Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma.
„Didžiausią šuolį būsto rinkoje stebėjome praėjusių metų pavasarį, kai per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu ankstesniais metais, suteiktų būsto paskolų suma buvo išaugusi daugiau kaip 30 proc. Visgi metams artėjant link pabaigos, būsto finansavimo augimas sumažino apsukas ir siekė apie 10 proc., tam įtakos turėjo ir sumažėjusi būsto pasiūla rinkoje“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Pasak P. Ladziato, antrus metus iš eilės didėja gyventojų simpatijos individualiems namams, ir tai atspindi suteiktų būsto paskolų statistika.
„Swedbank“ duomenims, praėjusių metų pradžioje apie 32 proc. naujų būsto finansavimo sutarčių buvo sudaromos individualiam namui įsigyti ar statyti, o metų eigoje šiam skaičiui nuosekliai didėjant, paskutinį metų ketvirtį privačių namų dalis jau sudarė 37 proc. visų išduotų būsto paskolų vertės.
„Skaičiuojame, kad 2021 m. toliau mažėjo atotrūkis tarp vidutinės paskolos sumos butui ir sumos namui įsigyti – pernai šis skirtumas siekė mažiau nei 5 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad butų anksčiau turėtas kainos pranašumas prieš individualius namus sumenko. Tuo pačiu namų pranašumas − apie du kartus daugiau gyvenamojo ploto nei buto atveju − tapo dar reikšmingesnis tarp būsto pirkėjų“, – pastebi P. Ladziato.
Daugiausiai būsto finansavimo sutarčių (52 proc.) pernai pasirašė 31-45 m. amžiaus grupės gyventojai. Pasak P. Ladziato, tai yra aktyvų profesinį gyvenimą gyvenanti visuomenės grupė, kuri gyvenamąjį būstą siekia pritaikyti savo šeimos poreikiams, nori pakelti būsto kokybės kartelę.
Trečdalis visų pernai suteiktų būsto paskolų tenka 26-30 metų gyventojams, maždaug po dešimtadalį paskolų išduota gyventojams amžiaus grupėse iki 25 m. ir vyresniems kaip 60 m., rodo „Swedbank“ duomenys.
„Mūsų banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma per metus išaugo 7 proc., palyginus su 2020 m., ir siekė 78,8 tūkst. eurų. Per metus ūgtelėjo ir pradinio įnašo suma nuosavomis lėšomis – praėjusiais metais ji vidutiniškai siekė 22,3 tūkst. eurų“, − komentuoja P. Ladziato.
„Swedbank“ atstovas pastebi, kad nepaisant apie 13 proc. per metus padidėjusių gyvenamojo būsto kainų, jo įperkamumas išlieka geras dėl augančių atlyginimų ir santykinai žemų palūkanų normų.
„Šiuo metu pagrindinis apribojimas būsto ieškantiems gyventojams yra nepakankama naujo būsto pasiūla. Lietuvoje naudojantis būsto finansavimu dažniau įsigyjami naujos statybos būstai − finansavimas jiems sudaro apie 50 proc. visų suteikiamų banko paskolų vertės“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
