Bene kiekvienas žurnalo „Structum“ numeris pasipuošia išskirtiniu perlu – tema apie statybinės, architektūrinės ar inžinerinės srities išmanumą. Todėl natūralu, kad spalio pabaigoje įvyko „Structum“ konferencija „Kas paverčia pastatus išmaniaisiais? Pastatai ir aplinką tausojančios išmaniosios technologijos“.

 

Pastato išmanumą lemia žmogiškasis faktorius

Nesuklysime pasakę, kad sąvoką „išmanusis pastatas“ gaubia paslapčių ir savotiško neapibrėžtumo šydas. Nes žmogaus išradingumui ir technologinei pažangai ribų nėra – tai tarsi nesibaigiantis aukščiausiosios išminties materializavimosi procesas, apimantis mokslą, fantaziją, išradingumą, gamybą ir lūkesčius, kuriant žmogaus aplinkos komfortą ir saugumą…

Sparčiai vystosi dirbtinis intelektas, technologijų išmanumas diktuoja nuolat kintantį gyvenimo stilių, tad vien norint patenkinti, pavyzdžiui, šiuolaikinių architektų poreikius šiandien tiesiog privalomos išmaniosios technologijos. Tačiau kiek ir kokių išmaniųjų sprendinių reikia Lietuvos pastatams, kokias inovacijas galime įsisavinti dabar, o kas lieka ateities svajonėse ir perspektyviniuose planuose, kodėl ir kokios priežastys gena ar stabdo inovacijas – visa tai jau profesionalų ir valdančiųjų kompetencijų sinergijos galia. Todėl svarbu nuolat ieškoti atsakymų, dalintis įžvalgomis ir praktinėmis galimybėmis.

Pradėjusi konferenciją LR aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirmiausia išskyrė pagrindines išmaniojo namo savybes: žavėti (apšvietimo valdymo galimybės praktiškai neribotos), nustebinti (kiekvieną jungtuką galima užprogramuoti pagal savo poreikį ir taip nustatyti įvairias namo būsenas), apsaugoti (nuo įsilaužimo, gaisro, dujų ar vandens nuotėkio; įvažiavimo vartų ir lauko durų perimetro apsauga; vaizdo stebėjimo sistemos instaliacija; elektros jungiklių ir kištukų apsauga nuo vaikų ir kt.), sutaupyti (svarbiausia išmanumo savybė, leidžianti individualiai valdyti šildymo ir vėdinimo režimus; „būvio“ jutiklių ir apšvietimo reguliatorių gebėjimas įjungti apšvietimą, kiek reikia ir tik kai jo reikia). „Vykstant nesustojančiam statybų procesui daugėja objektų, vartojančių energiją, kuri kol kas dažniausiai gaunama deginant kurą. Todėl, siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro, tiekiamo iš kitų šalių, ir taršą – pastatų energinio naudingumo didinimas neišvengiamas. Jį įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai, tad mūsų šalis tą pasirengusi įveikti palaipsniui“, – kalbėjo viceministrė.

Pagal 2010 m. ES 31 direktyvą minimalūs energinio naudingumo reikalavimai naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams nustatomi atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo lygį, užtikrinantį mažiausias sąnaudas, patiriamas per apytikrį ekonominio gyvavimo ciklą, t. y. kada įdėtas papildomas euras į pastato energinį efektyvumą sumažina išlaidas jį eksploatuojant, greičiausiai atsiperka ir dar pagerina gyvenimo komfortą. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką.

Nustatant pastatų energinio naudingumo normas, Lietuvoje apskaičiuota per 1 800 galimų variantų, atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, klimato sąlygas ir kt. Kaip parodė rezultatai, Lietuvai optimalus lygis atitinka A ir aukštesnio energinio naudingumo pastatų klasę, kuri privaloma nuo š. m. lapkričio 1 dienos. „Vienas esminis dalykas: inovacijos, naujosios technologijos labai svarbios išmaniuosiuose namuose, tačiau išmaniuosius namus kuria ir valdo žmonės! Todėl namas tiek bus išmanus, kiek protingas ir išmanus bus jos diegėjas“, – pabrėžė D. Matonienė.

Šiai aplinkos viceministrės minčiai paantrino UAB „JUNG Vilnius“ atstovas regione, dr. Artūras Kriukovas, įsitikinęs, kad išmaniųjų pastatų sėkmę didele dalimi lemia aukšta specialistų kvalifikacija. Pasak jo, turi būti numatytas ir įrengtas aiškus energijos taupymo projektas, todėl labai svarbu modernizuoti išmaniųjų pastatų valdymo sistemą pagal vienintelį bendrą pasaulinio lygio standartą. Gera žinia ta, kad šios sistemos dedamąsias gamina daugybė pasaulio gamintojų, o tai reiškia, kad, iškritus iš rinkos vienam iš jų, visada bus įmanoma rasti patikimų produktų pas kitus. „Todėl išmanusis pastatas niekada „nepakibs“, kaip tai gali atsitikti su kompiuteriu, – pasakojo jis.– Pats sistemos tinklas, prilygstantis megakonstruktoriui, surenkamas iš paprastų komponentų, jame lengva rasti informaciją apie kiekvieno veikimą. Puikus išmaniojo pastato Lietuvoje pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ arena.“

 

Apgalvoti – racionaliai, įžvelgti ir diagnozuoti – iš anksto

Konferencijoje kalbėjęs Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, Lietuvos Žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys, įmonės „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius įsitikinęs, kad tik racionalūs sprendimai kuria pastato vertę, o juos priimti labai padeda tvarių pastatų vertinimo standartas BREEAM. „Pastate racionaliai neapgalvotos išmaniosios sistemos būna perteklinės, o investuotos lėšos tampa beprasmės. Tuo tarpu skaitmeninio modeliavimo metu galima puikiai prognozuoti ir įvertinti išmaniąsias sistemas ir jas įrengti tokias, kad visiškai tenkintų visus reikalavimus nešvaistant lėšų. Vertė, kurią kuria tvarūs pastatai, – tai kokybė, kurią tiesiogiai įvertina vartotojai. Pastato pridėtinę vertę rodo ir jo likutinė vertė, užimtumas, nuomos kainos. O pastato eksploatacijos sąnaudos taps gerokai mažesnės tik atsakingai projektuojant“, – kalbėjo pranešėjas. Jau dabar Lietuvoje yra puikių pavyzdžių, tokių kaip Dzūkijos miškuose pastatytas tvarumo principu grįstas kaimo sodybų kompleksas. „Tai netipinis variantas. Tačiau ir tipinis projektas dažniausiai integruojamas į konkrečią aplinką, kuri beveik niekada nebūna tipinė, tad jis vis tiek taps nors iš dalies netipinis, nes reikės atsižvelgti į užsakovo norus ir lūkesčius, kurie paprastai būna individualūs, su konkrečiais reikalavimais. Todėl, investavus lėšas į brangesnį projektavimą, pasiekiamas akivaizdžiai geresnis rezultatas statybos metu visais atžvilgiais“, – tikino R. Simonavičius.

Jam pritaria ir UAB „Fima“ Informacinių ir ryšių technologijų sprendimų departamento direktorius Šarūnas Liktoravičius, sakydamas, kad kartu labai svarbu numatyti, kaip išmanusis pastatas atrodys rytoj. „Metas įsisąmoninti – taip, kaip buvo anksčiau, nebebus. Energinio efektyvumo įstatyminis reguliavimas nuolat tik griežtės, reikalavimai pastatams didės. Todėl projektuojant ir statant būtina išankstinė pastato diagnozė: ko jam gali prireikti po tam tikro laiko – kad prižiūrinti organizacija / pastato operatorius galėtų iš karto pasirūpinti reikiamomis priemonėmis ir profilaktika. Štai pastatas, kurį tikrąja žodžio prasme galima vadinti išmaniuoju, – tai Minske mūsų pastatytas viešbutis „Marriott“ – jo dauguma sistemų (šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, sujungtų su inžinerinėmis sistemomis) įrengtos taip, kad ir po 15–20 m. jomis būtų galima naudotis be didelių finansinių investicijų.“

 

A ar A+ klasę pasiekti nesudėtinga!

Architektų studijos „Kubinis metras“ architektai Marius Bliujus ir Vitalij Avreicevič atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje populiaru statyti namą iš tradicinių mūrinių konstrukcijų, apšiltintų polistireniniu putplasčiu. Reaguodami į nuo lapkričio 1 d. įsigalėjusius naujus reikalavimams, jie konferencijos dalyviams pademonstravo A+ energinio naudingumo klasės individualaus namo projektą – mūrinio namo, apšiltinto pilkuoju polistireniniu putplasčiu „Neoporas“ idėją, parodydami, kad aukšto energinio naudingumo namai gali nesudėtingai tapti norma. Konferencijos dalyviams buvo pristatyti pastato mazgai, panaudojant silikatinius blokelius „Siliblokas“, akytbetonio blokus „Airstone“ bei keraminius blokelius „Kerapor“, taip pat buvo įvertinti šalčio tilteliai ir atlikti energijos skaičiavimai, liudijantys, kad toks pastatas atitinka A+ klasę. Namo vizualizaciją, planą ir konstrukcinius mazgus su konkrečiomis medžiagomis A+ klasės namo statybai galima nemokamai atsisiųsti adresu: www.kubinismetras.lt/paslaugos/apliusnamas. „Kurdami šį projektą įsitikinome, kad atskirai kiekvienos namo dalies A ar A+ klasę pasiekti yra nesudėtinga. Tačiau visi namo elementai turi būti vertinami kartu. Supratome, kad vienoje vietoje pralošdami A+ klasei, pavyzdžiui, įdėdami langą šiaurinėje pusėje, galime tai kompensuoti kitoje vietoje, pavyzdžiui, pastatydami tinkamą sieną ar gerai pastorindami stogą – taip viską sudėjus galima išgauti energinę A+ klasę. Tereikia viską profesionalai sudėlioti“, – kalbėjo architektai.

Į tą dėlionę Vytautas Zamalaitis, „Villeroy & Boch“ ir „Gustavsberg“ atstovas Lietuvoje, įskaičiuoja ir šiuolaikišką, išmanųjį bei ekonomišką vonios kambarį privačiose ir viešose erdvėse. Jis atkreipia dėmesį, kad inovatyvūs produktai (unitazai, plautuvės, čiaupai, dušai, pisuarai ir kt.) šiandien gaminami ne tik ekonomiški ir naudojantys kuo mažiau išteklių, bet ir dailiai atrodantys ir galintys puikiai papildyti modernų interjerą. „Pavyzdžiui, BREEAM leidžia apskaičiuosi įvairiausios vonios ir virtuvės įrangos galimas vandens ir energijos sąnaudas. Imamas bazinis lygmuo ir skaičiuojama, kiek pavyksta sumažinti sunaudojamo vandens procentais. Antai naujausios kartos unitazams su atviro apiplovimo kraštu apiplovimo funkcijai jau užtenka 4,5 ar net ir 3,38 litro vandens vietoje įprastų 6 litrų.“

 

Mikroklimato dedamosios: nuo tinko iki žaliosios sienos

Geresnį pastatų mikroklimatą ir trumpesnį statybų laiką gali garantuoti tam tikri pastato išorės apdorojimo būdai. Tai konferencijos dalyviams pademonstravo UAB „Baumit“ techninis projektų vadovas Edvardas Labakojis, pristatydamas, anot jo, tikrą perversmą tinkuojamų fasadų šiltinimo sistemų srityje – austrišką kvėpuojančio namo fasado polistireno sistemą „Baumit Open“. Ji ypatinga tuo, kad turi garų pralaidumo lygį, geresnį nei vatos. „Baumit Open – KlimaFassade“ yra difuzinė (atvira) sistema, dėl to sienos greičiau džiūsta ir tai sutrumpina statybos laiką, o ateityje padeda išvengti drėgmės sukeliamos žalos. Be to, ji 23 % efektyvesnė nei įprasta šilumos izoliacija. Dėl tiesioginio tvirtinimo į mūrą su inovatyviomis klijuojamomis smeigėmis „Baumit KlebeAnker“ išvengiama šilumos nuostolių dėl susidariusių šilumos tiltelių. „Klijavimas vietoje smaigymo – tokį vaidmenį atlieka „Open“ smeigės. Jos ne tik laiko šiltinimo plokštę, bet ir, kalbant apie renovaciją, kartu pritvirtina ant namo jau esamą senąjį tradicinį tinką. Tai papildomo mechaninio tvirtinimo alternatyva“, – pasakojo ekspertas, atkreipdamas dėmesį ir į ypatingą sistemos nanotechnologijų pagrindu pagamintą dekoratyvinį tinką, kuris dėl jame esančios fotokatalizės (suaktyvinto titano dioksido) pats valosi padedamas šviesos.

Pastatų mikroklimatą gali lemti ir tinkamas urbanistinis atsinaujinimas, pavyzdžiui, atsigręžiant į žaliąją architektūrą. Architektė, darnios urbanistinės plėtros specialistė Dalia Bardauskienė konferencijoje pabrėžė, kad žalioji architektūra – reikšmingas XXI a. reiškinys. „Iš tikrųjų kalbama apie mažą segmentą atskirose miestų teritorijose. Deja, žalieji pastatai kol kas sudaro vos keletą procentų mūsų urbanistinėje aplinkoje. O juk daugiau nei 70 % žmonių Lietuvoje gyvena miestuose!“ – iškėlė problemą architektė, pabrėždama, kad ypač svarbu suprasti, kur palanku, efektyvu ir energiškai naudinga statyti pastatą, taip pat kokiais būdais efektyviau išnaudoti žaliąją architektūrą ir ją taikant atnaujinti miestų infrastruktūrą. – Deja, daugiabučių namų gyvenamuosiuose rajonuose kol kas pažangus atsinaujinimas stringa, dėl gyventojų mažėjimo miestas tampa ekonomiškai neefektyvus, jo eksploatavimas nuolat brangsta ir sumažėja galimybių jame vystyti žaliąją architektūrą.“

„Tam, kad turėtume savo žalią aplinką, apvilktume pastatus ar savo miestą žaliu drabužiu, reikia atsakyti į klausimą, kokias mes iš to naudas galime turėti? – tęsė mintį UAB „In Pleno“ direktorė Ilona Stakėnienė. – Pirmiausia būtų pagerinta žmonių būties gerovė. Juk artėjant savaitgaliui dažniausiai stengiamės ištrūkti į užmiesčio sodybą, kažkur į gamtą. Tad kodėl gi tos gamtos negalėtume turėti savo mieste? Kitas dalykas – žaliaisiais pastatų „paltais“ mes galime pagerinti pastatų šilumines savybes, taip kartu prisidėdami ir prie klimato kaitos, miesto triukšmo taršos mažinimo, oro kokybės gerinimo. Tad kodėl savo išmaniųjų biurų pastatuose mes negalėtume turėti augalų, kurie darbo metu džiugintų akį, valytų orą ir keltų nuotaiką, sukurdami puikias poilsio oazes?“ Pasak pranešėjos, ir patys urbanistiniai pastatai, pasipuošę augalais, atrodytų kitaip. Žaliąsias sienas kurti padėtų išmaniai naudojamos pagalbinės sistemos, skirtos įvairiausiems vijokliniams augalams. Jas naudojant nereikia investuoti į fasado apdailą – pastatas natūraliai keičiasi kelis kartus per metus; stabdomas garsas; valomas oras; atsiranda malonus vaizdas.