Personalizuota aplinka – kiekvieno mobilumui

Šiuolaikiška aplinka ir modernių pastatų eksploatacija turi būti personalizuota tiek, kad kiekvienas galėtų laisvai judėti, o ne privalėtų taikytis prie erdvių ir daiktų. Žmogui keičiantis, privalo keistis ir aplinka. Todėl architektams tenka visą laiką jausti inovacijų ir novatoriškų sprendimų pokyčius. Deja, ne viskas, kas nauja, yra pažangu. Apie optimaliausius pastatų projektavimo ir eksploatacijos sprendimus buvo diskutuojama žurnalo „Structum“ organizuotoje konferencijoje „Viešbučiai, verslo centrai ir kultūriniai objektai – optimali šiuolaikiškos eksploatacijos pusiausvyra skirtingo pobūdžio pastatuose“, kuri vyko rugsėjo 20 d. kino teatre „Multikino“ (PC „Ozas“).

Klimato efektas

Architektų firmos „Henning Larsen Architects“ vyresnysis architektas, dizaino vadovas ir vyriausiasis planuotojas Mateuszas Mastalskis pasakojo, kad architektūrai didelę reikšmę turi klimatas. Ir ne tik dėl naudojamų medžiagų, bet ir sukuriamo efekto. Tai dalis užduoties, kurią turi įgyvendinti architektai.

Konferencijoje pranešėjas pristatė šiuo metu vystomus „Henning Larsen Architects“ tvarios architektūros pavyzdžius. Vienas tokių – remiantis skandinaviško dizaino tradicijomis šiuo metu Šanchajuje vystomas projektas The Springs. Projektas sukurtas, siekiant išprovokuoti naujas kraštovaizdžio tendencijas ir į miestus perkelti natūralius Kinijos kaimo vietovių peizažus.

Kuo išmanus projektavimas skiriasi nuo gudraus?

Domantas Lukšėnas, „Do architects“ vyresnysis architektas, kalbėjo apie tai, kas skiria išmanų projektavimą nuo gudraus. Modernaus meno centro (MO) projekte buvo nuspręsta išnaudoti visas erdves. Ir ne tik dėl brangios statybos, bet ir dėl brangios erdvės. Be to, muziejus turėjo iškilti mažame sklype, projektui skirtas biudžetas taip pat suspaustas.

D. Lukšėnas sakė, kad dėl šių priežasčių buvo nuspręsta taupyti erdves ir kurti funkcionalias patalpas, kurias būtų lengva valyti ir prižiūrėti. Visada yra galimybė mobilias patalpas sujungti ir padidinti arba atskirti į kelias erdves.

„Muziejaus erdves galima modifikuoti pagal poreikius. Norėta, kad pastato eksploatacija būtų kuo labiau optimali. Todėl projekto autoriai pasirinko ilgalaikes medžiagas – plieną, betoną – o patį statinį kuo labiau atsiejo nuo papildomų administratorių poreikio. Pastato sistemos buvo suskaitmenintos. Pavyzdžiui, nereikia žmogaus, tikrinančio bilietukus, apsaugos darbuotojo, nes įdiegtos kameros“, – pasakojo D. Lukšėnas.

Daiktai turi kompensuoti judėjimo trūkumą?

Bendrovės „Aktyvus sėdėjimas“ generalinis direktorius Vaidotas Bernotas pastebėjo, kad ergonomika lygu laisvei.

Konferencijoje pranešėjas priminė seną posakį, kad, nustojus judėti, pradedame pelyti. Kaip sena mašina jūsų tėvų garaže.

Ši taisyklė taikoma ir kompiuteriniam žmogui. Kuris iš mūsų nepriskirtų savęs prie šios kategorijos? Biure dirbame kasdien. Net jeigu tas biuras – viešbutyje ar viešojoje erdvėje. Ir čia veikia trys veiksmai – sėdėjimas, regėjimas, judėjimas.

„Aktyvaus sėdėjimo“ vadovas sakė, kad taisyklingas sėdėjimas nėra taisyklių rinkinys apie sėdėjimą tiesiai. Tai tinkamai sukurta erdvė. Kadangi judame mažai, baldai turi užtikrinti žmogaus judesį. Ne žmogus turi sekti daiktus, o daiktai turi leisti jam būti mobiliam.

Darbo principas – atsakomybė

Eksporto vadovas bei vyresnysis dizaineris Alexandre’as Grade pristatė viešųjų erdvių akustiką gerinančias priemones. Pasak dizainerio, didelės erdvės yra tos, kuriose nėra padėtų daiktų ar baldų. Kiekvienas baldas kambaryje sugeria garsą. Sienos, grindys ir lubos taip pat sugeria arba atspindi garsus. Norint jį suvaldyti, reikia naudoti visas medžiagas, apie kurias kalbėjo ir kiti pranešėjai. Vienas pavyzdžių – perforuotas medis.

Medžiagų kokybė svarbi ne tik pastato naudotojų pojūčiams ir sveikatai, bet ir gamtai. Bendrovė „Tarkett Baltics“ skatina rinktis tvarią statybą. „70 % Žemės planetos sudaro vandenynai, bet tik 3 % vandens yra tinkamo gerti. Daugiau nei 1 mln. žmonių neturi prieigos prie geriamojo vandens. 80 mln. litrų vandens per metus sunaudojama linoleumo gamybos procesų metu. Šio kiekio užtektų užpildyti 32 olimpiniams baseinams, – sako Audrius Mizaras, „Tarkett Baltics“ Lietuvos regiono vadovas. – Išteklių naudojimo mažinimas yra kiekvienos bendrovės atsakomybės ženklas. Gaminti ir statyti privalome atsakingai. Šį darbo principą puoselėja ir „Tarkett Baltics“.“

Oro gūsių problema

Nuo atsakomybės ir disciplinos prasideda žmonių gerovė. Tai patvirtina ir Tadas Skiparis, „Samsung“ rinkodaros ir tiekimo specialistas. Pasak konferencijos pranešėjo, tinkamai sureguliavus mikroklimatą, darbingumas padidėja mažiausiai 10 %. Dar ne taip seniai viešbučiai buvo tik nakvynei skirti kambariai, šiandien tai – poilsiui, pramogoms, darbui skirtų erdvių sistema. Deja, viešbučiuose vis dar tenka pastebėti nesėkmingai pasibaigusių kovos su šalčio gūsiais būdų.

„Samsung“ siūlo sistemą „Wind Free“, kuri veikia oro kondicionieriaus principu, padeda sutaupyti elektros energijos, sujungti pastato inžinerines sistemas ir, be abejo, personalizuoti. Taip, kad kiekvienam svečiui būtų patogu. Dižono mieste (Prancūzija), istoriniame viešbutyje, buvo įmontuotos šios sistemos, siekiant pagerinti viešbučio svečių poilsio kokybę ir išvengti statybos darbų.

Sertifikuojami tik tvarūs sprendimai

Aplinkosaugos sprendimai ypač svarbūs sanitariniuose mazguose. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir apie viešbučio vonios kambarių projektavimą kalbėjo „Villeroy & Boch Gustavsberg“ atstovas Lietuvoje Vytautas Zamalaitis. Pasak jo, tokie sertifikatai kaip BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) arba LEED (ši metodologija indukuoja ne tik apie ekologiją ir ergonomiką, bet ir mažesnes veiklos sąnaudas) apibrėžia, kad pastato optimalus eksploatavimas susijęs su optimaliu išteklių naudojimu.

Vienas tokių – vandens, nuleidžiamo vonioje ir tualete, kiekis. Standartinis koeficientas anksčiau būdavo 2 litrai. Sertifikatai suteikiami pastatams, kurio vonios kambariuose tualetų vandens nuleidimo koeficientas yra 0,8 litro. V. Zamalaitis atkreipė dėmesį, kad tvarių sprendimų neužtenka. Antras reikalavimas – universalus dizainas. Tai gaminių, pritaikytų visiems ir kiekvienam, dizainas.

Universalumas nėra lygus paprastumui

UAB „JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas pasakojo apie elektros jungiklį viduramžių pilyje. Provokuoja? 1265 m. pastatytose pilyse šiandien kuriami penkių žvaigždučių viešbučiai. Šiuo metu jose yra šviesa, šiluma, vaikšto šimtai žmonių.

Išmanieji namai valdomi skirtingas namo funkcijas išskaidant per daugybę smulkių valdymo blokų, kurie susijungia į vientisą sistemą ir veikia sinergijos principu. Sinergija užtikrina, kad skirtingos pastato funkcijos tarpusavyje „susikalbėtų“.

Išmanus namas nėra vien tik naujas namas. Tačiau pažangias technologijas galima integruoti net ir į šimtmečius skaičiuojančius pastatus. Nepaisant pastato statybos metų, jo eksploatacijos sąnaudos gali / turi būti optimaliai mažos. Tai pasiekti galima, priimant tinkamus sprendimus. Pradedant nuo tinkamo elektros jungiklio pasirinkimo.

Pauliaus Čilinsko nuotr.