Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?
Teritorija yra gana primirštame Lietuvos regione, šiaurės rytuose. Važiuojant keliu per kvapą gniaužiančius Labanoro regioninio parko miškus link Ignalinos miesto apžiūrėti teritorijos, užplūsta jauki ir šilta atmosfera. Regionas žavi savo natūralumu bei išlaikytomis gamtos vertybėmis, žmogaus nepaliestos gamtos vaizdais.
Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?
Išmaniojo miesto architektūra nestacionari, universali, neužgožianti gamtos, inovatyvi ir jai reikia minimalių eksploatacijos resursų (energijos). Pirmiausia išmanusis miestas turi išlaikyti darną tarp urbanistikos bei gamtos. Ne tik leisti, bet kartu ir skatinti gamtos gyvavimą mieste. Vis dažniau mes grįžtame atgal į gamtą, ten gydome savo liūdesį, nuovargį ir kitas sielos ligas. Todėl išmaniojo miesto architektūra turi kurti žmonėms priimtinas, higieniškas aplinkas, tačiau svarbu nepamiršti mūsų šaknų, ryšio su gamta. Automobilių stovėjimo aikšteles turi keisti parkai, gatves – pėsčiųjų takai.
Anksčiau miestai buvo mažesni ne tik dėl mažesnės populiacijos, bet ir dėl to, kad gatvės, betoninės aikštės bei automobilių aikštelės neužimdavo didžiosios dalies miesto ploto. Šiais laikais tai yra tapę standartu. Sumažinus gatves, pašalinus automobilius iš miestų infrastruktūros mišinio, sumažėtų žmonių keliavimo atstumai, jie daugiau laiko praleistų gryname ore. Tai gerintų jų sveikatą ir turėtų įtakos produktyvumui bei keltų ekonomikos lygį.
Pagaliau išmanusis miestas – miesto modelis, kurio kuriama urbanistika bekompromisiškai saugo gamtą. Išmanusis miestas energiją gauna iš inovatyvių ir atsinaujinančių šaltinių. Savo architektūriniais spendimais kelia ne tik miesto architektūrinę bei kultūrinę vertę, bet ir žmonių emocinę būklę (suteikdamas jaukumo atmosferą, saugumo jausmą). Mūsų pasirinkta teritorija yra netoli ideologinių išmaniojo miesto normatyvų. Kol kas trūksta atsinaujinančių bei inovatyvių energijos šaltinių pritaikymo elektrai gauti. Taip pat trūksta jau minėtos tvarkos, švaros, kokybiškų pasivaikščiojimo takelių.
Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?
Sudomino netradicinė problematika, iššūkį keliantys pastato reikalavimai bei ypač nedraugiškas reljefas (maža pelkė, didelės kalvos). Pagrindinė teritorijos problema – nenuspėjamos žiemos ir gresiantis jų šiltėjimas, kuris sukelia riziką susidariusio ledo tvirtumui. Tai pašalina romantišką čiuožinėjimą po visą užšalusio ežero plotą. Šią problemą reikėtų bandyti spręsti architektūrinėmis alternatyvomis arba inovatyviomis ir realistiškai įgyvendinamomis idėjomis, kurios paspartintų ežero užšalimą.
Kokia yra projekto vizija, tikslas?
Tikslas yra suprojektuotu pastatu šį pamirštą kampelį paversti traukos centru ne tik lietuviams, bet ir šalia esantiems kaimynams – broliams latviams bei baltarusiams. Pritraukdami žmonių, pagerintume miestelio ekonomiką, smulkųjį verslą. Miestas būtų garsus ne tik kaip uždarytos atominės elektrinės vaiduoklis.
Pagrindinis teritorijos pastatas – žiemos sporto kompleksas, leidžiantis žiemos sporto entuziastams užsiimti savo hobiu net ir karštą vasaros dieną. Toks teritorijos architektūrinis ir inžinerinis pritaikymas leis visiškai užtikrinti kokybišką žiemos sporto veiklą ir pramogas bet kokiu metų laikotarpiu.
Taip pat planuojama abiejų slidinėjimo kalnų viršūnėse įrengti mažas kavinukes, kurios leistų vystyti kalnų žygiavimo sporto kultūrą. Parko takų gerinimas ir traukos taškų sukūrimas leistų pagyvinti teritorijoje esančio viešbučio lankomumą. Yra kelios utopinės idėjos, tokios kaip lyno trasos nutiesimas tarp dviejų kalvų, kuris būtų įrengtas tiesiai virš ežero.
Vienas svarbiausių tikslų – kurti pastato architektūrą, kuri netrukdytų aplinkiniams pastatams. Aplankius apžvalgos bokštą, iš jo aiškiai matoma labai specifinė regiono atmosfera, ypač žiemą, kai tradicinių šlaitinių namelių stogus uždengia šaltas žiemos sniegas. Atmosfera, kurią galima pajusti žvelgiant iš šio apžvalgos bokšto, yra tartum kadras iš kino režisieriaus Quentino Tarantino filmo, kurio jis taip ir nespėjo sukurti. Tai pamatę mes buvome įkvėpti savo sporto kompleksą slėpti medžių pavėsyje. Geriausia tai, kad teritorijos reljefas sukuria idealų scenarijų, kaip pastatą patalpinti dauboje.
Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?
Kinijoje projektuojami nauji miestai, kuriuose pastatai sukurti taip, kad atspindėtų natūralias šviesas į gatves. Sukuriamos tokios erdvės ir tarpai tarp statinių, kad būtų sudaromos natūralios ventiliacinės sistemos. Šviesos atspindžiai ir vėjų gūsiai sukuria ne tik patogų miestą gyventi, bet taip pat jaukią ir saugią atmosferą, kuri gerina miesto gyventojų savijautą ir emocinę būklę.
Pagrindinis slidinėjimo arenos architektūrinio sprendimo įkvėpimo šaltinis yra Jungtinėje Karalystėje esantis vidaus slidinėjimo parkas „Snozone“, kurio pagrindinės trasos įrengtos tiesiai po automobilių stovėjimo aikštele. Tai leidžia išgauti didesnį trasos nuolydį, per daug neaukštinant pastato. Beje, pati pastato forma yra labai minimalistinė ir kartu novatoriška. Pastatas ne tik gražus iš išorės, bet ir puikiai išnaudoja viso sklypo ploto bei tūrio galimybes.
