Zarasų gatvėje, Užupio rajono pašonėje, Vilniuje planuojamas naujas daugiabučių (daugiabučių grupės) paskirties pastatas, kuris subtiliai įsilies į išskirtinį Vilnelės slėnio kraštovaizdį. Tai vieta, kur miesto istorija, gamta ir besikeičianti urbanistinė struktūra susitinka viename taške – tarp stačių Bernardinų kapinių šlaitų, sraunios Vilnios tėkmės ir autentiškos Užupio aplinkos.

Istorinis ir urbanistinis kontekstas

Nagrinėjama teritorija Vilniaus miesto audinyje atsirado palyginti vėlai – tik XX a. pirmojoje pusėje, tačiau jos aplinka turi kur kas gilesnį kultūrinį sluoksnį. Kadaise ši vieta buvo žinoma kaip Saska Kempa – vilniečių poilsio ir išvykų erdvė, išsiskyrusi ypatingu gamtiniu reljefu ir Vilnios upės peizažu.

Tarpukario laikotarpiu šiai teritorijai buvo kuriami ambicingi urbanistiniai planai – Saska Kempos gatvė turėjo tapti svarbia miesto jungtimi, o aplink ją numatyta formuoti struktūruotą, tačiau erdvią užstatymo sistemą. Vis dėlto istorijos eiga lėmė, kad daugelis šių planų liko neįgyvendinti, o vietovė vystėsi fragmentiškai.

XX a. antroji pusė atnešė ryškių pokyčių – šalia atsirado transporto infrastruktūra, gamybiniai objektai, keitę aplinkos charakterį. Nepaisant to, Vilnelės slėnis ir Bernardinų kapinių šlaitas išliko esminiais gamtiniais ir vizualiniais šios vietos atramos taškais.

Šiandien teritorija yra Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo objekto – apsaugos zonoje, todėl kiekvienas naujas sprendinys čia reikalauja ypatingo jautrumo istoriniam ir gamtiniam kontekstui.

Sklypo plano sprendiniai

Projektuojamas sklypas ribojasi su gyvenamosios paskirties teritorijomis bei valstybiniu žemės ruožu prie Zarasų gatvės, patenkančiu į Vilnelės pakrančių apsaugos zoną. Į šiaurės vakarus esantis Bernardinų kapinių šlaitas, nors ir ne tiesiogiai besiribojantis, patenka į vizualinės apsaugos lauką, formuojantį svarbų kraštovaizdžio foną.

Patekimas į sklypą numatomas iš Zarasų gatvės. Vidaus takai ir privažiavimai projektuojami iš granitinių trinkelių, o aplink pastatą suplanuoti pėsčiųjų takai, vedantys link Vilnios upės, stiprina ryšį su gamtine aplinka. Sklypo aptvėrimas planuojamas lengvas, vizualiai pralaidus, neviršijantis 2 metrų aukščio.

Prie pastato taip pat numatoma įrengti poilsio terasą, kuri pratęsia gyvenamosios erdvės funkciją į išorinę aplinką.

Architektūrinė idėja

Pastato architektūra formuojama siekiant darnios integracijos į esamą Užupio ir Vilnelės slėnio kontekstą. Tūris ir fasadų kompozicija neperžengia aplinkinio užstatymo mastelio, o architektūrinė raiška išlieka šiuolaikiška, bet santūri.

Pastatas projektuojamas su dvišlaičiu stogu ir subtiliai įkomponuotais trikampiais frontonais, kurie atliepia Užupio teritorijai būdingą architektūrinę tradiciją. Tokiu būdu kuriamas dialogas tarp istorinio miesto charakterio ir šiuolaikinės architektūros kalbos.

Fasadų apdailai parenkamos natūralios ir ilgaamžės medžiagos: akmens masės plytelės cokoliui, termo mediena arba medžio kompozito dailylentės aukštesnėms dalims, o stogas dengiamas tamsiai pilka valcuota skarda. Langai projektuojami su medžio-aliuminio rėmais ir trigubu stiklinimu, užtikrinant aukštą energinį efektyvumą bei akustinį komfortą.

Funkcinis išplanavimas

Pastatas suplanuotas kaip daugiafunkcis gyvenamasis objektas:

• Rūsyje numatytos automobilių parkavimo vietos bei techninės patalpos
• Cokoliniame aukšte – pagrindinis įėjimas, holas, kūrybinės dirbtuvės ir ryšys su gyvenamosiomis erdvėmis
• Pirmame ir antrame aukštuose – butai
• Mansardiniame aukšte – gyvenamosios patalpos su terasomis, orientuotomis į aplinkinį kraštovaizdį

Tokiu sprendimu siekiama suderinti privatų gyvenimą, kūrybinę veiklą ir stiprų ryšį su aplinka.

Vidaus erdvių kokybė

Vidaus apdailoje akcentuojamas natūralumas, funkcionalumas ir ilgaamžiškumas. Naudojamos medinės durys, gipso kartono pertvaros su garso izoliacija, o grindų dangos parenkamos pagal patalpų paskirtį – nuo parketlenčių gyvenamosiose erdvėse iki akmens masės plytelių bendrose ir drėgnose zonose.

Sanitarinėse patalpose bei virtuvėse numatytos kokybiškos keramikinės apdailos medžiagos, užtikrinančios patvarumą ir estetiką. Inžineriniai sprendiniai integruojami į architektūrą taip, kad išliktų švari ir vizualiai vientisa vidaus erdvė.

Zarasų g. 15 projektuojamas daugiabučių pastatas – tai bandymas šiuolaikiškai interpretuoti sudėtingą Vilniaus urbanistinį sluoksnį. Projektas siekia ne konkuruoti su aplinka, o į ją įsilieti: atkurti ryšį su Vilnelės slėnio gamta, gerbti istorinį Užupio charakterį ir kartu pasiūlyti kokybišką, šiuolaikinį gyvenamąjį būstą.

Tai architektūrinis sprendimas, kuriame svarbiausiu elementu tampa ne tik pastatas, bet ir jo santykis su miestu, kraštovaizdžiu bei istorija.

Statytojas: UAB Zarasų projektas

Projektuotojas: UAB AEXN

Architektas: Martynas Mankus

Informacija parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją