RENOVACIJA – REZULTATAI IR POKYČIAI IKI 2016M. IR JIEMS ĮPUSĖJUS

Nerenovuoti daugiabučiai pastatai Lietuvoje vis dar degina milijonus, o dalis renovuotų statinių kelia klausimą – kada juos vėl reikės renovuoti?

 

Pastatų modernizacija – tai iššūkis, kuriam reikia išmintingo investicijų paskirstymo ir statybininkų darbo profesionalumo bei kokybės. Be šių dedamųjų, pinigai bus išmetami kaip į balą. Kadangi finansavimo sistema vis kinta ir kelia daug neaiškumų renovacijos dalyviams, o renovacijos srityje taikomi technologiniai sprendimai vis tobulėja, svarbūs pokyčiai ir aktualijos aptarti žurnalo „Structum“ surengtoje konferencijoje „Renovacija iki 2016 m. ir jiems įpusėjus“.

 

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2005 m., įsigaliojus dabartinei Daugiabučių namų atnaujinimo programai, iki 2012 m. Lietuvoje atnaujinti 479 daugiabučiai namai. Nuo 2013 m., kai buvo patvirtintas naujasis daugiabučių namų atnaujinimo modelis, atnaujinti 938 daugiabučiai namai.

 

 

Perspektyviniai valstybės prioritetai

 

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas savo pranešime „Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas): pasiekti rezultatai ir perspektyvos“ pabrėžė, kad pagrindinė dabartinio progreso sėkmė – 2013 m. pradėtas įgyvendinti naujasis renovacijos modelis. Pagal jį įgyvendinti jau 938 projektai, 803 projektai vykdomi šiuo metu ir dar 194 projektams vykdomi rangos darbų pirkimai.

 

Pasak R. Šveikausko, pagerintas šių daugiabučių namų energinis efektyvumas ir būklė, padidinta energinio naudingumo klasė C (daugiausia), B, A, sutaupyta apie 180 GWh šilumos energijos (iš viso kasmet apie 485 GWh nuo 2004 m.), sumažinta CO2 emisijų apie 42 tūkst. tonų (iš viso kasmet apie 113 tūkst. tonų nuo 2004 m.), daugiau kaip 25 tūkst. namų ūkių pagerintos gyvenimo sąlygos. R. Šveikauskas atkreipė dėmesį, kad vienas iš perspektyvinių valstybės prioritetų yra kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų ir pereiti prie kvartalinės renovacijos programų įgyvendinimo, kompleksiškai atnaujinant pastatus ir infrastruktūros objektus, sutvarkant gyvenamąją aplinką. Tam, pasak pranešėjo, jau rengiami teisės aktai, reglamentuojantys ir skatinantys savivaldybes rengti ir įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Taip pat bus pradėtos įgyvendinti demonstracinės Utenos, Šiaulių miesto ir Birštono savivaldybių patvirtintos Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Jos buvo rengtos bendradarbiaujant su Vokietijos partneriais.

 

Kas užtikrina kokybę

 

Savo pranešime „Projektų įgyvendinimo kokybės užtikrinimas, vykdant daugiabučių gyvenamųjų pastatų atnaujinimą (modernizavimą)“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Lina Staškevičienė akcentavo, kad svarbiausias inspekcijos veiklos prioritetas yra užtikrinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) kokybę šiomis priemonėmis:

  • visi modernizuojami pastatai patikrinami mažiausiai po du kartus – statybos metu ir atliekant statybos užbaigimo procedūras;
  • tikrinama ir statybos dalyvių – rangovo, jo paskirto statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo (visais modernizuojamų namų patikrinimų atvejais) – veikla;
  • patikros atliekamos pildant specialius patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kurie viešai skelbiami internete (www.vtpsi.lt), suteikiama galimybė juos naudoti savikontrolei.

 

Projektų įgyvendinimo kokybę leidžia užtikrinti kokybiškas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas, atsakingas rangovas ir kvalifikuoti statybininkai, kokybiška statybos techninė priežiūra, t. y. dalyvavimas pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir pakankama kokybės kontrolė jo metu. Taip pat prie kokybiško projektų įgyvendinimo prisideda ir principingi, aktyvūs renovuojamo namo gyventojai – savotiški „neetatiniai prižiūrėtojai“.

Kokybę užtikrinti taip pat padeda ir nuolatinis priežiūros institucijų dėmesys bei renovacijos kokybei įtaką darančių pažeidimų netoleravimas.

 

Šiltinimo sprendimai: sauga ir kokybė

 

Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius savo pranešime „Šiltinimo sprendimai saugiai ir kokybiškai modernizacijai“ akcentavo šiluminių tiltelių įtaką A klasės pastatų bendriesiems šilumos nuostoliams bei gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taikymą naujai statomiems ir atnaujinamiems pastatams. Asociacijos nuomone, Lietuvoje galimai pažeidžiami galiojantys teisės aktai, kai renovuojant apgyvendintus pastatus išorės sienos yra šiltinamos E ar F degumo klasės statybos produktais ir paliekamos atviros nuo 2 iki 10 savaičių, o kartais ir ilgiau be apdailos. Pasak pranešėjo, asociacijai kyla klausimas, ar nereikėtų iškraustyti gyventojų, kol degiomis medžiagomis bus šiltinamos sienos?

 

Jo nuomone, pastatai bus saugesni, jei bus projektuojamos ugniai atsparios konstrukcijos, medžiagos bus parenkamos įvertinant ir jų gaisrinę klasifikaciją, ir skleidžiamų dūmų kiekį, jei bus vengiama statybos ir buities srityse naudoti degius ir sintetinius polimerinius produktus, jei bus numatomos tinkamos pasyviosios (pvz., barjerai) ir aktyviosios (pvz.: priešgaisrinė signalizacija, dūmų detektoriai) gaisrinės saugos priemones, taip pat, jei bus nuolat rūpinamasi pastato gaisrine sauga ir vykdoma reikiama įrenginių priežiūra, o žmonės bus supažindinami su veiksmais kilus gaisrui.

 

Kaip mažiau paleisti šilumos vėjais

 

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ Kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos techninio komiteto narys Laimonas Zmejauskas savo pranešime „Kokybiški langai – pastatų renovacijos sėkmės garantas“ sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2·K). Dauguma šiuo metu į pastatus montuojamų naujų langų tenkina šį standartą, tačiau jau yra morališkai pasenę. Pasak L. Zmejausko, rinkoje jau yra žymiai energiškai efektyvesnių produktų, kurių Uw tesiekia 0,72 W/(m2·K) ir užsakovų, projektuotojų bei rangovų siekis turėtų būti kuo mažesnis šilumos laidumas per langus.

 

Inovatyvūs apšiltinimo sprendimai

 

UAB Tvirtinimo centras, atstovaujančios izoliacijos „Kingspan“ gamintojams, techninis konsultantas Ernestas Lukoševičius konferencijoje skaitė pranešimą apie inovatyvius apšiltinimo sprendimus, skirtus renovacijai. Jo nuomone, viena didesnių šiltinimo medžiagų problemų – vandens įgeriamumas ir neatsparumas gniuždymui. Pasak pranešėjo, bandymai rodo, kad atvirų porų apšiltinimo medžiagos vandens įgeria iki 40 % savo tūrio. Na, o vos 1 % vandens apšiltinimo medžiagoje turi įtakos šilumos laidumo ʎ didėjimui. Drėgmė gali atsirasti dar sandėliuojant medžiagas. Kai apšiltinimo medžiaga sušlampa, sumažėja atitvaros šiluminė varža ir išauga šildymo išlaidos. Prelegentas pabrėžė ir skirtumus tarp mineralinės vatos bei PIR apšiltinimo medžiagų. Pasak jo, vatos storis ir šiluminės ypatybės keičiasi kiekvienais eksploatacijos metais. O PIR ypatybės išlieka nepakitusios visą eksploatacijos laiką. Vata (50 kPa) pakartotinai suspaudžiama vis mažiau atsitiesia, todėl laikui einant ji sukrinta. Jos storis pakinta apie 20–40 % viso stogo ploto. Ypač prie stoglangių, techninių įrenginių plotuose ir kituose. Šiuose plotuose akivaizdžiai pakinta ir šiluminės vatos ypatybės. Na, o PIR (150 kPa) yra labai atspari medžiaga ir laikui bėgant jos ypatybės nesikeičia.

 

Kalbėdamas apie savo atstovaujamų „Kingspan“ šiltinimo medžiagų atsparumą ugniai, E. Lukoševičius pabrėžė, kad Švedijoje atlikti bandymai SP105 parodė, kad šios plokštės gali būti naudojamos be jokios papildomos dangos ventiliuojamiesiems fasadams visų tipų pastatams. Lietuvoje GTC atlikti tyrimai leidžia naudoti „Kingspan“ apšiltinimo plokštes ventiliuojamiesiems ir tinkuojamiesiems fasadams, kur reikalaujama B gaisro klasės.

 

ŠVOK įranga: oro kokybės garantas

 

Apie energiją taupančius vėdinimo sprendimus renovuojamuose pastatuose konferencijoje kalbėjo UAB „NIT“ technikos direktorius Mindaugas Palionis. Jis sakė, kad dažniausiai, rekonstruojant senus namus, ne tik sudedami nauji langai, bet ir pakeičiama visa šilumos tiekimo sistema. Pakeitus langus, jie užsidaro sandariai, per plyšius nebepučia. Panašiai ir su sienomis: jei sienose buvo tarpai – jie yra užpildomi, todėl pro juos nebepatenka oro, sienos nebeventiliuojamos. Todėl po statinio renovacijos, be drėgmės, atsiranda dar viena bėda – vėdinimo trūkumas, o pelėsis auga nevėdinamose arba nepakankamai vėdinamose šiltose ir drėgnose patalpose.

 

To išvengti, pasak M. Palionio, galima įdiegiant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendimus (ŠVOK). ŠVOK įranga gali išspręsti daugumą po renovacijos kylančių drėgmės kaupimosi, šildymo ar apskritai oro kokybės patalpose problemų. Vėdinant siekiama, kad žmogus dirbtų ir ilsėtųsi švariame ore, o oro paruošimui ir tiekimui turi pakakti minimalaus energijos kiekio.

  • Data: 2016 m. gegužės 27 d., 10:00 val.

    Vieta: kino teatras „Multikino“, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius