Vidaus reikalų ministerija (VRM) paruošė įstatymo projektą, kuriuo tikimasi sustiprinti Regionų plėtros tarybas. Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius pastebi, kad Seime gautas pritarimas šiam įstatymo projektui leistų šalies regionams patiems spręsti daugelį įvairių sričių apimančių klausimų, priimti skirtingus sprendimus skirtingose savivaldybėse, atsižvelgiant į kiekvieno regiono specifiką ir taip sukurti išmaniuosius Lietuvos miestus.
Beveik susikalbėta
Savivaldybės jau kurį laiką dalinosi nuoskaudomis dėl centrinės valdžios nepasitikėjimo savivalda. T. Tamulevičius pastebi, kad pagal naujausius Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimus, Lietuvoje valdžia yra viena iš labiausiai centralizuotų Europoje. Todėl VRM žengia žingsnį toliau ir siūlo ne tik regionams suteikti didesnį savarankiškumą savo administracinėse ribose, tačiau ir įgalinti juos aktyviau bendradarbiauti.
„Manau, viena iš didžiausių problemų Lietuvoje yra tai, kad mes neturime veikiančio regioninio lygmens, kuris apskričių pagrindu vienytų savivaldybes ir įgalintų jas naudotis bendru finansavimu bendroms problemoms spręsti. Mes turime užtikrinti regionų savarankiškumą“, – pasakoja viceministras.
Tai sisteminiai pokyčiai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sukurs prielaidas didesniems pokyčiams, tokius kaip pajamų nelygybės mažinimas. Taip pat skatins savivaldybes ir regionus vystytis tolygiau ir užtikrinti visiems Lietuvos piliečiams galimybę gauti vienodai kokybiškas gyvenimo sąlygas. Deja, regioniniame lygmenyje mes neturime jokios veikiančios organizacijos, kuri galėtų prisiimti kokius nors įsipareigojimus.
„Mes turime regionų plėtros tarybas, bet jeigu pasižiūrėsite teisiškai jų sprendimai yra apriboti. Todėl regioninis lygmuo yra labai formalus. Regionų tarybos nėra organizacijos, todėl siūlome tarybas įteisinti, kaip juridinius asmenis. Ateityje jos galėtų steigti viešąsias įstaigas ar kitas organizacijas, kurios savivaldybėms teiktų paslaugas, tarkim, viešąjį transportą ir pan. Tai nebūtų dar viena įstaiga prie jau dabar veikiančių tarybų. Tarybos taptų įstaigomis, kurios prisiimtų atsakomybę ir galėtų deleguoti funkcijas“, – sako pašnekovas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sutinka, kad savivaldoje turi būti įsteigtas juridinis asmuo, tačiau mano, kad jis turėtų atsirasti prie dabar veikiančių Regionų plėtros tarybų.
„Regionų plėtros tarybos turi būti atsakingos už regionų vystymą, jų ekonominį augimą ir socialinį patrauklumą. Todėl asociacija siūlo, kad prie regionų plėtros tarybų atsirastų juridinio asmens statusą turinčios viešosios įstaigos. Joms būtų suteikiami finansiniai ištekliai, įgaliojimai ir kompetencijos. Tokia organizacinė struktūra galėtų užtikrinti regiono interesų derinimą, sprendimų priėmimą ir suteiktų „vadybinį kūną“ regionų plėtros taryboms“, – sako M. Sinkevičius.
Kuria įrankius idėjoms įgyvendinti
Šiaurės šalyse regionų politika veikia labai gražiam tandeme su socialine politika, ten socialinė nelygybė yra mažesnė, pas mus – auganti.
„Kiekvienas regionas kitoks. Todėl reikia pasitikėti tais žmonėmis, kurie yra arčiau problemų, kurie geriausiai supranta kaip jas spręsti. Valstybė turi numatyti tam tikrus rodiklius, bet nemanau, kad valstybė privalo kontroliuoti kiekvieną, net patį mažiausią projektą, bent jau jeigu nėra audito problemų“, – sako viceministras.
Vis dėlto savivaldybių atstovai išsako nemažai nuoskaudų dėl dabar galiojančios savivaldybių biudžeto sudarymo sistemos.
2019 metais buvo parengtas pasiūlymas kaip praplėsti galimybes savivaldybėms įgyvendinti investicijų projektus iš skolintų lėšų. Šiuo metu, savivaldybės gali skolintis projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos. Atskiros savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma šiuos reikalavimus atitinkantiems projektams gali būti ne didesnė kaip 5 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma yra ne daugiau kaip 1 proc. prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų.
Taip pat yra sukurta dotacijų sistema. Tačiau kaip ir LSA, Vyriausybės atstovai tikina, suprantantys, kad net ir taikant naujas tvarkas, savivaldybių lūkesčiai nėra pilnai atliepti, o savivaldai didinti potencialą su dabar turimais įrankiais yra praktiškai neįmanoma. Šiuo metu Europos Komisijos samdyti ekspertai atlieka analizę, kokios yra savivaldybių skolinimosi ir biudžeto drausmės taisyklės Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis. Greičiausiai nuo projekto rezultatų priklausys tolimesnės savivaldybių skolinimo galimybės.
T. Tamulevičius, kaip ir Vyriausybė bei LSA, pabrėžia, kad reikia savivaldybėms suteikti įrankius iniciatyvoms įgyvendinti. Tai privalo atsidurti valstybės prioritetų sąraše.
Ieškos išmaniųjų sprendimų
Šiuo metu dešimtadalis Lietuvos gyventojų gyvena periferijoje. Tai reiškia, kad kas dešimtas Lietuvos pilietis turi sunkumų dėl viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų pasiekiamumo bei prieinamumo. Pašnekovas neslepia, kad gerinti šią situaciją galima ir nekuriant perteklinės infrastruktūros.
„Kartais tereikia išmanių sprendimų. Technologijų pagalba paslaugos gali būti priartintos prie gyventojų, – teigia T. Tamulevičius. – Nuo 2021-ųjų turėsime naują Europos Sąjungos finansavimo periodą. Tikiu, kad šis periodas bus kitoks nei prieš tai buvęs. Kiekvienas regionas galės įgyvendinti unikalią savo regiono politiką, kuri atsižvelgiant į vietos potencialą, skatintų bendruomenių įsitraukimą ir privataus kapitalo pritraukimą. Politika bus formuojama ne iš viršaus, o kils iš vietos iniciatyvų. Regionuose idėjų bado tikrai nėra. Tik visuomet trūko galimybių jas įgyvendinti. Reikia sukurti sistemą, kad būtų galima greičiau atpažinti ir finansuoti puikias idėjas ir išmaniuosius sprendimus.“
Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas taip pat akcentuoja neišnaudotą regionų potencialą. Pasak jo, regionai neretai yra nuvertinami ir jiems reikia atgauti pasitikėjimą savimi. Juk iš mažų Lietuvos miestų gimsta labai daug talentų, sugeneruojama naujų idėjų ir inovacinių sprendimų, kurie paplinta po visą Lietuvą ir pasaulį.
„Projektas „Išmanus miestas“ prisideda prie pasitikėjimo savimi auginimo. Bendradarbiavimas tarp savivaldybių, verslo, aukštojo mokslo ir studentų, kuria naują požiūrį ir skatina bendruomenių diskusijas. Tuomet gimsta nauji ambicingi tikslai, į kuriuos įdėjus daug darbo tampa miestui svarbiais projektais”, – kalbėdamas apie išmaniųjų miestų kūrimą, pasakoja meras.
Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius/ VRM nuotr.
