Vienas laukiamiausių objektų bei dar vienas STRUCTUM ir komisijos narių išrinktas metų projektas – „Mokslo sala“. Kauno Nemuno saloje įgyvendinta dar viena dešimtmetį brandinta ambicinga idėja: šių metų pabaigoje duris čia atvėrė Mokslo ir inovacijų sklaidos centras labai asociatyviu pavadinimu „Mokslo sala“.

„Projektas visada buvo planuotas Nemuno saloje. Iš dalies dėl to kilo idėja Mokslo ir inovacijų sklaidos centrą (MISC) pavadinti „Mokslo sala“. Vieta buvo ir viena iš svarbių priežasčių, dėl kurių MISC projektą nuspręsta įgyvendinti Kaune. Matydami rezultatą galime teigti, kad konkursą laimėjusiai australų architektų bendrovei „SMAR Architecture Studio PTY LTD“ kartu su lietuvių „Architektų biuru G. Natkevičius ir partneriai“ pavyko sukurti išskirtinį objektą. Tokios apimties ir kompleksiškumo projektui įgyvendinti buvo svarbu išrinkti didelių pajėgumų patyrusį rangovą. Ši atsakomybė buvo patikėta UAB „Autokausta“, – sako Aistė Lukaševičiūtė, Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Visa projekto vertė – 37,7 mln. eurų. Didžioji investicijų dalis teko pastato statyboms, 5,3 mln. eurų skirta nuolatinei ekspozicijai sukurti ir įrengti, 1,9 mln. eurų – virtualių projekcijų planetariumo įrangai įsigyti.

A. Lukaševičiūtės teigimu, „Mokslo sala“ – pirmasis tokio masto mokslo populiarinimo centras Lietuvoje, todėl jį kuriant kiekviename etape nuo pat architektų konkurso buvo būtinos tarptautinės konsultacijos. Šią atsakomybę iki pat planetariumo įrengimo prisiėmė Jungtinės Karalystės įmonė „Malcolm Reading Consultant“.

Pirmieji kartai ir kiti iššūkiai

Daugiausia iššūkių sukėlė būtent pirmieji kartai – projekte yra net keletas sprendinių, kurių niekada niekam Lietuvoje nėra tekę anksčiau įgyvendinti, todėl prireikė daug planavimo, pasirengimo ir laiko jiems realizuoti.

Vieni sudėtingiausių ir netikėčiausių pastato sprendinių susiję su pagrindiniu pastato įėjimu: teko spręsti nepaprastą konstrukcinį galvosūkį – kaip įrengti daugiau nei 20 metrų skersmens apskritus amfiteatrinius laiptus, apsuptus lenktomis stiklo vitrinomis, o virš jų vos ant vienos sijos „pakabinti“ milžinišką diską.

Disko konstrukcijos įrengimą kaip didžiausią iššūkį įvardija ir „Mokslo salos“ generalinio rangovo – bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas. „Disko ir jį laikančių metalinių perdangos sijų svoris – apie 1000 tonų. Šią konstrukciją pagaminome, nudažėme ir sumontavome objekte patys. Prie didesnių iššūkių priskirtume ir kupolo formos planetariumo betonavimą“, – sako direktorius.

Tarptautinės plieninių ir kompozitinių konstrukcijų bei gelžbetonio jungčių gamybos įmonės „Peikko“ atstovų nuomone, vienas įdomiausių iššūkių šiame projekte buvo architektų idėja sukurti itin liaunas ir kartu tvirtas kolonas. Tam panaudota beveik 100 ATLANT® kompozitinių kolonų, kurių skersmuo – vos 273 mm, o aukštis siekia beveik 8 metrus. Baltos spalvos kolonos suteikia ekspozicijų erdvei lengvumo ir yra subtilus, bet esminis dizaino akcentas. Nemenkų logistikos ir montavimo iššūkių dėl savo masyvumo sukėlė ir sudėtinga kompozitinio kesono konstrukcija su HEM 1000 sijų profiliais. Kad konstrukcija būtų saugiai sumontuota, buvo pasitelktas net 500 tonų keliamosios galios kranas – tai buvo įspūdingas reginys, ne kasdien matomas statybų aikštelėje. Projektuojant DELTABEAM® kompozitines sijas buvo atsižvelgta į sudėtingą perdangos konstrukciją – 534 m sijų leido sukurti atviras erdves, kurios muziejui suteiks galimybę prisitaikyti prie nuolatinės ir keičiamos ekspozicijos.

„Mokslo saloje“ vidaus ir lauko elektros tinklų montavimo darbus atliko, taip pat pagal patalpų paskirtį, apšviestumo reikalavimus ir architektų sumanymą parinkusi skirtingo dizaino šviestuvus sumontavo, visos instaliacinės įrangos tiekimu rūpinosi UAB „Vatas“ – profesionalų komanda, kuri visada stengiasi jau nuo pat kiekvieno objekto projekto rengimo pradžios bendradarbiauti su projektuotojais, kad būtų optimaliai sprendžiami kylantys techniniai klausimai.

Edukaciniai miesto lūkesčiai

„Kurdami „Mokslo salą“ pirmiausia puoselėjome tikslą padėti žmonėms suprasti technologinius ir socialinius pokyčius, skatinti visus, ypač vaikus ir jaunimą, domėtis mokslu ir technologijomis, vis plačiau aprėpiančiomis įvairias gyvenimo sritis – nuo ugdymo ir darbo rinkos iki kasdienių įpročių. Visus „Mokslo salos“ lankytojus siekiame įtraukti į „išradėjo“ žaidimą, suteikti patirtimi grįsto pažinimo galimybių. Skatiname prie kiekvieno eksponato kelti klausimų ir atrasti, kodėl taip yra, kaip šis klausimas yra sprendžiamas dabar ir kaip mokslas galėtų padėti šioje srityje“, – apibūdina nuolatinės ekspozicijos pagrindinį principą Kauno vicemeras A. Palionis.

„Mokslo salos“ lankytojai taip pat turi galimybę pasinerti į kosmoso keliones ir dalyvauti interaktyviose pamokose moderniausiame Lietuvoje 8K vizualinės raiškos planetariume su 11 m skersmens kupolu.

OBJEKTAS: Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, Nemuno sala, Kaunas

PLOTAS: 11,5 tūkst. kv. metrų

UŽSAKOVAS: Kauno miesto savivaldybė

GENERALINIS RANGOVAS: „Autokausta“

ARCHITEKTAI: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, architektai Dominykas Kalmatavičius, Gintautas Natkevičius; „Smar Architecture studio PTY LTD“

STATINIO STATYBOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: MB 2 PASSIBUS ANTEIRE

ALUCOBOND, SCHOMBURG, Hibeton, VATAS, peikko, JUNG.