Aistis Stalaučinskas, IV kurso Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros Fakulteto studentas. Darbo vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė ir prof. Audrius Ambrasas
Pasirinkta teritorija – GARGŽDŲ MIESTO PIETINĖS DALIES DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ TERITORIJA
Gargždai – mano vasarų miestas. Čia gyvena mano močiutė. Čia daug šiltų prisiminimų, į kuriuos sugrįžtu dalyvaudamas konkurse.
Pagrindinis įkvėpimo šaltinis rengiant projektą – nuostabioji Minija, viena iš nedaugelio Lietuvos upių, nepažabota užtvankų, savo slėnyje sauganti vertingas augalų ir gyvūnų rūšis. Paslaptingi vingiai, gili vaga, kurioje gyvena retos vertingų žuvų rūšys – didžiausias gamtos turtas, į kurį panirus atsigauna siela. Norisi bent dalį tos dvasios perkelti į miestą ir neužmirštant atsakomybės prieš aplinką vadovautis ekologijos ir darnos principais.
Išmanumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip rinkodaros nuvalkiotas, šiandien dažnai be priežasties ir didesnės argumentacijos naudojamas terminas. Todėl rengdamas projektą į reiškinį siekiu pažvelgti nauju žvilgsniu.
Išmintis – senas kaip žmonija siekis. Išminties ieškojo visos kartos ir, tik todėl, kad išmintingi žmonės nenustojo tobulėti, toliau gilinosi ir siekė aukštumų, atsirado platus, visa apimantis mokslas, kurio dėka pasaulis vystosi ir savo intelektine pažanga auga toliau.
Gyvendami XXI amžiaus visuomenėje dažniausiai esame įpratę žodį „išmanus“ girdėti skaitmeninių technologijų kontekste, todėl kalbėdami apie miestą visų pirma turime suprasti, jog miestas nėra kompiuteris. Pats išmaniausias sprendimas ne retai yra grįžimas prie paprastų, šimtmečiais patikrintų ir patikimų dalykų, dažnai pateiktų tik kitokia, mūsų dienų visuomenei priimtina forma.
Neatsiejamas ryšys tarp išmanumo ir tvarumo – tik tie sprendimai, kurie yra draugiški aplinkai, turi teisę būti vadinami išmaniais. Metas atsisakyti besaikio architektūros „vartojimo“ griaunant seną ir statant naują. Metas į miestą pažvelgti pagarbiu gamtai ir praeities kartų palikimui žvilgsniu, atgaivinant ir naujoms funkcijoms pritaikant tai, kas nebeatitinka šių dienų žmogaus poreikių.
Išmintingi sprendimai nebūtinai turi būti radikalūs – kur kas paprasčiau pokyčius įgyvendinti evoliucijos, o ne revoliucijos keliu, vengiant kultūrinio šoko ir jo keliamų socialinių problemų. Lėtai ir kantriai ugdant visuomenę galima švelniai įvesti pačias didžiausias permainas, ypač žvelgiant iš teritorijų atgaivinimo perspektyvos, kur susikerta daugybė visuomenės narių interesų, o vienas svarbiausių kiekvieno paprasto žmogaus siekių yra ramiai gyventi esant užtikrintam dėl saugios ateities.
Kuriant išmanų miestą ateities kartoms – kertine priemone tampa visuomenės švietimas, skaidytinas į du atskirus dėmenis – jaunosios kartos ugdymą ir vyresniosios integravimą. Jaunesniajai kartai jau nuo pat darželio metų svarbu skiepyti supratimą apie aplinkos tausojimą taupant energiją, rūšiuojant atliekas, atsisakant betikslio medžiagų švaistymo, kalbėti apie natūralios gamtos svarbą sveikai gyvensenai, rodyti, kaip gaminama energija, taip ugdant atsakingus vartotojus. Todėl teritorijoje esantys darželiai ir mokyklos bus orientuoti į aktyvų ekologinio požiūrio ugdymą, o jų veiklą apjungs projektuojamas „Minijos mokslo slėnis“. Tuo tarpu vyresniajai kartai bus rodomas jaunimo pavyzdys organizuojant bendrus ekologijos populiarinimo renginius mieste, jų gyvenamąją aplinką atnaujinant tvariais ir darniais principais. Tik gyvendami ekologiškai sąmoningoje visuomenėje išsaugosime pačią didžiausią vertybę – švarią, žmogaus nesuniokotą gamtą.
