas – drama, opera, baletas – kviečia į naujus spektaklius. Išpuoselėtas vizualiai ir modernizuotas jo pastatas mena svarbius šalies istorinius įvykius, o teatras lieka ištikimas ilgametei tradicijai statyti visų muzikinės scenos žanrų spektaklius.
