Lietuvių išradimai dažniausiai susiję su aktualiausiomis temomis – atsinaujinančios energijos ištekliais, šilumos išgavimu, maisto pramone, lazeriais ir optinėmis technologijomis bei biotechnologijomis. Straipsnyje aprašomi įdomiausi pastarųjų kelerių metų inžineriniai ir statybos išradimai.
Lietuvos išradėjų idėjos energijai panaudoti
Lietuvos išradėjų idėjos gali nustebinti ne vieną. Neretai mūsų šalies išradėjai patentuoja novatoriškus statybos būdus, kurie pastatuose užtikrina šilumos taupymą, ar įrenginius, kurie galėtų išgauti šilumą iš tamsos ir šalčio. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto išradėjai pagamino nedidelio galingumo bangų elektrinę. Tai pirmoji tokia elektrinė ne tik Baltijos šalyse, bet ir pasaulyje. Apie 80 kg sverianti konstrukcija išbandyta ant Palangos tilto. Bangų elektrinės kūrėjas klaipėdietis Aleksas Pašilis sukūrė plūdurą, kurį banga kilnoja, lynai stumdo magnetinį skersinį ir gaunama atsvara, o dėl šito judesio generatorius gamina elektros energiją.
Šiauliečio Alfredo Dauliaus išradimas – įrenginys, patalpas šildantis vandeniliu. Šis išradėjas nekenksmingas dujas įsigudrino „įkinkyti“ į patalpų šildymo darbą. Jo sukurtam prietaiso prototipui reikia tik 0,4–0,7 kW galios, tad jis gali dirbti su vadinamaisiais žaliosios energijos šaltiniais: saulės baterijomis, nedidelėmis vėjo jėgainėmis. Šildymo būdas, naudojant vandenilį, unikalus tuo, kad degimo proceso metu nenaudojamas patalpoje esantis deguonis, nes jis yra mišinio sudedamoji dalis. Deginant šį mišinį, nereikia ir kamino – juk neišskiriama jokių smalkių, suodžių, o tik tyro vandens garai.
Dar vienas su ekologija susijęs lietuvių autorių sukurtas išradimas yra skirtas gyvenamųjų namų bei įvairios paskirties pastatams šildyti. Jis gali būti naudojamas mažo ir didelio ploto (iki 2 500 m²) patalpoms šildyti ir tinkamas grūdams džiovinti. Degioms dujoms susidaryti pasitelkiamos įvairios organinės medžiagos (sausos, šlapios malkos, durpės, anglis, guma, plastikas, medienos ir
kitokios atliekos). Dujų generatorius susideda iš pakuros, degimo kamerų, degiklio, sumontuoto tarp pakuros ir dujų surinkimo kameros, kurioje kaitrai palaikyti įrengti metaliniai kolektoriai. Degios dujos, patekusios į degiklį ir susimaišiusios su oru iš aplinkos, dega aukštoje 900–1 700 °C temperatūroje.
Kauno technologijos universiteto Organinės chemijos katedros laboratorijose susintetinta medžiaga siūlo kelis kartus pigesnę alternatyvą už dabar naudojamą hibridiniuose saulės elementuose. Susintetinta medžiaga yra akivaizdžiai pigesnė, o jos sintezės procesas – daug paprastesnis už šiuo metu žinomos ir naudojamos analogiškos medžiagos. Be to, jos saulės energijos konvertavimo į elektrą efektyvumas labai panašus, t. y. savo savybėmis sukurta medžiaga nė kiek nenusileidžia šiandien žinomoms alternatyvoms.
Sukurta medžiaga yra skirta ateities saulės elementams – šiandien pramoniniu būdu gaminami ir naudojami yra neorganinių puslaidininkių pagrindo. Hibridiniai, organinių medžiagų turintys naujosios kartos elementai dar tik kuriami pažangiausiose pasaulio laboratorijose.
Sukurti pastatų jūroje projektai
Įdomus ir Rido Matonio išradimas – energiškai nepriklausomas pastatas-miestas jūroje. Jis susijęs su netoli kranto, atviroje jūroje ar vandenyne įrengiamais pastatais bei įrenginiais, skirtais elektrai iš vandens judėjimo gaminti. Konkrečiai šis išradimas susijęs su vandenyne stovinčiais pastatais, kurie dalį jų viduje suvartojamos energijos pasigamina sąveikaudami su aplinka – srovėmis, bangomis ir potvyniais.
Kalėjimo jūroje projekto autorė taip pat yra lietuvė, kuri siekdama projektuoti tokį kalėjimą domėjosi naftos platformomis ir jų struktūra. Ji įsitikinusi, kad kalėjimo iškėlimas į vandenį išlaisvina nuo daugelio papildomų sąlygų, kurios būtinos projektuojant įkalinimo įstaigą sausumoje. Kalėjimų statybai keliama įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, juos būtina aptverti, statyti tam tikru atstumu nuo gyvenviečių, namų, kelių, o statant kalėjimus jūroje visi šie ribojimai netektų prasmės. Tokiems kalėjimams statyti galima naudoti jau turimas senąsias naftos platformų struktūras, tik jas jau būtų sunkiau pritaikyti. Toks kalėjimas jūroje labai tiktų tankiai gyvenamoms nedidelėms šalims, kuriose yra aukštas nusikalstamumo lygis.
Aktyvūs jaunieji išradėjai
Dvi lietuvės architektės sukūrė mobilios skaitmeninės palapinės koncepciją, kuri galėtų būti mobilus prieglobstis nuo saulės ir lietaus kartu su šaldytuvu, garso kolonėlėmis bei belaidžiu internetu.
Lietuvos inžinerinių sprendimų įrenginys „The Vinci“ buvo apdovanotas prestižiniuose pramoninių produktų dizaino apdovanojimuose. Šiam unikaliam, analogo Lietuvoje neturinčiam produktui dizainą kūrė studentas Denis Orlenok. Jaunuolio sukurto įrankio pagrindinė paskirtis – supaprastinti inžinierių darbą, leidžiant jiems nesinešioti begalės skirtingų antgalių ir kabelių, o turėti tik viena keitiklį su jo priedais. Šiame įrenginyje visi elementai išdėstyti taip, kad sudarytų ne tik ergonomišką prietaiso formą, bet ir pats įrenginys būtų patogus naudoti kiekvieną dieną.
Autorė: Irena Dirgėlienė
