Kaip gaunamas BREEAM sertifikatas?
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, aplinkos tausojimo problemoms spręsti ir patogiai bei saugiai gyvenamajai aplinkai kurti. Pasaulyje didelio pripažinimo sulaukęs aplinkos vertinimo metodas BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra puikus įrankis, leidžiantis vertinti pastatus pagal nustatytas kategorijas, tokias kaip energijos sunaudojimas, vandens sunaudojimas, sveikata ir gerovė, tarša, transportas, medžiagos, atliekos, žemės panaudojimas, ekologija, valdymas. Šios sertifikavimo sistemos tikslas – nustatyti aukštesnius kriterijus ir standartus, nei numatyta reglamentuose, mesti rinkai iššūkį teikti naujoviškus sprendimus, sumažinti pastatų poveikį aplinkai.
Visas procesas susideda iš dviejų pagrindinių etapų: projektavimo ir etapo po statybų. Projektavimo etapas skirtas įvertinti naujo pastato, priestato arba stambios rekonstrukcijos projektui, o rezultatai pateikiami tarpiniame sertifikate. Etapas po statybų užtikrina, kad užbaigtas pastatas pastatytas taip, kaip buvo suplanuota. Kiekvieno etapo metu pastatas vertinamas, atsižvelgiant į minėtąsias pagrindines BREEAM kategorijas, ir rašomi balai. Surinkus tam tikrą balų skaičių, pateikiamas galutinis vertinimas: patenkinamas, geras, labai geras, puikus arba nuostabus. Sertifikatas suteikiamas tiems pastatams, kurie pripažįstami kaip geri, labai geri, puikūs ir nuostabūs.
Koks šio sertifikavimo tikslas?
BREEAM vertinimo metodu siekiama sulaužyti nusistovėjusį stereotipą, kad suprojektuoti ir pastatyti geros kokybės, tvarų pastatą kainuoja gerokai brangiau, nei laikantis įprastai nustatytų reikalavimų. Didesnės investicijos projektuojant ir statant pastatą pagal sertifikavimo sistemą gali gerokai sumažinti dideles išlaidas vėlesnėmis pastato eksploatavimo stadijomis. Didesnis efektyvumas ir kokybė, siejama su tvarumu, taip pat padeda padaryti tokius pastatus komerciškai sėkmingesnius. Jeigu pastatas yra sertifikuotas, aiškiai pasakoma, kad jis atitinka aukštesnius standartus, nei nustatyti įprasti reikalavimai rinkoje. Tai patraukia ne tik rimtų investuotojų, bet ir atsakingų bei aukštus kriterijus pastatui keliančių pirkėjų ar nuomininkų dėmesį.
Ar reikia sertifikuoti pastatą pagal BREEAM aplinkos vertinimo metodą, priklauso nuo užsakovo keliamų kokybės, tvarumo, palankumo aplinkai ir kitų svarbių reikalavimų pastatui. Jei pasirenkamas ekonomiškas variantas, nekeliant pastatui didelių reikalavimų, taikyti šio metodo galbūt ir nereikėtų, tačiau, jei norima, kad pastatas būtų tvarus, nekenksmingas aplinkai, taupantis energijos ir kitus išteklius, BREEAM metodo taikymas gali padėti pasiekti šį tikslą.
UAB „Baltic Engineers“yra atestuota BREEAM vertintoja Lietuvoje. Vis dėlto įmonės politika iš esmės orientuota į kokybiškų, aplinkai nekenksmingų ir tvarių pastatų projektavimą, jų valdymą, tad mūsų įvairių sričių specialistai nagrinėja, puikiai žino, kaip veikia BREEAM metodas, ir geba taikyti pagrindinius principus kasdienėje praktikoje. Tai mums padeda būti inovatyviems ir siekti kur kas aukštesnės kokybės.
Minėtina ir tai, kad projektuodami pastatus taikome BIM (angl. Building Information Modeling) technologiją, kuri puikiai papildo BREEAM poveikio aplinkai vertinimo metodą. Taikant BREEAM metodą projektuojamam pastatui ir siekiant surinkti aukštą balų skaičių tam tikrose kategorijose, BIM modeliavimo technologija yra būtina, kad pastatą būtų lengviau modeliuoti.
Ar tokia praktika Lietuvoje jau įsitvirtina?
Prieš kelerius metus žodžių junginio Building Research Establishment Environmental Assessment Method trumpinys BREEAM dar buvo nelabai žinomas, tačiau dabar Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų aplinkinių valstybių, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos tausojimui, keliami vis aukštesni reikalavimai naujiems pastatams, tad šis žodis tarp vystytojų tampa vis populiaresnis. Yra įmonių, kurios pradėjusios sertifikavimo darbus per visą pastato planavimo ir statybų procesą.
Be to, pastebima tendencija, kad didesnės tarptautinės bendrovės, tokios kaip centrinės būstinės, bankai ir pan., kelia aukštus reikalavimus pastatams ar netgi nurodo konkrečiai, kokį lygį (gerą, labai gerą ar kt.) pagal sertifikavimo sistemą turi atitikti pastatas, kad jie sutiktų nuomotis ir jame įsikurti.
Žvelgiant pasauliniu mastu, galima pasakyti, kad kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, pastatų sertifikavimas pagal vienokį ar kitokį modelį vyksta jau ne vienus metus. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Islandijoje, įstatymuose nustatyta, kad nuo 2010 m. nauji visuomeniniai pastatai turi būti sertifikuoti pagal tam tikrą sistemą. Tarp jų figūruoja ir BREEAM sertifikavimo metodas.
