Konferenciją pradėjusi „Structum“ žurnalo vyr. redaktorė Jurga Grigienė vykstantį renovacijos procesą taikliai palygino su ligotu garbaus amžiaus žmogumi, kuriam medikai, užuot pasiūlę kokybišką kompleksinį gydymą, atitolinantį akivaizdžią senatvę, siūlo viso labo atlikti… plastinę operaciją. Kitaip sakant, juk ir apverktinos būklės pastatų atnaujinimas dažnai baigiasi tik namo fasado „pagražinimu“. Tai verčia manyti, kad dabar modernizuojami pastatai jau po dvejų metų neatitiks keliamų reikalavimų, o po penketo metų jie vėl bus beviltiškai pasenę, tad jiems vėl reikės… modernizacijos. Šią skaudžią mintį išplėtojo ir pirmasis konferencijos pranešėjas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Savo pranešime „Kada renovuosime renovuotus pastatus? Ką turėtume daryti kitaip?“ jis įvardijo pagrindines renovacijos proceso klaidas: klaidingi nekokybiški investiciniai planai, nuo kurių ir priklauso tolesnio proceso rezultatas, formaliai atlikti darbai ir paties būsto savininko nesuinteresuotumas. Pranešėjas papasakojo ir apie jau realizuojamus pavyzdinius projektus, tokius kaip iki A klasės renovuojamas daugiabutis namas Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje.
Kad į renovacijos procesą reikia žiūrėti plačiau, galvoti ne tik apie namo apšiltinimą, bet atsižvelgti ir į socialinius aspektus, kalbėjo UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis, pristatęs pranešimą „Kompleksinė renovacija – urbanisto požiūris“. Pasak jo, pastatai turėtų ne tik taupyti energiją, bet ir būti patrauklūs kitais aspektais: reikia daugiau privatumo, individualių erdvių, saugios aplinkos. Kvartalų perplanavimas būtų galimybė vienas šalia kito integruoti skirtingus socialinius gyventojų sluoksnius, neleidžiant tiems rajonams virsti savotiškais getais, kaip tai nutiko, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Todėl, jo manymu, tik kompleksinė renovacija yra išskirtinė galimybė atnaujinti miestus. Ir „atjauninti“ daugiabučių rajonus, nes dabar ir jaunesni, ir turintys aukštesnį išsilavinimą bei geresnes pajamas miestiečiai keliasi į periferijas.
Daug diskusijų ir klausimų sukėlė optimistiška Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrės Daivos Matonienės kalba. Viceministrė išdėstė, kokius žingsnius renovacijos procese atliko ministerija, ką planuoja daryti, pasidžiaugė, kad renovaciją pasirinkusių namų bendrijų skaičius auga, kasmet renovuojama vis daugiau pastatų, vadinasi, žmonės jau pradėjo tikėti, kad šis procesas reikalingas ir jiems bus tikrai naudingas. Į gausius konferencijos svečių užduotus klausimus D. Matonienė pažadėjo atsakyti asmeniškai ir patikino, kad tarpininkaudama padės bendrauti su savivaldybėmis.
Kitus pranešimus pristatė praktikai, jie dalijosi savo veiklos patirtimi, pateikė rekomendacijų. UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė pranešime „Energiškai efektyvios renovacijos praktika Šiaurės šalyse“ išsamiai aptarė Suomijoje realizuotus bandomuosius pavyzdinius renovacijos projektus, turinčius šiuos pranašumus: lengvas ir kokybę garantuojantis įgyvendinimas, energetiškai efektyvūs sprendimai, greita statyba, didesnis vidaus patalpų komfortas.
Apie saulės elektrinių panaudojimą renovuojant daugiabučius ir šiai galimybei keliamus apribojimus kalbėjo UAB „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.
Daug klausimų sukėlė tokia, rodos, abejonių nekelianti Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovo, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos Techninio komiteto nario Laimono Zmejausko išplėtota tema kaip „Langų svarba renovuojamuose pastatuose“. Pasirodo, kad net ir naujai renovuojamuose pastatuose dedami langai yra morališkai pasenę, jau nekalbant apie abejotiną langų, kuriuos susideda ir nenori keisti patys gyventojai, kokybę.
UAB „IMI Hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Pasilauskas pranešime „Ar šildymo sistemų evoliucija neaplenkė renovacijos?“ aptarė naujas technologines galimybes, pristatė dvivamzdės šildymo sistemos pranašumus.
Teiginys, kad visų bėdų bėda – prastas vėdinimas, jau seniai nieko nebestebina, todėl UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovo Stasio Malinausko pranešimas „Vėdinimas – neatsiejama daugiabučių renovacijos dalis“ buvo aktualus visiems. Klausytojus susimąstyti privertė ir klausimas: kas yra „sveika“ renovacija, juk praktiškai dažnai gaunamas rezultatas – namas „termosas“, praradęs savo natūralią vėdinimo sistemą, kuri gerai „veikė“ sename nesandariame name, traukiant skersvėjams. Tad prieš pradėdami būsto renovaciją turime atsakyti į kelis klausimus: ar mums iš tikrųjų svarbu, kad būstas būtų „sveikas“, kuo mes rizikuojame į tai nekreipdami dėmesio, kaip mes norime jaustis savo namuose, kuriuose praleidžiame iki 90 % laiko? Pranešėjas išdėstė įvairių vėdinimo sistemų pranašumus ir trūkumus, pateikė sektinų pavyzdžių.
Akivaizdu, kad konferencija įvyko labai laiku ir buvo visapusiškai naudinga. Po pranešimų biro klausimai, nerimo ilgos diskusijos, kurios, manome, įkvėps dar ne vieną perspektyvų sprendimą. ¡
Aidas Vaičiulis,
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos prezidentas.
“KADA RENOVUOSIME RENOVUOTUS PASTATUS? KĄ TURĖTUME DARYTI KITAIP?”
Mindaugas Pakalnis,
UAB „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas urbanistas
„KOMPLEKSINĖ RENOVACIJA – URBANISTO POŽIŪRIS“
Daiva Matonienė,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė.
“ŽINGSNIAI KVARTALINĖS RENOVACIJOS LINK”
Dr. Audronė Endriukaitytė,
UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
„ENERGIŠKAI EFEKTYVIOS RENOVACIJOS PRAKTIKA ŠIAURĖS ŠALYSE“
Andrius Karazinas,
UAB „Solet Technics“ direktorius.
“SAULĖS ELEKTRINIŲ GALIMYBĖS IR APRIBOJIMAI DAUGIABUČIŲ RENOVACIJOJE“
Laimonas Zmejauskas,
Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos Techninio komiteto narys.
„LANGŲ SVARBA RENOVUOJAMUOSE PASTATUOSE“
Mindaugas Pasilauskas,
UAB „IMI Hydronic Engineering“ generalinis direktorius Baltijos šalims.
„AR ŠILDYMO SISTEMŲ EVELIUCIJA NEAPLENKĖ RENOVACIJOS?“
Stasys Malinauskas,
UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovas.
„VĖDINIMAS – NEATSIEJAMA DAUGIABUČIŲ RENOVACIJOS DALIS“
