„Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija”

Ką daryti su senais pastatais? Kartais jie net ir praradę išdidumą mums pasakoja senas istorijas, o kartais patys tampa priminimu. Norime tikėti, kad jie verti renesanso. Tačiau ko reikia, kad renovuoti statiniai sugrįžtų į visuomenės gyvenimą su visu turimu potencialu? Šių atsakymų ieškojome birželio 6 dieną vykusioje „Structum“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotoje konferencijoje „Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija“. Konferenciją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

Turime puikių renovacijos pavyzdžių, tokių kaip „Vilnius Tech Park“ ar Kauno kareivinių miestelis. Tai antram kvėpavimui prikelti statiniai, kurie net ir po renovacijos išlaikė savo autentiką. Gaila, kad daugelis pamiršome Kauno centrinio pašto istoriją. Šis ir daugelis kitų statinių verti būti išsaugoti dėl turtingos istorijos ir architektūrinio paveldo. „Structum“ projektų vadovas Linas Dagilis priminė, kad, rengdami tokios tematikos konferencijas, tiek organizatoriai, tiek jų partneriai siekia atkreipti dėmesį į senų, bet naujo gyvenimo nusipelniusių statinių svarbą, jų atminimą ir tikisi, kad konferencijoje išgirstos sėkmės istorijos paskatins visuomenės įsitraukimą ir domėjimąsi renovacija. „Kokybiškos renovacijos proceso nepavyks užtikrinti, jeigu jame nedalyvaus patikimi specialistai, savo srities ekspertai. Todėl į konferenciją pakvietėme ir ekspertus iš privačiojo sektoriaus. Šie specialistai sutiko pasidalyti istorinių pastatų ir gyvenamųjų namų renovacijos procesų subtilybėmis bei gerosiomis patirtimis“, – sakė L. Dagilis, apibendrindamas konferenciją.

Pokyčiai, kurie pribloškė ne tik Lietuvą

Vienas iš A2SM įkūrėjų, architektas Aurimas Sasnauskas konferencijos dalyviams papasakojo apie „Vilnius Tech Park“ renovaciją. Tai projektas, apėmęs 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

XVIII amžiuje Sapiega šioje teritorijoje formavo barokinį parką, o XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje rūmai buvo perimti ir paversti ligonine. Buvo rekonstruotas ligoninės priestatas. XIX amžiuje ligoninė sparčiai plėtėsi ir padidėjo nuo 300 iki 700 ligonių vietų. Ši teritorija visada buvo uždara ir tik po Nepriklausomybės atgavimo ji atverta visuomenei. Tačiau pastatai buvo problemiški. 2014 m. Vilniaus savivaldybė nusprendė perkelti ligoninę, o šiuos pastatus už simbolinę kainą išnuomoti verslui. Verslas savo ruožtu įsipareigojo atnaujinti statinius.

„Dar veikė ligoninė, kai užsakovas pasirinko dirbti su mūsų komanda, ir mes atėjome apžiūrėti statinių. Matėme, kad korpusai labai blogos būklės. Įžengėme į koridorių labirintą. Didysis pastatas buvo sujungtas koridoriais, visi koridoriai – su pandusais. Kai kur sienos užklotos pigiomis plytelėmis, pakeisti langai ir stogas. Tačiau vaizdas buvo liūdnas. Vėliau įdėmiau pažvelgėme į pastatus. Surinkome visą informaciją apie vertingus pastato elementus, kurie buvo išsaugoti, tokie kaip metaliniai, nors šalti, bet įdomūs ir gražūs langai, laiptai, senos krosnys, plytelės. Fasadai buvo saugojami kaip kultūros paveldas“, – pasakojo pranešėjas.

Sasnauskas prisiminė, kad vienintelė intervencija į šį pastatų kompleksą buvo konferencijų priestatas. Taigi, išsaugota vidinių kiemų struktūra. Visos erdvės pritaikytos naujoms funkcijoms: baras, kavinė, konferencijų erdvės, bendradarbystės erdvės. Vienas iš įdomiausių sprendimų – surinkti senus, įdomius elementus, juos restauruoti ir pritaikyti naujoms funkcijoms. Architektų komanda eskizavo ne tik šviestuvus, tačiau ir priimamojo stalus, kitus interjero elementus.

Tvaru ir energetiškai efektyvu

Bendrovės „Hydro Building Systems“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius atkreipė dėmesį į tai, kad renovacijos tikslai kiekvienam iš mūsų gali skirtis. Vieniems tai – akustinių savybių pagerinimas, kitiems – energijos taupymas ar išmaniųjų įrenginių įdiegimas.

Pastato gyvavimo ciklams sunaudojama apie 40 proc. pasaulio energijos. Jeigu teisingai suprojektuosime pastatus, pavyks sutaupyti 20 proc. energijos. Nuo 2030 m. naujai statomi statiniai turės būti su nuliniu energijos sunaudojimu, o 2050 m. absoliučiai visi statiniai turės nenaudoti energijos. Taigi visi statiniai bus renovuojami.

„Renovuodami turime surasti vėsinimo, šildymo, dirbtinio apšvietimo sprendinius, sumažinant išlaidas. Jau dabar matome, kad šešėliavimas pagerina patalpų mikroklimatą, tiesiog įrengiant apsauginius saulės ekranus. „Hydro“ grupės prekių ženklas „Wicona“ turi AFS sistemų technologiją. Tai dvigubo stiklo paketo langai, kurie padeda pasiekti puikių rezultatų“, – sakė pranešėjas.

Šios sistemos garso izoliacija siekia net 50 decibelų. Pirkėjai džiaugiasi didelių formatų varstomais gaminiais. Pagal lango matmenis tarp stiklo paketų įmontuotas variklis valdo žaliuzių judėjimą. Pralaidi sistema natūraliai aušina variklį. Ši sistema leidžia sujungti langus į langų grupę ir valdyti patalpas, reaguojant į natūralų apšvietimą. Taip pat yra galimybė papildomai sumontuoti orlaides.

Pastatų renovacijai „Hydro Building Systems“ prekių ženklas „Wicona“ siūlo ir daugiau pasirinkimų. Kaip pavyzdį R. Staknevičius nurodė dviejų langų viename rėme sistemą. Ši sistema leidžia pasyviai išgauti energiją iš lango.

Sprendimai, kurie palengvins renovaciją

Bendrovės „Technonicol“ vadovas Justas Razmus džiaugėsi, kad visi konferencijos pranešėjai ir dalyviai dalijosi mintimis ne apie atskiras galimybes, o sisteminius sprendinius. Statybinės sistemos kuriamos laboratorijose, mokslo centruose ir tai užtikrina svarbų aspektą renovacijoje, t. y. kokybę ir patvarumą.

„Renovacija turi atspindėti kelis aspektus. Pirmiausia – tai saugumas, antras renovacijai keliamas reikalavimas – patvarumas ir kokybė. Dalis auditorijos pasakytų ir dar vieną svarbią savybę – kainą. Tai svarbus aspektas, bet jokiu būdu negali būti svarbiausias. Renovacija pirmiausia yra socialinis procesas“, – teigė J. Razmus.

„Technonicol“ vadovas pasakoja, kad rinkoje įmonė yra jau 25 metus. Turi 18 mokslo centrų visame pasaulyje. Dirba 90 šalių ir turi daugiau nei 100 patikimų statybinių sprendimų pamatams, fasadams ir stogams. J. Razmus konferencijoje daugiausia dėmesio skyrė stogams. Pasak jo, renovuojamo pastato stogui negali būti taikomi kitokie reikalavimai nei naujo pastato stogui.

„Technonicol“ kuria produktus, kurie leidžia pasiekti norimus rezultatus. Naujausia galimybė – saulės energiją atspindintis stogas.

„Kaip juokavome su kolegomis, pats „žaliausias“ stogas yra baltas. Buvo ištirtas karščio salos efektas. Mieste visi paviršiai įkaista labiau nei miške ar kaime. Todėl mieste vėsinimui išleidžiama daugiausia pinigų. Įkaitę paviršiai spinduliuoja karštį, todėl pastatų viduje jaučiame diskomfortą. Stogas specialia technologija padengiamas pabarstais, kurie naudojami ant standartinės dangos. Dėl šios technologijos pastatas nesugeria į save karščio ir taip galima sumažinti vėsinimo sąnaudas. Antras privalumas – dėl to, kad dangos neveikia saulės spinduliai, ši technologija padeda užtikrinti stogo ilgalaikį tinkamumą“, – sakė „Technonicol“ vadovas.

Didžiosios magijos paieškos

„G. Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė konferencijoje pasakojo apie istorinio Kauno kareivinių komplekso revitalizaciją. Kaip ji pati sakė, tikslas buvo nieko neimituoti, o panaudoti seną struktūrą, tačiau viduje sukurti visiškai naują kokybę žmonėms dirbti ir gyventi.

Revitalizacija – tam tikros teritorijos prikėlimas naujam gyvenimui. Tai sukūrimas teritorijos, kuri pritrauktų naujų gyventojų. Kauno kareivinių miestelis yra įsikūręs Žemųjų Šančių teritorijoje. Ši teritorija saugoma kaip paveldas. Kaip pasakoja K. Lodaitė, architektų komanda, atvykusi pirmą kartą apžiūrėti objekto, rado užkaltus langus, byrėti pradėjusius pastatus, dalis plytų buvo dažytos, nes, matyt, jas bandyta saugoti, tačiau nesėkmingai, stogai – kritinės būklės. Tačiau objekte būta svarbių architektūrinių elementų, tokių kaip arkos, frontonai.

„Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių buvo architektų bendradarbiavimas su paveldosaugininkais. Projekto tvarkybos projektą rengė specialistai, kurie žinojo, ką išsaugoti, kurioje vietoje iškirsti angas. Antras sėkmės faktorius – kompleksinė regeneracija. Retai kada yra galimybė atgaivinti teritoriją, o ne atskirą statinį. Projektas išskirtinis ir dėl funkcinės įvairovės: administraciniai pastatai, prekybos centras, darželis, gyvenamieji namai, sporto klubas. Nepaisant to, buvo išlaikyta pirminė miestelio struktūra“, – sakė pranešėja.

Plytos labai intensyvios, todėl atsisakyta naudoti dirbtines medžiagas. Antstatai – iš grūdinto plieno, balkonams formuoti panaudoti metalo lakštai, o nauji elementai sukurti iš tapybiško betono.

„Ruošiantis šiai konferencijai, manęs paklausė, ką lengviau projektuoti – seną ar naują. Ir vienareikšmiškai senų pastatų rekonstrukcija tave įpareigoja žaisti jau sukurtomis taisyklėmis, bet už tai rezultatas yra dvasia, kurios niekada neturės naujos statybos pastatas“, – sakė K. Lodaitė.

Liftų renovacija ir keitimas

Architektė pasakojo ir neįprastas situacijas, tarkime, Kareivinių miestelio rekonstrukcijos metu teko liftus įrengti taip pat, kaip šulinį į žemę – iš viršaus nuleisti į žemę. Šis sprendimas padėjo išsaugoti buvusias statinio konstrukcijas. Mantas Romaška, UAB „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas, pasakojo, kad dešimtame aukšte gyvenantis gyventojas lifte per dieną vidutiniškai praleidžia tiek laiko, kiek praleidžia keliaudamas į darbą.

„Iš mūsų prižiūrimų liftų didžioji dauguma liftų, t. y. beveik 60 proc., viršija 40 metų ribą, o beveik visi Vilniuje liftai viršija 20 metų ribą. Vidutinis amžius yra 42 metai, seniausias liftas – 54-erių. Saugus lifto naudojimo resursas yra iki 25 metų, vėliau reikia nustatyti lifto būklę ir planuoti jo renovaciją. Šiuo metu Vilniuje dėl prastos būklės yra išjungti 34 liftai“, – informavo pranešėjas.

Romaška akcentavo tai, kad lifto saugumui įtakos neturi kabinos renovacija. Per dažnai gyventojams sukuriama iliuzija, kad pakeitus lifto kabiną liftas yra naujas.

„Liftas yra ne tik kabina, tai potencialiai pavojingas ir sudėtingas įrenginys, kuris dėl judančių dalių kelia pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Senuose liftuose dažniausiai pasitaiko kelios problemos. Viena iš jų – dėl nusidėvėjimo – kabiną keliančio įrenginio triukšmas ar vibracija. Taip pat greičio ribotuvas, kuris kontroliuoja liftą, sustabdo, jeigu liftas kristų. Trečioji – durų keliamas triukšmas. Visoms šioms problemoms spręsti reikalinga kapitalinė lifto renovacija. Pirmiausia dėl kainos, tačiau ir dėl trumpesnės darbų atlikimo trukmės. Naujo lifto pirkimas leistų ne tik pasirinkti apdailą, tačiau ir pasididinti kabinos plotą. Tačiau tai yra brangiau“, – sakė bendrovės „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas.

„Baltijos liftai“ prižiūri daugiau nei 2 000 įrenginių. Maždaug pusė iš jų yra įrengti senos statybos daugiabučiuose. Kasmet įmonė atlieka maždaug 50 liftų keitimo ir renovacijos projektų.

„Sumaišykime“ miestą

„JDS Architects Brussels“ studijos atstovas Paulas Arseneʼas sakė, kad kiekvienas rekonstrukcijos projektas – tai būdas sukurti daugiau galimybių pastatui, miestui ar teritorijai. „JDS Architects Brussels“ – belgų architektų studija, vykdanti projektus Danijoje ir Belgijoje. Studija dirba su renovacijos projektais ir visada skatina objektus renovuoti, nes tai yra pigiau, nei statyti naujus.

„Vienas iš įdomesnių mūsų renovacijos projektų buvo Kopenhagoje. Gyvenamojo namo savininkai norėjo rekonstruoti savo pastatą ir suteikti statiniui daugiau funkcijų. Todėl ant pastato stogo buvo įkurtas sodas. 2010 m. ta pati idėja buvo pritaikyta Briuselyje, ant Tarptautinio teismo stogo įrengiant terasas“, – pasakojo pranešėjas.

2011 m. Osle buvo kuriama čiuožinėjimo trasa, vietoje ten buvusių elementų. „Kai kalbame apie rekonstrukciją, turime kalbėti ir apie gamtos atkūrimą. Šis projektas buvo nebrangus. Todėl panaudojome kolonas ir nesudėtingą struktūrą, kuri iš tam tikrų „kampų“ primena Eifelio bokštą. 2017 m. buvo kuriamas dar vienas renovacijos projektas, kurį mes vadiname paslaptingu namu („Secret house“). Pagrindinis tikslas taip pat buvo siekis išsaugoti medžius“, – konferencijos dalyviams pasakojo studijos atstovas.

Architektas P. Arseneʼas prisimena, kad kuriant šį projektą buvo siekiama akcentuoti išsaugotus medžius ir natūralią gamtą bei į aplinką integruoti gyvenamąjį namą. Dar vienas projektas – meno muziejaus įkūrimas.

„Mes buvome įpareigoti sukurti jungtį tarp miesto ir muziejaus programos. Pastatas dabar yra atidarytas, bet su juo dirbome metus. Per šį laiką konsultavomės su milžiniška specialistų komanda. Mūsų tikslas buvo sukurti „Meną visur“. Nusprendėme paliesti kuo mažiau seno pastato, kuriame anksčiau buvo senų automobilių salonas. Pats pastatas priminė katedrą“, – rekonstrukcijos projektų iliustracijas rodė P. Arseneʼas.

Jungiklis padeda

Artūras Kriukovas, „Jung Vilnius“ Vilniaus techninio skyriaus vadovas, sakė, kad renovacijos poreikį kiekvienas gali nustatyti. Kam atrodo patogu ir naudinga šiandien, o kas norėtų pakeisti kažkuo geresniu.

„Renovaciją galime skirstyti į tris kategorijas: minimalią, maksimalią visapusišką ir suplanuotą iš anksto (kada renovaciją planuojame prieš penkerius, dešimt metų). Minimalios renovacijos metu (elektros jungiklių prasme) mes pakeičiame tik esamą įrangą, o laidus paliekame. Vienas iš pavyzdžių, koridoriaus jungiklio pakeitimas į judesio daviklį. Tai leidžia gauti papildomų funkcijų“, – sakė pranešėjas ir vardijo galimybes, pavyzdžiui, vonios kambaryje turėti dienos ir nakties šviesos kiekį, galima prijungti radiją, praplėsti šviesos srautą, viską reguliuoti tiesiai išmaniuoju telefonu.

Pasak A. Kriukovo, visapusiška renovacija yra analogiška naujai statybai, kai yra galimybė viską perdaryti iš naujo. Tai lankstumas, tačiau jis kainuoja brangiai. Įdomus žingsnis, kada kitą renovaciją planuoti iš anksto. Tuomet mechanizmus galima atskirti ir juos bei jų dalis keisti bet kada.

„Užuot mokėjęs visą kainą, aš keičiu pusę jungiklio ir moku pusę sumos. Dar viena galimybė – pastato KNX instaliacijos, dėl kurios apšvietimas, temperatūra ir kiti įrenginiai sujungiami vienoje instaliacijoje. Taigi, jeigu noriu pakeisti, turi tiesiog perprogramuoti, tada pakeitimas kainuoja palyginti mažai“, – pasakojo A. Kriukovas.

Paklaustas apie sistemų programavimą, jeigu trumpam laikui dingo elektra, „Jung Vilnius“ Vilniaus techninio skyriaus vadovas patikino, kad nustatymai niekur nedings ir, atsiradus elektrai, prietaisai bei įrenginiai veiks, kaip veikė iki tol.

Įmonė „Jung“ įsteigta daugiau nei prieš šimtą metų Vokietijoje. Pranešėjas pripažino, kad per šį laiką renovacijos tema buvo nagrinėta bei tyrinėta ne kartą ir Vokietijoje, ir kitur Europoje. Lietuva vis dar ieško geriausių sprendimų. Todėl vienareikšmiškai pravartu konsultuotis su gamintojais, kurie žino net mažiausius renovacijos aspektus.

Inovatyvi inžinerija pastatų renovacijai

UAB „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda teigė, kad visi, dalyvaujantys renovacijos procese, sutinka, jog renovacijos tikslas yra seną pastatą atkurti naujam gyvenimui, pritaikyti, padaryti jį funkcionalesnį. Su kokiomis problemomis susiduriame? Žinoma, prasta garso izoliacija. Taip pat nesandarūs buitinių, lietaus nuotekų vamzdynai, korozija vandentiekio vamzdynuose.

„Kaip pakeisti seną lietaus nuotekų vamzdį? Praktiškai esame susidūrę, kad dažniausiai senuose namuose arba namuose, kurie turi plokščią stogą, lietaus nuotekų stovai sumontuoti pastato viduje. Todėl juos keisti yra sudėtinga ir labai brangu. „Geberit“ turi problemos sprendimą, tai – „Pluvia“ sistema. Šią sistemą „Geberit“ gamina daugiau nei 40 metų. Ji dažnai naudojama renovuojamuose pastatuose. Sistemoje yra ir programinė įranga“, – pasakojo V. Dinda.

Kaip veikia lietaus nuotekų sistemos vamzdynas? – klausė konferencijos dalyvių pranešėjas. Vamzdynas surenka vandenį. Tam, kad vanduo bėgtų, reikalingas oras. Vanduo traukia orą, taigi dažniausiai sistemos užpildomos vandeniu iki 50 procentų. O štai vakuuminės sistemos veikia pilno užpildymo principu. Projektuojant sistemą, vamzdynų skersmenys yra bent du kartus mažesni nei standartinės sistemos.

„Geberit“ projektų vadovas konferencijoje pasakojo, kad renovuojant pastatą į senąjį lietaus nuotekų vamzdyną įleidžiamas „Pluvia“ vamzdis. Kadangi jo skersmuo yra du kartus mažesnis, senasis vamzdis tampa kaip šarvas. Įmonė turi efektyvų sprendimą nuleisti vandenį nuo stogo į laukus. Sąnaudų efektas yra mažesnis keliais kartais, nei keičiant seną nuotekų vamzdyną į naują.

Dinda taip pat minėjo, kad paprastai nuotekų sistemose atsiranda triukšmas dėl vamzdynų tiesioginės sąveikos su konstrukcijomis ir kai pakeičiama nuotekų kritimo ašis. Buitinių nuotekų sistema „Silent PP“ gaminama iš trisluoksnės, aplinkai draugiškos medžiagos. Viduriniame sluoksnyje yra mineralinė medžiaga, kuri gerina visos sistemos akustiką.

Kaip suvaldyti garsą?

Bendrovės „Lorensa“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Micūra konferencijoje pastebėjo, kad garsas yra svarbus komponentas mūsų sveikatai. Todėl būtina atkreipti dėmesį į garso izoliaciją. Kaip pagerinti žmogaus gyvenimą – kaip suvaldyti elektromagnetinius taršos šaltinius ir garsus?

„Vienu atveju užteks įrengti garsą izoliuojantį fasadą, kitu atveju – teks įrengti lokaliai nutolusias akustines sieneles. Akustinio granulato kompozicinės plokštės „Nigum“ suderintos su mums žinomomis medžiagomis, gauname neblogus rezultatus. Jeigu norime pasiekti A garso klasę, tradiciniu būdu turėtume įrengti 60 cm betono pertvarą. Kiek reikėtų armatūros? Ar tai būtų sveika? Lygiai tokią pačią charakteristiką galime išgauti derindami 15 mm jau minėtą akustinę plokštę“, – sakė pranešėjas.

Renovuojamuose pastatuose net lifto šachtas galima izoliuoti padengiant šiomis kompozicinėmis plokštėmis. Jų panaudojimas leidžia sutaupyti, nes vienas kvadratinis metras kainuoja vos septynis eurus.

Pasak A. Micūros, tankiai apgyvendintose teritorijose didelė problema – ventiliatorių keliamas triukšmas. Vienoje vietoje negalima statyti trijų tokių pačių charakteristikų įrenginių, nes jie kelia rezonansą. Tačiau jeigu susidarė tokia situacija, galima suvaldyti triukšmą bet kur ir bet kada. Taip pat paprastai galima integruoti ne tik garso, bet ir elektromagnetinių bangų suvaldymą. Iki šiol nei Lietuvoje, nei Europoje nebuvo A garso klasės pertvarų. Naujovė Lietuvoje ir Europoje – modulinis, lengvai surenkamas, aukščiausios garso klasės reikalavimus atitinkantis kompozicinis sprendimas.

  • Data: 2019 m. birželio 06 d., 10:00 val.

    Vieta: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius