Daugiau kaip 20 metų net kelios viena po kitos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto administracijos tęsė svarbų visai šaliai projektą. Ir štai pagaliau jis baigtas: sostinės Santaros slėnyje veiklą pradėjo Medicinos mokslo centras, kuriame bus plėtojama tokio lygio mokslinė veikla, apie kokią iki šiol buvo galima tik svajoti.
„Medicinos mokslo centras – didžiausia investicija į medicinos mokslo infrastruktūrą nepriklausomoje Lietuvoje. Pagrindinė jo vizija – fundamentinius mokslo atradimus paversti medicinoje praktiškai pritaikomais sprendimais“, – sako doc. dr. Karolis Ažukaitis, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) mokslo ir inovacijų prodekanas.
Nuo žmogaus ląstelių ir organoidų auginimo, modernių molekulinių tyrimų iki skaitmeninių technologijų – pasitelkusios visus šiuolaikinio medicinos mokslo įrankius, naujajame Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicinos mokslo centre (MMC) įkurtų unikalių laboratorijų ir tyrimų centrų mokslininkų komandos plėtos personalizuotą, skaitmeninę ir transliacinę mediciną.
„Transliacinių medicinos mokslo tyrimų esmė – mokslo rezultatai tiesiogiai pritaikomi pacientams gydyti, o pacientų gydymo procese kylantys iššūkiai grąžinami į laboratoriją tolesniems tyrimams“, – paaiškina K. Ažukaitis.
MMC – svarbių tyrimų santalka
MMC Taikomųjų neuromokslų centre bus atliekami miego tyrimai tam skirtose erdvėse, izoliuotose nuo aplinkos triukšmo, ir registruojami įvairūs organizmo veiklos pokyčiai miego metu.
Unikalioje neurochirurginių tyrimų laboratorijoje bus tiriami gyvūnai ir kuriamos bei tikrinamos naujos neurochirurginės technologijos.
Odontologijos mokslinių tyrimų laboratorijose pasitelkus įvairius vaizdinimo, 3D spausdinimo ir skaitmeninius įrankius bus atliekami taikomieji tyrimai protezavimo ir endodontologijos technologijoms tobulinti.
Eksperimentinės chirurgijos ir onkologijos bei Skaitmeninės medicinos laboratorijose pasitelkus pačių centro mokslininkų sukurtus ir patentuotus dirbtinio intelekto (DI) įrankius bus ieškoma naujų būdų įveikti vėžį.
Pirmojoje šalyje mokslinėje trečiojo biologinio saugumo lygio laboratorijoje bus atliekami itin pavojingų infekcijų sukėlėjų moksliniai tyrimai. Čia įrengtos oro, vandens ir žmonių srautų saugos sistemos užtikrina, kad darbas su patogenais yra saugus ir jokie patogenai nepateks į išorę.
Pirmojoje šalyje Bioarcheologijos ir Paleogenetikos laboratorijoje sukurta aplinka, užtikrinanti, kad iš senovės preparatų išskiriamos nukleorūgštys nebūtų užterštos dabartinių žmonių, gyvūnų ar augalų nukleorūgštimis.
Genetinių tyrimų laboratorijose bus atliekami didelės aprėpties įvairialypiai tyrimai, padėsiantys geriau suprasti sveikatą ir ligas lemiančius veiksnius, o biožymenų tyrimų laboratorijoje bus tiriami ligų mechanizmai ir ieškoma naujų terapijų ar gydymo būdų naudojant organoidų – laboratorijoje auginamų nedidelių žmogaus organų atitikmenų – modelius.
MMC veiklą taip pat plėtos vienintelis šalyje Lietuvos populiacijos ir retų ligų biobankas, kaupsiantis Lietuvos gyventojų biologinių mėginių kolekciją: sutikimą davusių asmenų kraujo, seilių, odos, šlapimo, biopsijos mėginius ir kitą svarbią jų sveikatos informaciją. Mokslininkai ją naudos konkrečių mokslo tyrimų tikslams. Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas padės geriau suprasti šių laikų lietuvio sveikatos ypatumus ir įvairius susirgimus lemiančius veiksnius.
MMC komplekse esantis Skaitmeninės medicinos centras – svarbi inovacijų platforma pažangioms technologijoms ir medicinos mokslo pasiekimams į sveikatos apsaugos sistemą integruoti. Jau dabar čia pasitelkus DI ir mašininį mokymą kuriami algoritmai bei nauji skaitmeniniai įrankiai tiksliai vėžio pažeistiems audiniams nustatyti ir svarbiems paciento medicininiams duomenims interpretuoti.
„Skaitmeninės medicinos centre sutelktos technologijos leis analizuoti didžiulius skaitmeninių patologijos vaizdų kiekius, kurie yra itin informatyvūs“, – sako K. Ažukaitis.
MMC veikla neatsiejama nuo studijų proceso
„Įsitraukti į mokslinius tyrimus bus kviečiami įvairių studijų programų ir pakopų studentai. Tokiu būdu tikimės prisidėti prie jaunųjų mokslininkų, susidomėjusių transliacinio mokslo galimybėmis, kritinės masės kūrimo“, – pasakoja K. Ažukaitis, VU MF mokslo ir inovacijų prodekanas.
Prie studijų kokybės ženkliai prisidės MMC įkurtas modernus Medicininių simuliacijų centras (MSC), kuriame bus sukurta aplinka, labai panaši į realią sveikatos priežiūros įstaigų aplinką.
„Specializuotose patalpose – skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos skyrių, operacinių ir kitose – įranga ir darbo principai bus tokie pat kaip realiame gyvenime ir darbe. Taip bus galima įgyti praktinių klinikinių įgūdžių ir išmokti atlikti procedūras bei operacijas nerizikuojant pakenkti tikram pacientui“, – paaiškina MSC paskirtį ir veiklą jo vadovas Stasys Baltagalvis.
MSC vadovo teigimu, toks modernus centras, kuriame naudojami naujausi technologiniai sprendimai ir naujos metodologinės technikos, gali padaryti esminį poveikį visai sveikatos priežiūros sistemai: ženkliai pagerinti specialistų parengimą, personalo gebėjimą spręsti kasdienes problemas bei valdyti kompleksines tarpdisciplinines situacijas ir taip padidinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, sumažinti galimų komplikacijų skaičių.
„MSC mokslo baze galėtų naudotis ne tik studentai, gydytojai rezidentai, slaugytojai, įgūdžius ir žinias atnaujinantys gydytojai, bet ir paramedikai, ugniagesiai, karinių pajėgų personalas bei kitų gyventojų grupių atstovai. Visa šalis gali būti geriau parengta ekstremalioms situacijoms, sustiprinti reagavimo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi realių krizių akivaizdoje“, – dalijasi MSC veiklos vizija jo vadovas S. Baltagalvis.
Sklandžiam darbui būtina ašis
Pasak MMC projektavusių architektų „Cloud Architects“, naujasis pastatas baigia integralią ašį, besitęsiančią nuo VU ligoninės Santaros klinikų. Ši ašis, pėsčiųjų perėja kertanti Santariškių gatvę su visuomeninio transporto stotelėmis, praeinanti pro Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro pastatų kompleksą ir atsiremianti į MMC pagrindinį įėjimą, – labai svarbi.
„Gydytojams ir mokslininkams tarpdisciplininis darbas – neatsiejama kasdienybė, todėl ašis tarp įvairiausių klinikų miestelio pastatų yra gyvybinga ir būtina sklandžiam darbui, – apie pastato idėją pasakoja architektas Andrius Vilčinskas. – Ypač daug dėmesio buvo skiriama žaliesiems plotams ir jų augalų įvairovei užtikrinti. Net tiesus kelias į MMC pastatą formuotas šachmatų lentos principu derinant baltos ir juodos spalvos trinkeles, savo dydžiu artimas senamiesčio grindinio masteliui. Norisi tikėti, kad jėgų netausojantys medikai ras laiko bent sekundę pasigėrėti gražia aplinka.“
Pastatas įkomponuotas į gausiai apželdintą teritoriją, kurioje augalai formuoja miesto – miško koncepciją. Fasadai – surenkamųjų aliuminio profilių sistemos su skaidriomis langų linijomis. Aliuminio fasadų aklinoji dalis sukurta iš tūrinių aliuminio kasečių perforuotu paviršiumi. Pastato tūrius ratu jungia skaidrios stiklo paketų juostos. Horizontalumą taip pat pabrėžia ratu orientuotų aklinų ir perforuotų aliuminio kompozito kasečių banguojantis ritmas.
„Mums kaip visada buvo itin svarbu saulės šviesos žaismas fasaduose, kuriantis vis kitokį ritmą. Fasadų plieno spalva parinkta siekiant perteikti laboratorinės švaros ir šviesumo įspūdį, sterilumo ir technologinio mokslo proveržio balansą“, – sako A. Vilčinskas.
Statinys sukomponuotas iš šešių tarpusavyje sujungtų skirtingos paskirties korpusų. Pastato patalpos išdėstytos logiškai ir lanksčiai, kad būtų galima išskaidyti darbuotojų, studentų bei lankytojų srautus, kol šie galiausiai vėl susilietų bendrame gyvybingame hole su šviesaus ąžuolo amfiteatriniais laiptais. Pagrindinis pastato holas išklotas šviesiomis teraco plokštėmis, sumontuoti apvalūs dideli šviestuvai.
Aplink spiralinį holą išdėstytus korpusus sudaro skirtingų profilių mokslo ir mokymo laboratorijos, simuliacijų centro patalpos, auditorijos, administracijos patalpos, kavinė ir poilsio zonos. Pirmajame aukšte dalį amfiteatrinės auditorijos, dengtos ąžuolo lukšto lamelėmis, supa kavinės zona, terasa atsigręžusi į jaukiai apželdintą kiemelį.
Virš pirmojo aukšto holo, B korpuse, suprojektuoti antrojo ir trečiojo aukštų centriniai holai su apskrita laiptinės erdve centre. Per šiuos holus užtikrinami ryšiai tarp atskirų korpusuose esančių įvairių mokymo, mokslo ar administracinių patalpų.
Centriniai laiptai suprojektuoti su integruotomis poilsio zonomis. Erdvė gauna natūralų apšvietimą per 11 m skersmens stoglangį centrinio holo erdvės viršuje. Pastato administraciniuose korpusuose yra vidiniai kiemeliai, per kuriuos į koridorius ir kabinetus patenka natūrali šviesa.
Funkcionalumui ir energiniam efektyvumui užtikrinti
Užsakovui buvo svarbu, kad MMC pastatas būtų ilgaamžis, energiškai efektyvus ir būtų užtikrintas tvarus jo eksploatavimas ateityje. Kartu su projekto komanda sprendimų, kurie atitiktų mokslo įstaigos poreikį įsileisti į patalpas kuo daugiau dienos šviesos tuo pat metu išvengiant patalpų perkaitimo, ieškojo „Sweco Lietuva“ energinio naudingumo specialistai.
Be to, užsakovas pageidavo inovatyvių sprendimų, todėl pastato tūris, forma ir išdėstymas sklype parinkti naudojant energines simuliacines programas. Šios programos leido nustatyti ir parodyti tikėtinas, galimas bei planuojamas sąnaudas eksploatuojant jau pastatytą ir priduotą pastatą. Tokiu būdu užtikrinta, kad pastatas bus ne tik funkcionalus bei estetiškas, bet ir energiškai efektyvus, atitinkantis tuomečius reikalavimus.
Šio projekto įgyvendinimo metu, dar 2014-aisiais, „Sweco Lietuva“ sėkmingai pristatė vieną iš pirmųjų savo projektų, rengtų BIM (Building Information Modeling) skaitmeninėje aplinkoje. Techninio projekto stadijoje buvo parengta visa BIM dokumentacija, įskaitant BEP (BIM Execution Plan) – statinio informacinio modeliavimo vykdymo planą ir CDE (Common Data Environment) – bendrąją duomenų aplinką, kuri leido užtikrinti projekto kokybę. Periodinės kokybės patikros ir sankirtų analizės leido greičiau identifikuoti problemines vietas ir priimti sprendimus, t. y. atlikti taisymus techninio projekto etape arba perkelti juos į darbo projektą.
„Smagu prisiminti, kad praėjo jau 11 metų nuo pirmojo BIM projekto pradžios. Matome, kaip technologiškai pasikeitė sprendiniai ir įrankiai nuo techninio projekto iki darbo projekto įgyvendinimo. Tačiau aišku viena: investuojant į technologinę ateitį, kuriami produktai, apie kuriuos visą informaciją ateities kartos galės rasti skaitmenoje ir ja naudotis“, – sako „Sweco Lietuva“ komanda.
Vieną iš iššūkių – užtikrinti, kad į pastatą patektų maksimalus kiekis dienos šviesos ir tuo pat metu nebūtų perkaitintos patalpos, – „Sweco Lietuva“ energinio naudingumo specialistai ir architektai įveikė parinkę optimalų skaidrių bei neskaidrių atitvarų plotų santykį ir mažesnį saulės praleisties (g) faktorių.
Kitos ne mažiau svarbios energinio naudingumo dalys buvo vertinamos pagal energinio naudingumo sertifikavimo reglamento nuostatus. Pastato apvalkalo šilumos laidumas, efektyvūs apšvietimo, šilumos gamybos, vėdinimo, karšto vandens ruošimo ir tiekimo sprendiniai techninio projekto metu kėlė nemažai iššūkių, nes tuomet A energinio naudingumo klasės reikalavimas buvo visiška naujiena statybų rinkoje.
Pastatui šildyti pasirinkta atsinaujinančių išteklių energija – šilumos siurblys, naudojantis grunto šilumą. Žiemą šilumos siurblys tiekia šilumą pastato grindiniam šildymui ir vėdinimo sistemų iš lauko imamam orui pašildyti, o vasarą vėsina pastatą per vėdinimo sistemas ir šalčio sijas. Taip pat vasarą, ne darbo metu, kai vėsinimo sistemos nedirba, patalpos vėsinamos panaudojant grindinio šildymo sistemą.
Inovatyvūs šiame projekte dirbusios „Sweco Lietuva“ komandos sprendimai, aukštos kokybės standartai ir gebėjimas taikyti pažangiausias technologijas neliko nepastebėti: 2016 m. MMC projektas pripažintas geriausiuoju visuomeninių pastatų BIM projektu.
Fasadas – dėlionė iš 2000 skirtingų elementų
Visus fasadų apdailos ir kai kuriuos bendrųjų erdvių elementus pagamino, atgabeno ir sumontavo UAB „Fasadų apšiltinimo sistemos“ meistrai. 24 metus sėkmingai veiklą plėtojanti įmonė specializuojasi fasadų įrengimo srityje, kaip rangovas dalyvauja renovacijos projektuose.
„Turime visą reikiamą staklyną aliuminio kompozito konstrukcijoms gaminti, neseniai jį dar papildėme ir skaitmenizavome. Patys gaminame visus skardos lankstinius, karkasus, kasetes. Galime pasigaminti visas medžiagų tiekėjų nepateiktas detales“, – didžiausią įmonės pranašumą pabrėžia jos vadovas Vidas Staveckas.
Pasak vadovo, fasadams reikia daug pridėtinių dalykų. Pavyzdžiui, tinkuojamiems fasadams reikės skardos palangių, angokraščių, sandarinimo detalių aplink durų varčias. Įmonė visa tai gali greitai bei kokybiškai pagaminti, atgabenti į vietą ir sumontuoti.
MMC, pasak V. Stavecko, didžiausias iššūkis buvo fasado kasečių gamyba ir montavimas. Architektai apdailai pasirinko dviejų rūšių kasetes – trikampes perforuotas ir neperforuotas.
Iš graikų įmonės „Elval color“ įsigijusi aliuminio kompozitą, įmonė pati jį perforavo pagal architektų pateiktus brėžinius. Kone kiekvienos kasetės brėžinys buvo skirtingas.
„Visą perforavimą atlikome savo ceche. Gal tik 20 kasečių buvo vienodos. Visas kitas kiekvieną atskirai reikėjo projektuoti ir gaminti. Tai netipinis projektas, tad iššūkis buvo ir sumąstyti, kaip kasetes pakabinti. Reikėjo sukurti ir suprojektuoti atskirą tvirtinimo būdą, tada pagaminti karkasą. Montavimo procesas taip pat buvo nepaprastas, jį reikėjo labai gerai suderinti. 4000 kv. m ploto fasade dviem kryptimis pagal architektų pateiktą brėžinį iš viso sumontavome apie 2000 skirtingų gaminių“, – pasakoja V. Staveckas.
Fasado darbai truko beveik metus, per tą laikotarpį dar buvo atlikta ir kitų užduočių – reikėjo įrengti aliuminio lameles, cementinių plokščių fasadą, centrinio įėjimo lubas iš aliuminio kompozito kasečių, žaliuzes įrangai paslėpti.
Baldai pagal erdvių paskirtį
Visose MMC auditorijose, bendrosiose erdvėse, virtuvėse ir kabinetuose pasirinkti UAB „NARBUTAS Lietuva“ atstovaujamų partnerių baldai ir nestandartiniai sprendimai.
„Reikėjo ir išskirtinių sprendimų. Beveik 14 m vientisas baro stalas aplink atrijų – išties vienas įdomesnių ir sudėtingesnių projektų, kuriuos yra tekę projektuoti mūsų dizainerių komandai“, – pabrėžia UAB „NARBUTAS Lietuva“ projektų vadovė Rasa Gikienė.
Visi iš kelių populiariausių prekių ženklo NARBUTAS kolekcijų pasirinkti baldai – harmoningas dizaino ir funkcionalumo derinys. Darbo vietoms pasirinkta T-EASY stalų sistema, dalis auditorijoms, susitikimų bei bendrosioms erdvėms skirtų minimalistinio dizaino kolekcijų NOVA ir PLANA stalų pagal architektės Jurgitos Pakšienės ir kliento viziją buvo pagaminti nestandartinių parametrų.
Auditorijoms ir bendrosioms erdvėms išrinktos tvaraus dizaino konferencinės kėdės POLYTONE ir MOON, individualius poreikius atitiko italų gamintojo „Infiniti“ kolekcijos OMP kėdės. Bendrosioms erdvėms jaukumo suteikia patogūs, šiuolaikiški ir funkcionalūs TWIST&SIT ir ARCIPELAGO minkštasuoliai.
„Viešųjų erdvių baldai turi būti ilgaamžiai, atsparūs ir lengvai prižiūrimi. MMC pasirinktos perdirbto plastiko, metalo konstrukcijos ir didelio atsparumo gobelenai. Vyrauja švelnūs, žemiški tonai, gyvybingumo ir modernumo suteikia subtilios spalvingesnės detalės“, – pasakoja R. Gikienė.
Jos teigimu, tokiems projektams kaip MMC reikia ne tik išskirtinių žinių, bet ir aukščiausios kokybės, ilgaamžių sprendimų.
„Rinkdami kiekvieną baldą kruopščiai vertinome ne tik jo estetiką, bet ir patvarumą. Šis projektas dar kartą patvirtino: kad ir koks sudėtingas būtų projektas, visada galime užtikrinti kokybę, ilgaamžiškumą ir sklandų įgyvendinimą, – sako projektų vadovė ir priduria: – Džiaugiamės, kad „NARBUTAS Lietuva“ komandos patirtis, didelis produktų asortimentas ir gebėjimas įgyvendinti nestandartinius sprendimus leido sukurti aplinką, kuri atitinka visos akademinės bendruomenės poreikius.“
Gaminiai iš akrilinio akmens – ypač atsparūs ir higieniški
Prie moderniausio Lietuvos medicinos mokslo centro įrengimo prisidėjo ir bendrovė „Akmenstata“, pagaminusi ir sumontavusi praustuves pagal griežtus higienos ir atsparumo reikalavimus.
Užsakovai siekė, kad visos MMC erdvės atitiktų aukščiausius kokybės, funkcionalumo ir ilgaamžiškumo kriterijus, todėl gaminiams buvo pasirinktas akrilinis akmuo. Ši unikalių savybių medžiaga atspari cheminiam poveikiui, lengvai valoma ir higieniška, todėl kad ir kur būtų naudojama, užtikrina kur kas saugesnę sveikatai aplinką, palyginti su tradicine keramika. Be to, akrilinis akmuo yra ilgaamžis ir gali būti lengvai atnaujinamas, o tai itin svarbu intensyviai naudojamose erdvėse, kokios neabejotinai ir yra naujojo mokslo centro patalpos.
Įmonės „Akmenstata“ profesionalai – projektuotojai, dizaineriai ir montuotojai – visada siekia tik aukščiausios kokybės. Maksimalų dėmesį jie skyrė ir MMC atliekamiems darbams. Kad ir kokių iššūkių būtų kilę, jie buvo operatyviai sprendžiami glaudžiai bendradarbiaujant su generaliniu rangovu ir užsakovais. Įmonės komanda taikė inovatyvius montavimo sprendimus, praustuvių sandarumui ir estetiškai išvaizdai užtikrinti buvo naudojamos specialios tokios įrangos jungtys.
„AkmenstataSweco Lietuva“ džiaugiasi galėjusi dalyvauti įgyvendinant tokį svarbų Lietuvai projektą. Tai ne tik įmonės gaminių kokybės įvertinimas – tai ir galimybė bent kiek prisidėti prie didelės Lietuvos medicinos mokslui ir šalies žmonių sveikatai įtakos turėsiančio centro akademinės bendruomenės komfortiškos darbo aplinkos.
Įgyvendinti specifiniai ŠVOK reikalavimai
„Analizuodami projekto užduotis, aiškiai supratome jo svarbą – prisidedame prie išskirtinio mokslo centro gimimo, čia bus priimami itin svarbūs ir inovatyvūs sprendimai. Kiekviename darbų etape jautėme atsakomybę – už komunikacijos aiškumą, atliekamų darbų kokybę, pateikiamą dokumentaciją“, – pasakoja apie projekto išskirtinumą daugiau kaip 15 metų gyvuojančios įmonės „Sorentus projektai“ vadovas Genadijus Klimovičius.
UAB ,,Sorentus projektai“ buvo atsakingi už vandentiekio, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montavimo darbus. Įmonės komanda nutiesė 47 km grindinio šildymo vamzdžių ir sumontavo per 14 km šildymo ir vandentiekio magistralinių vamzdžių. Patalpoms vėdinti pastatė ir sumontavo kameras, kurios gali tiekti 17–20 tūkst. kub. m oro per valandą. Tokių skirtingų kamerų – sistemų buvo apie 20.
„Palyginkime: standartiškai trijų kambarių butui reikia 250 kub. m oro per valandą, vadinasi, viena tokia montuojama kamera galėtų visiškai aprūpinti 74 butus. Vėdinimo sistemų specifika tapo tikru iššūkiu, nes teko sukontroliuoti sistemas, kad jos veiktų kartu ir tuo pat metu atskirai“, – pabrėžia G. Klimovičius.
Pasak jo, objekte teko pademonstruoti ir gebėjimus sklandžiai dirbti su kitomis komandomis. Tačiau vienu iš didžiausių išbandymų tapo L korpuso vėdinimo sistemų subalansavimo darbai. Mikrobiologiniu požiūriu minėtajame korpuse turi būti sterilu, todėl nepriekaištinga oro cirkuliacija buvo prioritetas. Veikiant traukos spintoms, oras turėjo būti kompensuojamas, o vėdinimo sistemos – automatizuotos, t. y. veikti skirtingais režimais – minimaliai ir maksimaliai, įjungiant reguliavimo, valdymo, kokybės sklendes. Dėl oro subalansavimo sistemose reikėjo keisti projektinius sprendinius. Tačiau norimas rezultatas buvo pasiektas, ir mokslo centro sklandi vėdinimo sistemų veikla buvo užtikrinta.
„Sorentus projektai“, atestuotų ir profesionalių specialistų komanda, teikia aukščiausios kokybės šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montavimo, remonto paslaugas ir atlieka kitus statybos darbus. Didžiausias įmonės pranašumas – gebėjimas išgirsti užsakovus, greitai ir operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius.
OBJEKTAS: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras Žaliųjų Ežerų g. 2 Vilniuje
UŽSAKOVAS: Vilniaus universitetas
GENERALINIS RANGOVAS: „Eikos statyba“
ARCHITEKTAI: „Cloud Architects“ – architektai Andrius Vilčinskas, Jūratė Klimaitė, Kasparas Liškevičius, Antanas Dagelis
STATINIO INFORMACINIS MODELIAVIMAS (BIM): „Sweco Lietuva“
Fasadų apšiltinimo sistemos, Sorentus projektai, Promat, NARBUTAS, Fogo, Akmenstata, Betono mozaika, Sweco Lietuva.
