Kokios lauko erdvės projektuojamos prie šiuolaikinių namų? Kur sklype statyti terasą ar pirtį? Kurioje namo pusėje planuoti sodą? Ką rinktis – baseiną ar tvenkinį? Šiuos atsakymus reikia rasti pradėjus projektuoti šiuolaikinį namą.
Sklype namas nėra pastatomas bet kur. Būtų labai klaidinga galvoti: dabar statome namą, o paskui sklypą sutvarkysime. Architektai ragina visada galvoti iš anksto ir kartu planuoti tiek namą, tiek sklypą, kuris yra kuriamų namų dalis, namų lauko erdvė.
„Namas negali užimti gražiausios sklypo vietos – jis turėtų į ją atsisukti ir palikti ją poilsiui, tiek vizualiniam naudojimui, tiek ir fiziniam. Namo sklypas yra tų pačių namų dalis – lyg namo patęsimas, lyg lauko kambarys be sienų – nėra atskirai namo ir sklypo“, – sako architektas Tomas Lapė.
Gražiausia vieta – poilsiui
Šiuolaikinio namo vieta sklype projektuojama taip, kad jo „akys“ – pagrindiniai langai – būtų atsisukę į gražiausią sklypo erdvę arba už jo ribų esantį gražų vaizdą, kitaip nei klasikinio stiliaus namas, kuris statomas sklypo viduryje ir „žiūri“ į visas puses. Kaip sako architektas, šiuolaikiniai namai skirti ilsėtis, o ne dirbti, tad didžioji, gražiausia sklypo dalis turi būti palikta naudoti poilsiui ir lauko erdvės grožiui kurti.
Dažniausiai neįmanoma pasirinkti, iš kurios pusės bus įvažiuojama į sklypą, nes įvažiavimo vieta būna objektyviai nulemta ir labai retai galime ją pakeisti – tai suformuojama detaliaisiais planais. Kita objektyvi aplinkybė yra sklypo orientacija šiaurės ar pietų kryptimi, taip pat – kaimynai, kurie arba jau yra, arba dar atsiras.
Šiuolaikiniai sklypai yra riboto ploto, namas retai stovi vienas dideliame sklype – jis beveik neišvengiamai turi kaimynus. Pasak architekto, labai didelių sklypų pasitaiko retai, tradicinis namo sklypo dydis yra keliolika arų, o namai statomi dideli – gali būt iki 500 kv. m ploto, tad namas užima didelę sklypo dalį.
Iš anksto suplanavus, kur sklype stovės pagrindinis namas, kokie papildomi statiniai iškils ir kam bus skirtos likusios erdvės, paklojamas pamatas organiškam sklypo įsisavinimui. Neteks tvarkyti sklypo užkampių, kurie nenaudojami. Namas stovės savo vietoje, palikdamas gražiausią sklypo vietą lauko poilsio erdvei.
„Tinkamai įvertinus ir suplanavus namo užimtos ir laisvos sklypo dalies santykį, papildomomis priemonėmis ir apželdinimu išsprendžiame kitus uždavinius – ar atsiriboti nuo per arti esančių kaimynų, ar paslėpti kažkokį blogą vaizdą, ar kt. Tam gerai tinka ir pirtis, ir atskirta nuo namo pavėsinė, ir kiti papildomi sklypo pastatai. Svarbu, kad jie būtų tikrai reikalingi, o jų kompozicija sklype apgalvotai formuotų privačią erdvę“, – sako T. Lapė.
Nuotr. Tomas Lapė
Lauke po stogu
Prie namo prišlietos terasos yra populiarios, nes lengvai pasiekiamos vos atvėrus langą. Namas formuoja terasos užnugarį, gali užstoti nuo vėjo. T. Lapės nuomone, Lietuvos klimato sąlygomis terasai, kad ji būtų tikras „lauko kambarys“, būtinai reikia stogo, kuris pridengtų ir nuo lietaus, ir nuo saulės. Stogas leidžia pailginti buvimo lauke sezoną, ypač kai terasoje integruojami modernūs lauko šildytuvai ir apšvietimas.
Terasa gali būti suprojektuota kartu su namu, palindusi po suformuota namo pastoge ar balkonu. Kai leidžia sklypo dydis, ji projektuojama ir kaip atskiras statinys, su viena siena ar su dviem, kurios užstoja nuo vėjų, nuo kaimynų ar nuo kokio nors nepageidaujamo vaizdo.
Atskirtose nuo namo terasose populiaru įsirengti lauko valgomąjį su integruota nedidele virtuvėle ar grilio reikmenimis. Toks statinys labai funkcionalus, nes leidžia daugiau laiko būti atvirame ore. Dideliame sklype, jeigu yra poreikis, statomos abiejų tipų terasos. Terasa prie namo gali būti labiau skirta skaityti ir bendrauti, o stovinti atskirai labai tinka lauko valgomojo funkcija, ypač jeigu infrastruktūra pakankamai išvystyta ir patogi – terasoje yra elektra, vanduo, grilis, baldai, virtuvės rakandai ir kt.
„Terasa, kaip ir bet kuris namo kambarys, turi turėti savo funkciją, tada ji bus būtina ir gyva. Jeigu pasirinkus vietą terasai pamirštama pagalvoti, ką joje veikti, neveikiantis statinys sklype nereikalingas“, – sako T. Lapė.
Nuotr. Tomas Lapė
Vandens ir pirties malonumai
Kitas funkcijų ir dekoratyvumo elementas namų sklype – pirtis, kuri gali būti praplėsta, prie jos suplanavus po pastoge priglaudusią terasą. Pirtis projektuojama nuošaliau, ne po langais, bet atsisukusi į sklype suformuotos vidaus erdvės centrą, ji gali užstoti blogą vaizdą ar kaimynus – estetiškas pirties pastatas gali būti puikus vizualinis barjeras.
Po namo langais projektuojami baseinai, kurių skaidrus vanduo džiugina žvilgsnius. Kaip sako architektas T. Lapė, Lietuvoje baseinai sparčiai populiarėja, nes šylant klimatui norime daugiau laiko praleisti lauke ir ilsėtis. Lauko baseinų patrauklumą didina saulės elektrinės, geoterminis šildymas ir kt. technologijos, dėl kurių naudojimo atpigo baseino eksploatavimo išlaidos.
Kitaip nei vidaus baseinai, lauko baseinas naudojamas trečdalį arba ketvirtį metų – per šilčiausią sezoną, o žiemai užkonservuojamas. Labai retai namų savininkai naudojasi lauko baseinu ir žiemą, nes Lietuvos klimato sąlygomis jį prišildyti labai brangu. Tačiau architektas akcentuoja, kad įrengus baseiną namo viduje reikia pastatyti jam skirtą nemažo ploto pastatą arba tam skirti namo dalį, kurią reikia šildyti. Tai irgi didelės išlaidos. Be to, lauko baseinas teikia daug buvimo lauke džiaugsmo, ypač vaikams.
Kaip sakė T. Lapė, Europoje populiarėja ekotvenkiniai, kuriuos įsirengia didelių sklypų savininkai. Tai lyg mažas ežeriukas, kuriame vandens valymas vyksta natūraliu biologiniu būdu, jame auga ir gyvena įvairi fauna. Tvenkinio augalai labai papuošia aplinką – galima sukurti lyg sodą vandenyje.
Architektas akcentuoja, kad baseinas ir tvenkinys turi ne tik vizualinių skirtumų. Jų funkcionalumas skirtingas, nes į natūralų, vėsų tvenkinį norisi pasinerti sukaitus vasaros saulėje, jis patrauklesnis sportuojantiesiems. O baseino vandens temperatūra visada vienoda, todėl jame gali pliuškentis visi norintys bet kada ir praleisti vandenyje daugiau laiko.
T. Lapė atkreipia dėmesį į vandens telkinių saugumo problemą. Jaunoms šeimoms svarbu, kad baseiną galima užtverti ar uždengti. O tvenkinys gali būti pavojingesnis, nes jį sunku apsaugoti, o užtvertas jis atrodo neestetiškai.
„Viešojo naudojimo sporto aikštynai dabar įrengiami beveik visose naujose gyvenvietėse. Žmonės dabar siekia socializuotis ir prie to pratinti vaikus, todėl namuose sporto aikštynų neplanuoja, o mieliau naudojasi viešaisiais, kur visada atsiranda partnerių žaidimams ir bendravimui“, – sako T. Lapė.
Nuotr. Tomas Lapė
Erdvė sportuoti
Sporto aikštynai sklypuose projektuojami retai ir, architekto T. Lapės vertinimu, tai būna labiau kaprizas negu poreikis. Teniso kortai ar krepšinio aikštelė užima daug vietos, o naudojama retai, neintensyviai, nes žaidimams reikia partnerių. Retai kas žaidžia namuose tenisą kasdien su kaimynu ar su svečiu. Dar rečiau pasitaiko, kad vyras ir žmona dviese kas vakaras žaistų tenisą net ir turėdami savo kortus sklype.
T. Lapė pasakoja, kad jam yra tekę projektuoti privačius teniso kortus ir sklype, ir net ant namo stogo, bet, jo požiūriu, architektūriškai tai nėra užtikrintas sprendimas. Lauko sporto aikštynas namų sklype – labai didelės prabangos ženklas ir gana retas atributas. Prie šiuolaikinės architektūros namų labiau pageidaujamos vaikų žaidimų aikštelės. Jos užima mažai vietos, sukuria puikią laisvalaikio erdvę vaikams lauke ir yra laikinos – jas lengva pastatyti ir, kai nebereikia, išardyti.
Architektas sako, kad sporto salės neretai įrengiamos šiuolaikiniuose namuose, bet paprastai jos planuojamos pagrindinio namo dalyje, retai sklype statomas atskiras papildomas statinys – toks sprendimas labiau išimtis.
Nuotr. Tomas Lapė
Erdvė pomėgiams
Oranžerija ar žiemos sodas retai planuojami atskirame pastate. Dažniausiai žiemos sodas įrengiamas priestate, sujungtame su kuria nors namo dalimi, pavyzdžiui, su virtuve ir valgomuoju, ypač jeigu žiemos sode visus metus ne tik žydi gėlės, bet šeimininkai mėgsta auginti prieskoninius, kitus valgomuosius augalus ir daržoves, tai tampa funkcionalu ir kartu tai – poilsio vieta, į kurią gali patekti neišėjęs iš namų. Statyti sklype atskirą pastatą oranžerijai nėra funkcionalu, nes šaltuoju metų laiku tektų pas mylimus augalus į ją eiti per lauką.
Garažas prie šiuolaikinio namo statomas dažniausiai tada, kai šeimininkai turi daug įvairių pomėgių ir reikia patalpų inventoriui – motociklams, keturračiams, kateriams, nardymo įrangai, dviračiams, medžioklės atributams ir pan. Tokiu tikslu garažas gali būti statomas kaip atskiras pastatas ir prie garažo dar įrengiamos papildomos patalpos, priklauso nuo hobio gausos. O dažniausiai garažas sujungiamas su pagrindiniu namu, išplečiamos jo funkcijos ir tada garažo patalpa šildoma, bet ne dėl automobilio. Pasak architekto, statyti mašinoms namą neverta, nebent tai užmiestis ir atsiranda daugiau pastato funkcijų.
Architekto T. Lapės praktikoje yra pasitaikę klientų sumanymų statyti sklype atskirus namelius svečiams, bet projektuojant tokios idėjos subliuško. Pasak jo, geriau pagrindiniame name turėti svečių kambarį, kad nereikėtų prižiūrėti ir šildyti galbūt retai naudojamo pastato, nebent tai nuošali sodyba, nes namuose svečiai neužsibūna ir retai pasilieka savaitei kitai pagyventi, tad svečių namelis stovėtų tuščias.
Labai svarbus planas
Sklypo projektą apibendrina jo apželdinimas. T. Lapė pataria sodinant augalus nesuklysti – viskas turi prasidėti nuo planavimo. Sklypo ir namo planas neturėtų būti rengiami atskirai – kuriant namus reikia planuoti viską iš karto, vienodą dėmesį skiriant tiek namų vidaus erdvėms, tiek ir lauko. Dažnai žmonės susikoncentruoja į namo projektą ir pamiršta planuoti visą sklypą.
Architektai, planuodami namo vietą sklype, paskiria vietą ir poilsio zonoms, augalams – suformuojama architektūrinė užduotis. Svarbu apželdinant sklypą laikytis kompozicijos, augalus rinktis įvairius, kad žydėtų, būtų estetiški ir džiugintų kiekvieną sezoną.
Svarbu pasirinkti tinkamų rūšių ir aukščio augalus, kad jie neužstotų vaizdo, bėgant metams neužaugtų per aukšti ar labai vešlūs ir nesukurtų „žalios tvoros“, kuri sudarkys suformuotą sklypo vidaus erdvę ar net užstos vaizdus, į kuriuos namas, jį statant, buvo orientuotas. Pasirinkus klaidingą sklypo apželdinimą, metams bėgant prieš namų langus gali užaugti miškas.
„Sklypas nėra blynas, kurį reikia apželdinti, – tai namų erdvė, kuri yra namo pratęsimas. Namai yra visa – ir namas, ir sklypas. Būtina iš anksto apgalvoti, kur kieme bus poilsio zonos, kur sėdėsite, į ką atsisuksime sėdėdami terasoje ir ką norėsite matyti, kokie bus vaizdai prieš akis. Iš anksto susikūrus viziją nebus klaidų“, – sako T. Lapė.
