Statybos darbai baigti, liko įdiegti bei patikrinti modernias sistemas, ir erdvės pakvips gardžia kava, atsivers parduotuvių, oro skrydžių bendrovių biurų durys. Jau kitų metų vasarį į pasaulį skrisime iš naujojo Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo.

„Oro uostų vaidmuo kritiškai svarbus sėkmingai Lietuvos plėtrai ir jos pagreičiui užtikrinti“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus per žiniasklaidai surengtą konferenciją naujojo Išvykimo terminalo statybos darbų pabaigos proga oficialiai pristatydamas ir atnaujintą Lietuvos oro uostų veiklos strategiją iki 2028 metų.

Pasak S. Bartkaus, prognozuojama, kad šiais metais iš trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų 83 skrydžių kryptimis iš viso turėtų keliauti 6,3 mln. žmonių. LTOU tikslas – iki 2028-ųjų keleivių skaičių padidinti dar beveik dviem milijonais per metus ir šalies BVP papildyti milijardu eurų. 

Per ketverius artimiausius metus atnaujinus skaitmeninius LTOU kanalus, keleiviai galės dar lengviau planuoti keliones, susipažinti su oro uosto aplinka prieš atvykdami ir realiuoju laiku stebėti oro uostų užimtumą. Bus patogesnis susisiekimas viešuoju transportu. Automobilių aikštelėse tilps 23 proc. daugiau automobilių (beveik 5000). Bagažo pridavimo savitarnos sistema užtikrins greitesnę ir sklandesnę kelionės pradžią. Naudojant naujausios technologijos bagažo skenerius efektyvesnė ir greitesnė taps aviacinio saugumo patikra. Interaktyvios nuorodos ir navigacijos priemonės padės lengviau orientuotis oro uostų patalpose. Bus įrengta daugiau maitinimo vietų, keleiviai galės realiuoju laiku per nuotolį sekti savo skrydžio statusą ir gauti informaciją apie svarbius pakeitimus. Nauji energinio efektyvumo sprendiniai ne tik sumažins CO2 emisiją, bet ir užtikrins keleiviams didesnį komfortą oro uosto patalpose, dėl to mažės ir kelionės metu patiriamas stresas. 

„Artimiausiais metais matysime, kad oro uostų erdvės stipriai keičiasi, o mūsų fokusas šiame procese bus nukreiptas į aukščiausią kokybės kartelę“, – strategijos tikslus apibendrina LTOU vadovas.

Vienas didelis žingsnis ambicingų tikslų link jau žengtas – šį rugsėjį net keliomis savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota, baigti naujojo 14,4 tūkst. kv. m Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo statybos darbai. Šiuo metu jame diegiamos technologijos ir nuodugniai testuojamos visos sistemos. Keleiviams terminalą planuojama atverti 2025 m. vasarį. 

Atidarius terminalą, visų Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas padidės trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai, nuo 1200 iki 2400 keleivių per valandą.

Pirmajame terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su bagažo savitarnos zona, čia bus kavinių, kitų komercinių zonų ir oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte sukurta nauja saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Su senuoju keleivių terminalu naujasis terminalas sujungtas erdvia komfortiška galerija. Įrengtos ir dvi naujos galerijos keleiviams laipinti tiesiai į lėktuvus. A++ energinės klasės pastatui bus suteiktas „BREEAM Very Good“ lygio sertifikatas.

Šį rugpjūtį baigta pertvarkyti ir transporto prieigas priešais Vilniaus oro uostą: atnaujinti inžineriniai tinklai, iš esmės pakeista visa danga, įrengtos stoginės keleiviams ir transportui. Eismo schema keleiviams tapo kur kas patogesnė bei paprastesnė.

Nuo 2025 m. vidurio planuojama pradėti senųjų terminalų konversiją. Ji truks iki 2026 m. pabaigos, lygiagrečiai vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo bei statybos procesas. Atvykimo terminalą atidaryti 2028 m. pabaigoje.

Idėjos tikslas – žadinti keliautojo jausmą

Naująjį Išvykimo terminalą projektavo UAB „Vilniaus architektūros studija“, jau 32 metus dalyvaujanti planuojant ir projektuojant įvairius sudėtingus investicinius projektus – nuo biurų ir gamybinės bei sandėliavimo paskirties pastatų iki sporto, švietimo, gydymo ir laisvalaikio objektų, religinių pastatų, oro uostų terminalų. Įmonės architektai taip pat kviečiami projektuoti gyvenamosios paskirties pastatus bei interjerus Lietuvoje ir užsienyje. Už savo projektus „Vilniaus architektūros studija“ ne kartą pelnė architektūros konkursų apdovanojimų.

„Naujasis Išvykimo terminalas suprojektuotas pagal užsakovo pateiktą užduotį įvertinus terminalo keleivių ir darbuotojų funkcinius ryšius, technologinius montuojamos naujos įrangos poreikius. Technologinių įrengimų užduotys keitėsi, tad teko prisitaikyti prie sukurtos pradinės koncepcijos. Vis dėlto mums pavyko išlaikyti apie 90 proc. savo sprendimų“, – pasakoja vienas iš terminalo komandos narių – projekto vadovas Artūras Asauskas.

Jo teigimu, svarbiausias užsakovo reikalavimas buvo lėšas naudoti taupiai. Dėl to akcentuoti tik pagrindinis įėjimas ir viešojo transporto perono fasadas. Jiems panaudotos brangesnės apdailos medžiagos: įstiklintos aliuminio konstrukcijos, keraminės ir aliuminio kompozito plokštės. Šoniniuose fasaduose sumontuoti tipiniai vertikalūs langai, pro juos krintanti šviesa apšviečia pagrindinį holą ir darbo patalpas. Architektams norėjosi, kad viduje būtų kuo daugiau šviesos, todėl visame pastate įrengti švieslangiai.

Terminalo lauko aplinka labiau funkcinė, pritaikyta automobiliams statyti, keleiviams patogiai privežti prie senojo ir naujojo terminalų.

Daugiau kaip 10 tūkst. kv. m oro uosto prieigų ploto padengta įvairiais „Betono mozaikos“ gaminiais. Reprezentatyviausioms vietoms architektai išrinko didžiausią „Plaza“ serijos produktą – natūralaus akmens faktūra dengtas plokštes „Plaza 6×4 Quartz“, suteikiančias puošnumo ir subtilios estetikos.

Greta terminalo taip pat įrengtos keleivių laukiamosios ir poilsio zonos, rūkomieji. Nepažeidžiant tarptautinių oro uostų projektavimo rekomendacijų, laisvesnės zonos apželdinamos, išsaugoti ir jau esami vertingesni medžiai.

„Interjero sprendiniams įgyvendinti pasirinkome įvairių atspalvių ir tekstūrų apdailines plokštes. Vengėme nereikalingų detalių, naudojome daugiau stiklinių, šviesai laidžių paviršių. Tokiu būdu visos erdvės gerai apšviestos, jaukios ir nestabdo žvilgsnio į tolį. Vidaus erdvėse panaudota daug medžio apdailos, skirta dėmesio ir apželdinimo elementams, jų yra net balduose. Žaismės suteikia ir šiuolaikiniai įvairiausių dydžių informaciniai stendai, ekranai, foto siena“, – pasakoja architektas A. Asauskas.

Terminalo pastate įdiegtos visos naujausios mikroklimato, apšvietimo ir valdymo technologijos. Ant viso pastato stogo įrengtos saulės elektrinė ir žaibosaugos sistema. Viduje įdiegtos naujausios bagažo patikros, rūšiavimo ir apsaugos, keleivių registracijos ir bagažo pridavimo savitarnos sistemos. 

„Norėtume, kad naujojo terminalo įvaizdis Lietuvos žmonėms žadintų keliautojo jausmą. Kad jie kaskart su gera nuotaika paliktų Lietuvą, didžiuodamiesi savo kraštu. Norėtume, kad užsienio piliečiai išvyktų su geriausiais prisiminimais, kurie skatintų juos dar ne kartą grįžti į mūsų šalį“, – sako architektas. 

Vizualiai lengvi kaip skrydis fasadai – modernus terminalo veidas

Naujasis Išvykimo terminalas stulbina vizualiniais ir architektūriniais sprendimais: įspūdingomis erdvėmis, šviesiomis galerijomis, aliuminio ir stiklo harmonija. Unikalūs architektūriniai sprendimai – įspūdingi aliuminio ir stiklo fasadai, kuriuos sumontavo bendrovė „Aliuminio fasadai“ kartu su viena didžiausių Europoje aliuminio sistemų gamintojų „Reynaers Aluminium“. Šis bendradarbiavimas leido sukurti vizualiai patrauklius ir funkcionalius sprendimus. 

Projekto išskirtinumą lemia „Reynaers Aluminium“ tiekiamos aliuminio konstrukcijos – ilgaamžės, tvarios ir nepriekaištingų eksploatacinių savybių. Jos užtikrina efektyvų energijos vartojimą, puikią garso izoliaciją. Siauri profiliai leidžia maksimaliai panaudoti natūralią dienos šviesą. Konstrukcijų priežiūra minimali, o varstymo mechanizmai veikia lengvai ir patikimai.

Projektui pasirinktos „Reynaers Aluminium“ sistemos: fasadui – išskirtinių termoizoliacinių savybių CW-50HI, langams – „MasterLine 8 HI“, stumdomosioms durims – „Reynaers CS-59 AD“. Iš viso pagaminta 2660 kv. m konstrukcijų. Ypač daug dėmesio buvo skirta energijos efektyvumui – aliuminio gaminių šilumos perdavimo koeficientas siekia vos 0,63 W/m²K, viename aliuminio fasade pavyko pasiekti net 0,38 W/m²K.

Terminalo fasado modernumą pabrėžia aukštos, net 292,5 mm, lamelės ir didžiuliai stiklo paketai. Įspūdingiausias iš jų sveria beveik 584 kg, jo matmenys – 2076 x 4326 mm. Šie architektūriniai sprendimai suteikia pastatui lengvumo ir skaidrumo.

Tarptautinės kompanijos „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis pabrėžia projekto sėkmę: „Naujojo terminalo projektas mūsų ir „Aliuminio fasadų“ komandoms buvo įdomus, sklandus ir naudingas. Džiaugiamės turėdami partnerius, gebančius paversti „Reynaers Aluminium“ sistemas galutiniais kokybiškais produktais, preciziškai atitikti kliento lūkesčius ir architektų idėjas.“

„Reynaers Aluminium“ – viena iš inovatyviausių aliuminio langų, durų, fasadų sistemų kūrėjų ir tiekėjų Europoje, jos rinkos lyderė. Šios kompanijos aliuminio sistemos atitinka griežčiausius energinio efektyvumo, šiuolaikinio dizaino ir tvarumo reikalavimus. Joms suteikiama išskirtinė 10 metų garantija, patvirtinama draudimo polisu.

„Reynaers Aluminium“ komanda Lietuvoje neapsiriboja vien sistemų tiekimu. Ji konsultuoja, kaip tinkamai suprojektuoti, pagaminti, sumontuoti aliuminio ir stiklo konstrukcijas. Padeda parinkti konstrukcinius sprendimus, sudaryti sąmatas ir rasti optimalų konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. Nuolat rengia įvairius mokymus gamintojams ir architektams. Pastariesiems siūlo ir skaitmeninius projektavimo įrankius, greitinančius projektavimą ir mažinančius klaidų tikimybę. Taip pat diegia inovatyvias skaitmenines technologijas langų gamybos pramonėje ir taip užtikrina didesnį gamintojų konkurencingumą, efektyvumą. Tokiu būdu visos projekte dalyvaujančios šalys sėkmingai bendradarbiauja ir pasiekia aukštą kokybę.

Puošmena, sukurta per iššūkius 

UAB „Aliuminio fasadai“, kartu su „Reynaers Aluminium“ įgyvendinusi naujojo terminalo architektų idėją, priklauso vienos iš didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių „Panevėžio statybos tresto“ įmonių grupei. 2020 m. susibūrusi komanda užsiima aliuminio konstrukcijų, elementinių fasadų, stumdomųjų ir varstomųjų durų, langų, vidinių pertvarų gamyba. Pagrindinė įmonės kryptis – komercinės-administracinės ir viešosios paskirties objektai. 

Įmonės specialistai kompiuterizuotomis staklėmis technologiškai tiksliai atlieka fasado elementų, langų ir durų profilių apdirbimo ir surinkimo operacijas, daug dėmesio skiriama surenkamųjų fasado elementų, langų ir durų kokybei – yra įdiegta kokybės kontrolės sistema. Įmonė, įgijusi visus reikiamus sertifikatus, užsiima ir priešgaisrinių fasadinių sistemų, langų, durų bei vidinių pertvarų gamyba.

„Naujojo terminalo projektas išskirtinis dėl savo gabaritų – aukštų lamelių ir didelių stiklo paketų. Būtent šio projekto fasadų apdailos lamelėms gaminti buvo sukurta nauja matrica. Pagal architektūrinius reikalavimus pritaikyti daugiau kaip 8 kv. m ploto ir beveik 500 kg svorio stiklo paketams mūsų partnerių fasadinę sistemą „Reynaers CW50“ buvo didelis iššūkis visai komandai. Kita vertus, tai yra ir šio projekto puošmena“, – džiaugiasi įveiktais iššūkiais Mantas Eidukevičius, UAB „Aliuminio fasadai“ direktorius. 

Pasak jo, tai didžiausias įmonės praėjusių metų projektas, tad iššūkių jame tikrai netrūko. Projektavimo etapu vyko įtempti derinimo darbai, įmonės komandai teko parengti net 64 mazgus! Dvigubai daugiau nei kitais atvejais – paprastai pakanka ir 20–30 mazgų. Teko įdėti nemažai pastangų ir valdant projektą – atidžiai sekti ir užtikrinti, kad visos reikiamos grandys savo darbus atliktų laiku, o rezultatas nenuviltų užsakovo.

„Išvykimo terminalas – strateginis objektas visai Lietuvai. Jau vien dėl to mums garbė prisidėti prie tokio projekto. Sėkmingai savo užduotį jame įgyvendinę, mes neabejotinai reikšmingai ūgtelėjome kaip įmonė savo partnerių akyse – parodėme, kad gebame įgyvendinti sudėtingus ir didelės svarbos projektus“, – sako M. Eidukevičius.

Komfortiškas apšvietimas nuo pirmos kelionės akimirkos 

„Atverdamas duris į dar modernesnę kelionių erą, naujasis Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalas reprezentuos sostinę ne tik nauju statiniu, bet ir moderniomis apšvietimo technologijomis, kurios susijungia su komfortu ir suteikia keleiviams visiškai naujų potyrių“, – apie sėkmingai įgyvendintą projektą pasakoja DILED pardavimų vadovas Darius Šeinauskas. 

Nuo 2016-ųjų verslo klientams apšvietimo sprendimų paslaugas teikianti DILED terminalo apšvietimo sprendimams pritaikė daugiau nei 2500 šviestuvų ir 1,5 km LED juostų. Taip buvo sukurta jauki ir šiuolaikiška atmosfera, kurioje kiekviena detalė rūpestingai projektuota siekiant, kad kelionė būtų maloni jau nuo pirmos akimirkos.

Šis projektas – pavyzdys, kaip technologijos gali sukurti daugiau nei tik šviesą. Inovatyvūs apšvietimo sprendimai ne tik taupo energiją, bet ir transformuoja terminalo erdvę į malonią aplinką, kurioje šviesa tampa neatskiriama dizaino dalimi. Kruopščiai suderintomis 16 skirtingų gamintojų technologijomis harmoningai paskirstyta šviesa sustiprina keleivių komfortą ir padeda terminalui tapti vizualiai patraukliam.

Nors statybos vyko griežtu grafiku, projektas įgyvendintas nepriekaištingai. Kiekvienas šviestuvas buvo pristatytas tiksliai pagal suderintus terminus, užtikrinant, kad visi darbai būtų atlikti laiku. Tai leido įvykdyti griežtus projekto įsipareigojimus ir sukurti apšvietimo sistemą, kuri ne tik puikiai funkcionuoja, bet ir yra tobulos estetikos pavyzdys.

Baldai terminale atspindi išskirtinius keliautojų ir darbuotojų poreikius 

„Distyle projektai“ oro uosto terminalui tiekė ir standartinius baldus – laukiamojo ir baro kėdes, fotelius, tačiau apie 90 proc. visų terminalo viešųjų erdvių ir biuro baldų pagaminti pagal individualų užsakymą. 

„Dėl didelio žmonių srauto oro uosto baldams svarbu eksploatacinės savybės, į jas atsižvelgiant ir buvo atrenkamos medžiagos baldų gamybai. Pavyzdžiui, registracijos stalų paviršiams ir jų fasadinei daliai tenka didžioji dalis trinties, todėl stalviršiams išrinktos „Compact HPL“ plokštės, o fasadinei pusei – itin tvirtas estetiškas dirbtinis akmuo“, – apie medžiagų svarbą baldams pasakoja „Distyle projektai“ projektų skyriaus vadovė Kornelija Šveikauskaitė.

Ne mažiau svarbu, kad terminalo baldus būtų lengva prižiūrėti, jie būtų patvarūs, lengvi ir ergonomiški. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, išrinktos plastikinės baro kėdės, stengtasi, kad visų terminalo baldų briaunos būtų kuo aptakesnės, suapvalintos. O dirbtinių augalų kompozicijos, kurių dalis integruota į laukiamosios zonos baldus, būtų sukomponuotos taip, kad nekeltų pavojaus jauniausiems oro uosto lankytojams. 

Terminale įrengiamo oro uosto darbuotojų biuro patalpose daug dėmesio skirta stalų, kėdžių, spintelių ergonominėms savybėms. Tačiau daugiausia pastangų įdėta į registracijos ir laipinimo stalų projektavimą. 

„Kartu su komanda ir oro uosto darbuotojais aiškinomės, kokios baldų, registracijos stalų savybės trukdo sklandžiam darbui. Baldai buvo projektuojami pagal išgrynintus pageidavimus ir prioritetus, – pabrėžia K. Šveikauskaitė. – Net 35 registracijos stalus buvo numatyta išrikiuoti viena eile, todėl jie turėjo būti kompaktiški ir patogūs. Tikiuosi, mums pavyko sukurti maksimaliai ergonomiškas darbo vietas.“ 

Oro uosto terminalo viešosiose erdvėse nėra standartinio aukščio stalų – tik baro stalai su kištukiniais lizdais ir USB jungtimis. Šį sprendimą „Distyle projektai“ aiškina aktyviu oro uosto gyvenimu – stovima vieta pabrėžia laikinumą ir tuo pat metu padeda keliautojams išlaikyti budrumą.  

Vieni iš labiausiai akį traukiančių terminalo baldų – „Distyle projektų“ pagaminti gyvatėlės tipo mediniai suolai pirmajame aukšte ir antrojo aukšto poilsio zonoje. Jiems panaudotas ALPI lakštinis lukštas. Siekdama sukurti patvarius ergonomiškus lenktų lamelių suolus, „Distyle“ komanda pirmiausia išbandė porą suolų prototipų, o tada suprojektavo galutinį sprendinį ir pagamino suolus, tinkamus naudoti oro uosto terminalo patalpose.

Apgalvojant kiekvieną sprendinį reikėjo atsižvelgti ir į baldų ilgaamžiškumą – kaip jie atrodys po 5–10 metų, todėl baldams parinktos atspariausios iš šiuo metu rinkoje esančių medžiagų.

K. Šveikauskaitės vadovaujamai komandai pavyko oro uosto terminale pagamintus baldus sumontuoti per porą vasaros mėnesių. 

„Dirbome itin greitai ir sklandžiai, procesai vyko grandinėlės principu – vienas darbas sklandžiai sekė kitą, baldai buvo montuojami čia pat, vietoje, statybų aikštelėje. Dėjome visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku“, – sako K. Šveikauskaitė.

Gerus įspūdžius sustiprina modernios higienos patalpos

Estetiška ir komfortiška aplinka sukurta ir naujojo Išvykimo terminalo WC patalpose. Tai užtikrino WC įrangos ir priemonių tiekėja – UAB „Arte Domestica“, atstovaujanti gerai pasaulyje žinomiems prekių ženklams „Dyson“, „Stern“, „Urimat“, „Mediclinics“, „Smixin“.

„Šie gamintojai itin atsakingai žiūri į savo produktų kokybę ir funkcionalumą, todėl mes visada galime garantuoti nepriekaištingą higieną lankytojams ir darbuotojams. Be to, naudojant šių prekių ženklų gaminius suvartojama mažiau resursų, nesukuriama neperdirbamų atliekų ir taip sumažinamas CO2 pėdsakas“, – pabrėžia įmonės prekių ženklų vystymo vadovas Andrius Andrušaitis.

Išvykimo terminalui išrinktos daugiafunkcės sistemos „Dyson Wash + Dry“, sensoriniai muilo dozatoriai  „Stern“ ir WC patalpų aksesuarai „Mediclinics“. 

A. Andrušaičio teigimu, didžiausi Išvykimo terminalo WC patalpose įrengtų daugiafunkcių sistemų „Dyson Wash + Dry“ pranašumai – kokybė ir ilga eksploatavimo trukmė. 

„Šios sistemos jau daugiau kaip penkerius metus be jokių didesnių problemų veikia senajame oro uosto terminale, todėl buvo pasirinkta jas naudoti ir naujajame“, – sako jis.

Oro uostas sulaukia itin didelių keliautojų srautų, todėl svarbu, kad prietaisai veiktų ir kokybiškai, ir greitai. Naudodamiesi „Dyson“ maišytuvais-rankų džiovintuvais „Wash + Dry“, oro uosto lankytojai per 14 sekundžių rankas ne tik nusiplaus, bet ir čia pat, niekur neatsitraukę, nusidžiovins. Dėl to naujojo terminalo WC patalpose nėra zonų rankų džiovintuvams, vadinasi, nebus ir eilių prie jų. 

Palyginti su alternatyviais sprendimais, daugiafunkcės „Dyson“ sistemos net iki 98 proc. sumažina eksploatavimo išlaidas. Be to, šių sistemų oras valomas HEPA filtru, todėl pašalinama 99,95 proc. įvairių dalelių, virusų ir bakterijų. 

Išskirtinių funkcijų, palyginti su alternatyviais sprendimais, būdinga ir šiame projekte panaudotiems „Stern“ muilo dozatoriams „Lotus Topfill“. Didelės, net 2 litrų, talpos dozatorių per jo viršutinę dalį galima pripildyti kone bet kokio skysto muilo. Kai šis baigiasi, apie tai informuoja ant dozatoriaus esantis indikatorius. Dozes galima programuoti pulteliu kiekvienam prietaisui individualiai, numatyti iš viso keturi skirtingi pasirinkimai.

WC erdvėse naudojama ir pasaulyje gerai žinomo gamintojo „Mediclinics“ įranga – nerūdijančiojo plieno rankšluostinio popieriaus dozatoriai, šiukšliadėžės ir WC patalpų aksesuarai. Dėl savo tvirtos konstrukcijos, specialios paviršiaus dangos ir ergonomiško dizaino „Mediclinics“ produktai puikiai tinka vietoms, kur vyrauja itin dideli žmonių srautai. 

Erdves puošia inovatyvios plokštės

Prie išskirtinių interjero sprendinių naujajame Išvykimo terminale ženkliai prisidėjo ir „Cosentino“ grupė – visame pasaulyje žinoma ispanų šeimos verslo kompanija, tiekianti pasaulio, pirmiausia Europos ir Amerikos, rinkoms interjero ir eksterjero paviršių sprendinius. „Cosentino“ centrai veikia daugiau nei 150 šalių, tarp jų ir Lietuvoje. 

„Daugiausia dėmesio įmonė skiria tvarumui ir inovacijoms. Kuriame produktus galvodami apie ateities kartas, todėl savo produkcijai dažniausiai suteikiame 25 metų garantiją. Trys pagrindiniai „Cosentino“ tvarumo principai – tausoti vandenį, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (įmonių grupės saulės elektrinių parkas – didžiausias privataus kapitalo parkas Europoje) ir rūšiuoti bei perdirbti atliekas“, – sako Ilana Mackelienė, „Cosentino“ generalinė direktorė Baltijos šalims. 

Pasak direktorės, pasaulyje geriausiai žinomi trys daug kur pritaikomi „Cosentino“ gaminami paviršiai – „Silestone“, „Dekton“ ir „Sensa“. 

Išvykimo portalui išsirinktos pačios populiariausios „Cosentino“ serijos „Dekton“ plokštės, sudarytos iš daugiau kaip 20 gamtoje randamų mineralų. Jos atsparios ne tik ultravioletiniams spinduliams ir temperatūros pokyčiams, bet ir įbrėžimams, smūgiams bei dėmėms. Būtent dėl šios priežasties „Dekton“ plokštės tinka ne tik interjerui, bet ir eksterjerui: jas galima naudoti fasado, terasos grindų, lauko baldų apdailai – įvairiai formuoti, jungti ir sukurti erdvėje harmoniją.  

Šios plokštės gali būti pagamintos bet kokio norimo rašto. Išvykimo terminalo architektai pageidavo medienos įspūdžio. Be medienos imitacijos, keleivių salėse ir laipinimo galerijose („rankovėse“) dar panaudotos juodos ir šviesiai pilkos „Dekton“ plokštės. 

„Tiekėme vieno didžiausių „Dekton“ formatų plokštes – 3,20 m x 1,42 m, 4 ir 8 mm storio. „Dekton“ plokštės gali būti ne tik klijuojamos kaip paprastos didelio formato plytelės – visu pagrindu, bet ir montuojamos kaip vėdinamojo fasado (karkaso) sistema – ant profilių“, – pabrėžia Giedrius Fugalis, įmonės projektų vadovas Lietuvoje.  

Didelio formato „Dekton“ plokštėmis galima sukurti vientisą vaizdą, tačiau jei plokštes reikia pjaustyti, tai lengvai padaroma naudojant tik specialią liniuotę ir rėžtuką. Be to, plokštės taip pjaustomos nedulka, tad nereikia ir galingų dulkių siurblių. 

„Tai unikali medžiaga – nors labai tvirta ir patvari, jai apdoroti nereikia specialios įrangos ir specialių žinių. Galima ją patiems pjaustyti ir namų sąlygomis“, – priduria I. Mackelienė. 

Ši didžiulės raštų įvairovės ir daugiau negu 60 spalvų kolekcija tinka ir visuomeninės paskirties, ir privatiems projektams. 

„Prižiūrime užsakymą nuo gamybos iki atlikimo, iš 4000 kv. m sandėlio, esančio Graičiūno g. 20B Vilniuje, jį savo transportu pristatome ir iškrauname. Taip pat teikiame techninę pagalbą, konsultuojame, kaip apdoroti medžiagą, rengiame praktinius mokymus“, – sako G. Fugalis. 

Nuorodos terminale šviečia iš tolo 

Vilniaus oro uosto Išvykimo terminale visas šviečiančias nuorodas ir ženklus, užtikrinančius aiškų bei patogų informacijos pateikimą keliautojams, sukūrė reklamos gamybos įmonė VASABI, jau 14 metų sėkmingai plėtojanti veiklą skaitmeninės spaudos ir vizualinės reklamos kūrybos bei gamybos srityse. 

„Mūsų išskirtinumas – novatoriškas požiūris, inspiruojantis unikalius sprendimus, puikiai atitinkančius kiekvieno kliento viziją ir poreikius. Didžiuojamės savo profesionalumu, dėmesiu net menkiausioms detalėms ir didžiuliu patenkintų klientų, partnerių bei draugų ratu, kurį per daugelį metų subūrėme“, – sako Aurimas Rima, UAB VASABI atstovas.

Jo teigimu, Išvykimo terminalo esminiai reikalavimai siekiant užtikrinti geriausią galutinį rezultatą buvo aukšta gaminių kokybė ir finansinė kontrolė. 

„Užsakovas puoselėjo daug įvairių idėjų ir mes kartu su oro uosto komanda bei dizaino studija stengėmės jas įgyvendinti kuo efektyviau ir kūrybingiau. Galimybės išskleisti fantazijos sparnus šiuo atveju buvo ribotos – didžiulį darbą atliko architektai ir dizaineriai. Mums liko tik adaptuoti ir fiziškai įgyvendinti jų idėjas“, – sako A. Rima.

Pasak jo, siekdama 100 proc. atitikti oro uosto reikalavimus, įmonė nusprendė likti konservatyvi – naudoti tik geriausias, laiko patikrintas medžiagas ir patikimus gamybos metodus.

Didžiausi iššūkiai, A. Rimos žodžiais, buvo laikytis terminų ir derinti sudėtingesnius sprendimus, su daugybe žmonių ieškant kompromisų ir geriausio varianto.

Granito grindų kontrastas salėse žavės daugybę metų 

Granito grindų plokštes ir granito laiptų apdailos medžiagas Išvykimo terminalui tiekė „Akmens Klasika.lt“ (UAB „Viva trading“), jau daugiau kaip 10 metų Lietuvos fiziniams asmenims ir statybinėms bendrovėms padedanti įgyvendinti išskirtinius projektus aprūpindama marmuro, granito, skalūno, kalkakmenio ir kitais akmens gaminiais iš viso pasaulio. 

„Generalinis rangovas UAB „EIKOS statyba“ buvo labai reiklus, kėlė aukščiausius kokybės reikalavimus“, – pasakoja apie užduotis Išvykimo terminalo projekte įmonės direktorius Valentinas Ruzgys. 

Buvo nuspręsta rinktis granito dangą – ko gero, pačią ilgaamžiškiausią, atspariausią ir praktiškiausią iš grindų dangų, skirtų tokioms intensyvaus judėjimo zonoms kaip oro uosto salės. Be to, prireikus granitą galima palyginti nesunkiai atnaujinti iš naujo nušlifavus ar nupoliravus.

Projekto architektų idėją atitiko dviejų rūšių specifikuotas granitas – šviesus (baltas) „Colonial White“ ir tamsus (juodas) „Steel Grey“. Kad būtų sukurtas spalvų kontrastas, dalis lengvai matinio paviršiaus buvo „šukuoto“ apdirbimo, taip dar labiau išryškinant akmens grožį. Naudotos didelio formato (120 x 120 x 2 cm) plokštės su specialia skersine įpjova stačiųjų trikampių vaizdui sukurti. 

„Iš tolimosios Indijos atgabentas granitas – visiškai natūrali medžiaga, pagal matmenis supjauta uoliena. Tokiu būdu buvo išlaikyta ir tvarumo idėja“, – sako V. Ruzgys. 

Laiptams, kaip ir grindims, buvo keliami aukščiausi reikalavimai, todėl ir jiems pasirinktas toks pat granitas – šviesus „Colonial White“ ir tamsus „Steel Grey“.

„Tiekimo terminai buvo labai griežti. Užsakymo apimtis – daugiau kaip 6000 kv. m, arba 16 jūrinių konteinerių. Pradėjus pjovimo darbus Indijoje, netikėtai įsiplieskė konfliktas Vidurio Rytuose – husių gentis pradėjo puldinėti krovininius laivus. Teko plaukti ne per Sueco kanalą, o aplink Afriką, todėl tiekimo terminas pailgėjo net keliomis savaitėmis, o objekto darbų pabaiga negalėjo būti perkelta. Tačiau mūsų ir supratingo profesionalaus generalinio rangovo pastangomis projektas buvo įvykdytas 100 proc.“, – džiaugiasi įmonės „Akmens Klasika.lt“ vadovas.

Bagažo skyriaus grindims – pažangiausi armavimo sprendiniai

„Oro uosto terminalui itin svarbu, kad visose zonose betono grindys būtų kokybiškos ir ilgaamžės. Mūsų komanda tiekė ne tik fibrą betonui armuoti ir temperatūrinius profilius grindims – atsižvelgdami į reikiamas apkrovas, teikėme individualius betoninių grindų sprendinius“, – apie darbą netipiniame projekte pasakoja bendrovės „PP Baltic“, Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojo ADFIL atstovo Baltijos šalyse, direktorius Andrius Karpauskas.

Sklandus krautuvų judėjimas terminalo sandėliavimo zonoje užtikrintas pažangiausiais rinkoje belgų gamintojo „HC Joints“ temperatūriniais profiliais „Cosinus Slide“. Palyginti su kitais pramoninių betono grindų profiliais, jų apkrovos perdavimo procentas yra didžiausias, todėl galima optimizuoti grindų storį nesibaiminant, kad apkrova bus prie pat profilio (tai yra įvertinama skaičiavimuose). Ši ypatybė aktuali didelių apkrovų zonoms logistikos centruose, sandėliuose ar gamybinėse patalpose, kur reikia itin tvirtų ir ilgaamžių grindų. „Cosinus Slide“ išsiskiria iš analogiškų produktų ir sinusoidės formos viršutine dalimi, garantuojančia sklandų krautuvų judėjimą. Produktas sertifikuotas kaip visiškai nesukeliantis vibracijų krautuvų vairuotojams.

„PP Baltic“ komanda atliko ir oro uosto terminalo vidaus grindų įrengimo skaičiavimus, taip pat tiekė grindims armuoti skirtą polipropileno mikrofibrą „Crackstop®“, kuri sumažina betono trūkinėjimo tikimybę pirminėje betono stingimo stadijoje ir sustiprina paviršiaus apsaugą.

„Mūsų įmonės išskirtinumas – individualūs kiekvieno objekto sprendiniai, grįsti kvalifikuotų specialistų atliktais skaičiavimais. Įvertinę betono klasę ir sluoksnio storį, parenkame tinkamiausią armavimo intensyvumą ir grindų profilių išdėstymą. Taip pat atsižvelgiame į ekonominę naudą klientui ir poveikį gamtai – tai patvirtiname poveikio aplinkai deklaracija“, – vardija bendrovės „PP Baltic“ privalumus jos vadovas A. Karpauskas.

Moderniausia ir saugiausia bagažo kelionė

„Fima“, viena iš pirmaujančių išmaniosios infrastruktūros sprendimų įmonių Baltijos šalių regione, kartu su šio projekto partneriu „Daifuku Logan Ltd“ naujajam terminalui pagamino ir jame įdiegė modernią registruoto bagažo valdymo ir patikros sistemą. Lietuvoje tokio dydžio ir tipo automatizuota bagažo skirstymo sistema įdiegta pirmą kartą. Šis vienas svarbiausių terminalo technologinių sprendinių susietas su kitomis oro uoste veikiančiomis sistemomis – oro uosto valdymo sistema, registruoto keleivių bagažo savitarnos terminalais, terminalo apsaugos sistemomis. 

„Bagažo transportavimo ir skirstymo procesas yra visiškai automatizuotas ir nė vienas nepatikrintas lagaminas neatsidurs lėktuve“, – sistemos automatizuotų saugumo procesų svarbą pabrėžia „Fimos“ projektų vykdymo priežiūros vadovas Giedrius Valužis.

Atsidūręs ant naujojo konvejerio, lagaminas papuls į bendrą oro uosto bagažo transportavimo sistemą, kur bus skenuojamas, jo turinys analizuojamas – atliekama kelių lygių patikra. „Konvejeris yra ne tik terminalo pastato, bet ir visos oro uosto infrastruktūros integrali dalis. Įgyvendinant projektą teko susidurti su sudėtingomis situacijomis, kai reikėjo rasti kompromisus derinant oro uosto, atskirų įrangos tiekėjų ir terminalo statytojų interesus. Lietuvos oro uostai projekto sąlygose suformulavo aiškius reikalavimus, jų komanda profesionaliai dirbo ir neleido atsipalaiduoti. Tai mums padėjo suprojektuoti sistemą, kurią naudojant vidiniai oro uosto procesai vyks maksimaliai efektyviai“, – projekto vadybos proceso iššūkius vardija G. Valužis. 

Ne ką menkesniu išbandymu „Fimos“ komandai tapo terminalo statybos ir bagažo valdymo sistemos diegimo paraleliniai darbai. Bagažo sistemos projektavimas vyko, kai terminalas jau buvo baigiamas statyti. Prieš pradedant gaminti bagažo konvejerius reikėjo įsitikinti, kad jie tikrai tilps į tebestatomą terminalą, tad teko glaudžiai bendradarbiauti ir su terminalo statytoju, operatyviai keisti jau numatytus sprendimus. Šiuo metu registruoto bagažo valdymo ir patikros sistema testuojama. 

Sprendimai ekonomiškai šildymo ir vėsinimo sistemų veiklai 

Tokiuose strategiškai svarbiuose pastatuose kaip oro uostų terminalai būtinos moderniausios technologijos. Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalo tvarioms centralizuoto šildymo ir vėdinimo sistemoms valdyti pasirinktos bendrovės „Danfoss“ technologijos. Bendrovė sukaupusi daugiau kaip 90 metų patirties inovatyvių šildymo ir vėsinimo sprendimų srityje, todėl užsakovai neabejojo, kad ji sugebės užtikrinti efektyvų oro uosto terminalo energijos valdymą ir komfortą patalpose.

Projekte naudoti „Danfoss“ automatinio balansavimo sprendiniai radiatorių bei grindų šildymo ir vėdinimo kamerų oro šildymo sistemoms. Šios sistemos veikia naudodamos „Danfoss“ ASV-PV slėgio reguliatorius ir „Danfoss AB-QM“ – nuo slėgio nepriklausomus balansavimo ir valdymo vožtuvus, gerai žinomus dėl savo kompaktiškumo ir nesudėtingo naudojimo. Įgyvendinti sprendimai užtikrina tikslų automatinį balansavimą, net jei slėgio svyravimai šilumos tinkle kinta. Taip optimaliai vartojama energija ir visame terminale garantuojamas komfortas keleiviams ir darbuotojams.

Oro uosto šilumos punktai prijungti prie miesto šilumos tinklų naudojant „Danfoss“ AVP automatinio slėgio skirtumo reguliatorius. „Danfoss“ vožtuvai stabilizuoja ir subalansuoja srautus nepriklausomai nuo sistemos apkrovos, todėl visada sklandžiai tiekiama šiluma. 

Modernūs „Danfoss“ inžinerinių sistemų sprendiniai užtikrina nepriekaištingą šildymo kontrolę nepriklausomai nuo kintančių oro sąlygų, o kartu – ir efektyvų viso oro uosto darbą.   

„Mes, „Danfoss“, džiaugiamės galėję dalyvauti tokiame ypatingame sostinės projekte“, – sako Andrius Timofejevas, „Danfoss“ projektinių pardavimų vadovas Baltijos šalims, dirbantis su tokio pobūdžio projektais beveik dvidešimt metų. 

Terminalo vidaus komfortui – efektyvios ir lanksčios sistemos

Oro uosto naujojo terminalo pastato valdymo ir elektros paskirstymo sistemoms pasirinkta „Schneider Electric“ įranga. 

„Užsakovai pageidavo lanksčios pastato valdymo sistemos, kurią ateityje galėtų plėsti be papildomų didelių investicijų ir nesudėtingai susietų su esamomis skirtingomis sistemomis“, – apie projektą pasakoja „Schneider Electric“ pardavimų vadovas Šarūnas Miknevičius.

Pastate įdiegta galinga programinė pastato valdymo sistema (PVS), ja galima sujungti vietoje ir kituose miestuose esančius terminalus. Sistema stebi, kaupia duomenis ir įgalina valdyti šildymo, vėdinimo, kondicionavimo įrangą. Taip pat galima įvertinti energinių išteklių (dujų, elektros energijos) suvartojimą, pateikti ataskaitas ir lyginti duomenis. Sistema papildyta valdikliais, temperatūros ir CO2 jutikliais, kurie palaiko patalpose tinkamą oro kokybę. Gauti duomenys bus naudojami oro uosto terminalo komfortui gerinti ir energetiniam ūkiui maksimaliai efektyviai kontroliuoti. 

Terminale sumontuoti ir atnaujintos „Schneider Electric“ serijos „Prisma“ elektros paskirstymo skydai „PrismaSeT“ (iki 6300 A). „PrismaSeT“ yra lengvai modifikuojama ir komplektuojama skydų sistema, pritaikyta įvairaus tipo pramoniniams ir komerciniams objektams. Šie skydai išsiskiria ergonomišku dizainu ir didesniu tvarumu. 

Povilo Komarovskio, „Schneider Electric“ pardavimų inžinieriaus, teigimu, klientai vertina „PrismaSeT“, nes šią sistemą galima susikomplektuoti pagal individualius poreikius ir papildyti priedais, tokiais kaip „HeatTag“, signalizuojantis apie gaisro pavojų.

Elektros įvadams nuo trumpojo jungimo srovių ir viršsrovių apsaugoti sumontuoti „Schneider Electric“ orinės izoliacijos automatiniai jungikliai „MasterPact MTZ“. Šie efektyvūs, lengvai diegiami ir ilgai eksploatuojami jungikliai gali būti skirtingų įtampos ir srovės parametrų. Anot P. Komarovskio, „MasterPact MTZ“ puikiai atspindi „Schneider Electric“ siekį senus kompanijos įrenginius nesudėtingai pakeisti naujomis jų versijomis, taip taupant klientų finansus ir laiką. 

Vėdinimo sistema, per valandą galinti pripildyti 56 karšto oro balionus

Kokybiškas vidaus klimatas tokiuose pastatuose, kur tūkstančiai žmonių kiekvieną parą dirba, laukia, skuba ir ilsisi, yra svarbus be jokių išimčių. Nuo vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo priklauso viso oro uosto sklandi veikla. Suvaldžius šiuos veiksnius, sukuriama žmogui tinkama erdvė ir padidinamas pastato energinis efektyvumas. 

Nors Išvykimo terminalas – vienas iš nedaugelio naujų didelės svarbos Lietuvos oro transporto paskirties pastatų, KOMFOVENT tai ne pirmas tokio masto projektas. Vėdinimo sistemų kūrimu ir gamyba bendrovė užsiima jau daugiau nei 27 metus, jos kuriama produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.

Terminalo keleivių registracijos zonos, kavinių ir komercinių erdvių mikroklimatą užtikrins 166 000 m³/h našumu veikiantys pažangūs KOMFOVENT VERSO ir individualiai projektuoti KLASIK serijos įrenginiai. Didelis jų privalumas – entalpiniai rotaciniai šilumogrąžiai. Vėdinimo metu jie išsaugo šalinamo oro šilumą, vėsą, drėgnį ir jį grąžina šviežiam, į patalpas tiekiamam orui. Subalansuota drėgmė ypač reikšminga žiemą, kai lauke oras yra išsausėjęs. 45–55 proc. drėgmė teigiamai veikia žmogaus savijautą ir stiprina organizmo gynybą nuo virusų, kurie žmonių susibūrimo vietose lengviau plinta sausame ore. 

Žmonių kiekiui terminale nuolat keičiantis, KOMFOVENT įrenginiai orą šildo arba vėsina pagal poreikį. Dėl drėgmės regeneravimo sumažinama ir oro drėkinimo bei sausinimo reikmė, tad įrenginiai prisideda prie oro kondicionavimo ir šildymo kaštų mažinimo, užtikrina aukštą pastato energinį efektyvumą. Įmonės specializacija apima ir vėdinimo sistemų priešgaisrinę saugą – terminale įrengta KOMFOVENT dūmų ir karštų dujų šalinimo sistema.

Šiais sprendimais naujajame terminale KOMFOVENT sukuria subalansuotą komfortišką terpę, palaikančią žmonių budrumą ir taupančią pastato energinius išteklius. Tai visapusis įsipareigojimas tvarumui ir žmogaus gerovei, palaikant energiškai efektyvų, saugų ir ilgaamžį pastato gyvavimą. 

Dar vienas reikšmingas sprendinys komfortui užtikrinti 

Vilniaus oro uosto naujajame terminale sumontuoti aukšto energinio efektyvumo „Schindler“ gaminiai – keturi eskalatoriai ir aštuoni keleiviniai liftai su regeneracinėmis pavaromis, gaminančiomis elektros energiją. Jų tvarumą patvirtino BREEAM studija.

Objektas: Vilniaus oro uosto Išvykimo terminalas

Užsakovas: Lietuvos oro uostai (LTOU)

Generalinis rangovas: „EIKOS statyba“

Architektai: UAB „Vilniaus architektūros studija“, architektai Artūras Asauskas, Vidas Jankauskas, Lijana Jančytė, Aušrinė Bredulytė, Ernesta Skukauskienė, Giedrė Kličienė ir kt.

DiStyle, DILED., Schneider Electric, cosentino, Danfoss, Schindler, Promat, Fima, Akmens Klasika, Fogo, Reynaers Aluminium, Aliuminio Fasadai, Betono Mozaika, Vasabi, PP BALTIC, komfovent, Arte Domestica.