„Išmanusis miestas 10″ projektas kasmet kuria platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir geriausi architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantys studentai. Dalyviai pateikia idėjas ir projektus, atitinkančius projekte dalyvaujančių savivaldybių poreikius bei lūkesčius. Neseniai paaiškėjo šeši komisijos nariai, kurie vertins dalyvių projektus.
Gianluca Racana
„ZAHA HADID ARCHITECTS“ DIREKTORIUS, ARCHITEKTAS
Aplinkos tvarumas ir socialinė įtrauktis – neabejotinai pagrindiniai mūsų laikų iššūkiai. Kadangi daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir miesto gyventojų vis daugėja, tvirtai tikiu, kad architektūra gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarius
ateities miestus. Ateities miestai bus įvairesni ir turės aprūpinti daugybę įvairių kultūrų, patirties ir įtakos turinčių žmonių bei tenkinti ateities kartų
poreikius atsižvelgiant į jų ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir kultūrinius poreikius. Manau, kad svarbiausias aspektas, į kurį reikia atsižvelgti kuriant ateities miestus, yra sukurti gyvybingas, įtraukias ir stipriai su natūralia aplinka susietas viešąsias erdves. Miestai turėtų teikti gausų
įvairių funkcijų rinkinį, kuris nutoltų nuo tradicinio miesto zonavimo ir funkcionalistinio atskyrimo kurdami programų sutapimus ir gausų naudojimo būdų bei veiklos derinį. Gyvybinga bendruomenė yra įvairi ir įtrauki bendruomenė – per daug to paties tipo programų riboja vartotojų bendruomenę ir sukuria
negyvas miesto zonas, todėl svarbu sukurti funkcijų ir bendruomenės patogumų derinį kiekvienos kaimynystės viešosiose erdvėse, kad bendruomenės galėtų gyventi ir dirbti vietoje, o tai lemtų daug malonesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą.
Laurynas Paškevičius
UAB „SCENOS TECHNINIS SERVISAS“ (STS) VADOVAS, 20 METŲ PATIRTIS INŽINERIJOS SRITYJE
Ir senas miestas atitinka išmanumo koncepciją: miestai buvo statomi pasitelkiant to meto technologijas ir buvo ne mažiau išmanūs nei dabartiniai, vertinant iš laiko perspektyvos. Šiuolaikiniai miestai susiduria su tais pačiais iššūkiais, tik naudoja kitus įrankius jiems spręsti. Unikalus šiuolaikinių miestų iššūkis yra suderinti sena su nauju. Ateities miestas turi būti patogus ir prasmingas pagal laikotarpį, kuriuo gyvensime.
Nikolaj Sveistrup
„URBAN AGENDA“ GENERALINIS DIREKTORIUS, ASOCIJUOTAS PARTNERIS KOPENHAGOS ATEITIES STUDIJŲ INSTITUTE
IR „SUSTAINORDIC“
Ateities miestai bus didesni ir kompleksiškesni, todėl XXI amžiuje iškils daugybė pasaulinių iššūkių. Ateities miestai reikalauja sukurti atsinaujinančią ir įtraukią miesto ateitį visoms rūšims: žmonėms ir ne žmonėms, ir reikalaus sisteminių pokyčių, kad jie būtų sėkmingi. Kopenhagos Ateities studijų institute manome, kad norint suprasti iššūkius ir juos spręsti būtina naudoti prognozes ir tyrinėti miestų ateitį. Daugelis iššūkių yra susiję su
tuo, kaip statome ir apgyvendiname savo miestus ir kaip juose gyvename, bet taip pat neišvengiamai susiję su tuo, kaip mes egzistuojame kaip gamtos dalis ir kaip mūsų veiksmai veikia ne tik mus, bet ir visą gyvenimą šioje planetoje.
Atlikdami šiuos tyrimus galime prisidėti prie kito žingsnio keičiant mūsų miestus, siekiant atsinaujinančios ir įtraukiančios ateities. Jei norime ten patekti, turime vystytis. Regeneracinis miesto planavimas reikalauja ilgalaikio mąstymo ir perspektyvos, kurioje atsižvelgiama į ateities kartų poreikius. Tai apima politiką ir praktiką, kuri teikia pirmenybę atsparumui ir kartų lygybei, o ne trumpalaikei naudai. Ateityje atsinaujinantys ir įgalinantys miestai pirmenybę teiks bendruomenės įtraukimui, skatinant socialinę sanglaudą ir atsparumą. Gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus,
dalyvaujamojo valdymo skatinimas ir investicijos į socialinę infrastruktūrą (pvz., bendruomenės centrus, viešąsias erdves) yra itin svarbūs. Inovacijų ir technologijų panaudojimas gali paspartinti pažangą siekiant atsinaujinančių tikslų. Tai apima pažangaus miesto sprendimų įgyvendinimą, protingą dirbtinio intelekto naudojimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ekologiškų statybų praktikos taikymą ir skaitmeninių priemonių, skirtų miesto sistemoms stebėti ir valdyti, integravimą į miesto plėtrą, įskaitant atokius kraštus.
Dr. doc. Eglė Radvilė
VILNIAUS UNIVERSITETO VERSLO MOKYKLOS DOCENTĖ, VŠĮ ATEITIES VISUOMENĖS INSTITUTO VADOVĖ
Ateities miestą apima
modernus urbanistinis planavimas ir inovacijos galinčios sukurti aplinką, kurioje bus gyventi ne tik patogu ir malonu, bet ir tvaru. Įsivaizduojame miestą, kuris veikia kaip savarankiška ekosistema, orientuota į bendruomeniškumą, žalumą ir tvarumą, miestą, kuriame kiekvienas sprendimas ir inovacija duoda aiškios naudos jo gyventojams. Šiame mieste tvarumas ir ekologija yra pagrindiniai prioritetai. Miestas pasižymi žaliomis erdvėmis, kurios ne tik teikia estetinę naudą, bet ir padeda palaikyti miesto biologinę įvairovę. Atsinaujinančios energijos šaltiniai ir vandens tausojimo technologijos yra įdiegtos visur, siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką. Žaliosios infrastruktūros projektai, tokie kaip miesto sodai ir parkai, skatina gyventojus leisti laiką gamtoje, gerinant jų psichologinę būklę ir bendrą sveikatą. Bendruomeniškumas ir socialinė įtrauktis yra miesto šerdis. Miesto planavimas ir projektai skatina gyventojų bendravimą, kaimynijų ryšius ir bendradarbiavimą. Lokalios bendruomenės aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, ypač tiems, kurie yra susiję su jų gyvenamąja aplinka ir vietos erdvėmis. Tai užtikrina, kad miesto plėtra atspindėtų gyventojų poreikius bei norus ir kartu stiprintų vietos identitetą ir kultūros paveldą.
Inovacijos ir pažangios technologijos yra naudojamos siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir efektyviau valdyti miesto resursus. Išmaniosios transporto sistemos, duomenų analitika miesto planavimui ir automatizuotos viešosios paslaugos ne tik palengvina kasdienį gyventojų gyvenimą, bet ir mažina taršą bei skatina ekonomiškai efektyvų resursų naudojimą. Duomenimis grįstas valdymas ir skaidrumas užtikrina, kad visi sprendimai priimami remiantis išsamia analize, o miesto valdymo procesai yra atviri ir prieinami kiekvienam gyventojui. Saugumas ir civilinės saugos infrastruktūra yra svarbūs aspektai, užtikrinant, kad gyventojai jaustųsi saugūs savo mieste. Tinkamai išvystyta infrastruktūra ir efektyvios tarnybos užtikrina greitą reagavimą į bet kokias ekstremalias situacijas, o išsamūs saugumo protokolai ir evakuacijos planai padeda išlaikyti ramybę net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Kultūra ir identitetas yra miesto dvasios pagrindas. Vilnius, kaip ateities miestas, puoselėja savo unikalų kultūrinį ir istorinį paveldą, skatina kūrybiškumą ir kultūrinę įvairovę. Tai ne tik stiprina miesto įvaizdį pasaulio akivaizdoje, bet ir skatina turizmą bei ekonominį augimą. Ateities miesto vizija yra įkvepianti kelionė tvarumo, bendruomeniškumo ir inovacijų dermės link. Turi būti siekiama sukurti aplinką, kurioje kiekvienas gyventojas jaučiasi svarbus, saugus ir laimingas, o miestas tampa pavyzdžiu visam pasauliui, kaip galima harmoningai gyventi šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.
Algimantas Pliučas
ARCHITEKTAS, LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ PIRMININKAS, VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJOS PARTNERIS
Miesto kūrimas – ilgalaikis procesas. Dabartinių miestų pagrindai padėti praeities kartų. Kurdami ateities miestą šiandien turime atspėti, kas bus aktualu po daug metų. Kuo gyvens ateities miestiečiai, kokie bus jų gyvenimo įpročiai, kokios technologijos juos sups. Pabandykime atitrūkti nuo šiandienos stereotipų, principų ir pasvajokime kaip futurologai. Tose svajonėse atrasime daug netikėto ir tai bus startas, nuo ko galėtume pradėti jau šiandien.
Yama Karim
ARCHITEKTAS, „STUDIO LIBESKIND“ PARTNERIS
Nesu tikras, kad kada nors turėsime galutinį atsakymą, koks bus ateities miestas. Miestai yra gyvi organizmai, nuolat besivystantys ir
prisitaikantys prie naujos socialinės, ekonominės ir politinės santvarkos. Todėl atsakymas gali būti ne apie naujo miesto modelio spekuliacijas, o apie plėtros modelių pasikeitimą su didesne socialine atsakomybe derinant privačius interesus su viešuoju sektoriumi. Prieš pandemiją buvome įsitikinę, kad reikia skatinti tankumą, didinti statybas ir sumažinti jų pėdsakus. COVID tam tikru mastu metė iššūkį ir nemaža dalis žmonių išvyko iš miestų į priemiesčius, kur jie turi daugiau erdvės. Tačiau tai nėra išeitis; priemiesčių plėtimas būtų žalingas žingsnis mūsų išmoktai pamokai. Atsižvelgiant į besivystančią miestų prigimtį, viena pamoka būtų skirti didesnį dėmesį lauko erdvėms ir parkams. Tai gali būti namų, pastatų, parkų ir aikščių mastu. Be to, miestai ateityje taps dar įvairesni ir gyvuos su mažesniu skirtumu tarp komercinių ir gyvenamųjų miesto dalių. Šios tipologijos pradės jungtis, kai biuras ir toliau panašės į namus, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, miestai ateityje ims labiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
