Kiekvieną dieną rinkoje atsiranda naujų požiūrių, inovatyvių technologijų ir pažangių procesų. Statybų sektoriaus augimas atveria investuotojų, inžinierių, statybų bendrovių akis ir suteikia drąsos pažvelgti į naujus įrankius bei tendencijas. Naudodami tinkamas technologijas, statybų vystytojai ir rangovai gali geriau kontroliuoti laiką ir biudžeto išteklius, išvengti tiekimo sutrikimų. Todėl būtina žinoti apie atsirandančias naujas technologijas ir statybos tendencijas, leidžiančias verslui investuoti į naujoves, galinčias sukurti pelningumą ir konkurencingumą.
Siūlome susipažinti su pagrindinėmis 2021 m. statybų pramonės tendencijomis ir sužinoti, kaip optimizuoti projektus ir didinti konkurencingumą.
1. TVARUMAS
Rūpinimasis aplinka auga, o įmonės, nenorinčios išsiskirti iš rinkos, nebegali likti nuošalyje. Sakoma, kad tvari statyba orientuota į šešis principus: tausoti, pakartotinai naudoti, perdirbti arba atnaujinti, saugoti gamtą, sukurti netoksišką ir aukštą kokybę. Tvari statyba yra sveikos aplinkos kūrimo praktika, paremta ekologiniais principais. Tikslas – sumažinti poveikį aplinkai, taikant darnaus vystymosi praktiką, energijos naudojimo efektyvumą ir ekologiškas technologijas. Tvari alternatyva statyboje gali sumažinti išlaidas ir atliekas, neatsisakant kokybės ir saugumo. Tai būdas išsiskirti iš konkurentų, svarbus ir kliento pasirinkimui. Nors daugelis skirtingų verslo sektorių daro viską, kad būtų tvaresni, statybų sektorius turi unikalią galimybę reikšmingai paveikti šios praktikos taikymą – taip yra dėl didelio medžiagų ir energijos kiekio, kurį naudoja ši pramonė.
2. CENTRALIZUOTOS PASTATŲ VALDYMO SISTEMOS
Viena iš statybos tendencijų, padedančių optimizuoti pastatus, yra modernios technologijos. Centralizuotos pastatų valdymo sistemos (angl. Building Management Systems, BMS) yra automatinis pastato ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo), apšvietimo, praėjimo kontrolės, apsaugos sistemų, liftų ir kitų tarpusavyje susijusių sistemų valdymas per pastato valdymo sistemą. Tikslas – pagerinti komfortą, efektyvų pastato sistemų veikimą ir planinės priežiūros procesą, sumažinti energijos sąnaudas, eksploatavimo išlaidas ir žmogiškąsias klaidas, padidinti saugumą, nuotolinį valdymą ir įrangos gyvavimo ciklą. Elektroninių prietaisų, skirtų pastato sistemoms stebėti ir valdyti, kompiuterinis tinklas palaiko nustatytą pastato klimato diapazoną, suteikia kambariams šviesos pagal užimtumo grafiką, stebi visų sistemų našumą ir prietaisų gedimus. Taip valdomas pastatas dažnai vadinamas išmaniuoju.
3. ATSINAUJINANČIOJI ENERGIJA
Sistemos, gaminančios energiją statybų aikštelėje projekto įgyvendinimo metu, sulaukia daug dėmesio – statybai reikalingos energijos pasigaminimas mažina projekto išlaidas. Atsinaujinančiosios energijos naudojimas yra sutelktas ne tik į tvarumą, bet ir į ekonomiką. Saulės, vėjo, vandens ar kitą atsinaujinančiąją energiją naudojantis pastatas, pasigaminantis didelę dalį savo sunaudojamos energijos, yra patrauklus klientui. Yra keturi pagrindiniai pastato energijos naudojimo efektyvumo aspektai: pirma, beveik nulinės energijos pasyviojo pastato projektavimas, antra, mažai energijos naudojančių statybinių medžiagų taikymas, trečia, efektyvių energiją naudojančių įrenginių naudojimas ir mažas eksploatacinės energijos poreikis, ketvirta, integruotos įvairios atsinaujinančiosios energijos technologijos.
4. PAPILDYTOJI REALYBĖ
Papildytoji realybė statybų pramonėje – tai būdas vizualizuoti tikrojo dydžio statinius, kol jie dar neegzistuoja. Jis motyvuoja projekte dalyvaujančių specialistų kūrybiškumą, leidžia nustatyti galimybes, kurių nematyti popieriuje, ir sumažina klaidų riziką. Patobulinta realaus fizinio pasaulio versija kuriama naudojant kompiuteriu papildytus suvokiamos realybės elementus, pasitelkiant internetinę vaizdo kamerą, mobiliojo telefono kamerą ar kitas priemones. Apdorojus gautą vaizdą, stebimą realiuoju laiku, atpažįstami tam tikri objektai, bet tuo pat metu ant stebimo vaizdo pateikiama papildoma informacija, grafiniai elementai. Technologija suteikia galimybę parodyti klientams vizualizuotą galutinį projekto rezultatą realioje aplinkoje kaip tikrą, konceptualų projektą paversti realybe. Tai ideali priemonė architektams, nes pagreitina kūrimo procesą. Sujungus tikrovę su papildytąja realybe ir dirbtiniu intelektu pagrįstomis technologijomis, įmanoma pasiekti neįtikėtinų rezultatų.
5. NAUJOS MEDŽIAGOS
Nuolatinė naujų, pigių ir tvarių žaliavų bei statybinių medžiagų paieška – dar viena svarbi tendencija. Saulės plytelių, vilnos plytų, trigubo stiklo ir popieriaus izoliacijos naudojimas rinkoje išpopuliarėjo daugiausia dėl to, kad jos yra perdirbamos arba sumažina neatsinaujinančių šaltinių naudojimą gamybai. Savaime užgyjantis betonas – šiuo metu viena didžiausių ateities vilčių statybų pramonėje. Betonas – tai daugiausia statyboje naudojama medžiaga, neturinti tinkamos alternatyvos. Tačiau bėgant laikui atsiranda betono konstrukcijų įtrūkimų, į kuriuos prasiskverbia vanduo, todėl konstrukcija koroduoja ir reikia atkurti jos struktūrą. Mikrobiologai, tirdami kalkakmenį gaminančių bakterijų pritaikymą, sugalvojo, kaip ištaisyti betono įtrūkimus užgydant mikroplyšius: kalkakmenį gaminančios bakterijos sumaišomos su betonu ir tolygiai pasiskirsto konstrukcijoje. Kalkakmenis, kurį gamina bakterijos, kontaktuodamos su vandeniu ir šiluma, kapiliariniu būdu patekęs į plyšį sujungia jo kraštus ir įtrūkimas užgyja. Šis metodas yra žinomas kaip biomineralizacijos technika. Nors šiuo metu užgyjančio betono dar nėra rinkoje, šis metodas toliau tiriamas.
6. TRIMATIS (3D) SPAUSDINIMAS
Nesvarbu, ar 3D spausdinate sijas, ar užbaigtus statyti pastatus, tai būdas palengvinti statybos projektų vystymą ir naudoti tvaresnes medžiagas. Taupant laiką ir išteklius, investicijos į šią technologiją tampa svarbia 2021 m. statybos tendencija. 3D spausdintuvas yra ribotos rūšies industrinis robotas, kuris, kompiuteriui paliepus, sugeba atlikti tam tikras funkcijas. 3D spausdinimas yra trimačio vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo iš skaitmeninio modelio procesas. Šiuo būdu pagaminti produktai gali būti taikomi įvairiuose gamybos cikluose: ir ikigamybinėje (t. y. greitų prototipų) plataus masto (greitos gamybos) produkcijos stadijoje, ir mechaninio apdirbimo ar apdirbimo po gamybos srityje. Kad įvyktų spausdinimo procesas, mašina nuskaito projektą iš STL failo ir kloja nuoseklius skysčio, miltelių, popieriaus ar lapo sluoksnius, kad iš virtinės skersinių pjūvių pastatytų modelį. Šie sluoksniai, atitinkantys virtualius skersinius pjūvius iš CAD modelio, sujungiami arba automatiškai sulydomi tam, kad būtų sukurta galutinė forma.
7. BEPILOTĖS SKRAIDYKLĖS
Bepilotės skraidyklės, vadinamieji dronai, virš statybų aikštelių skraido jau nuo 2018 metų. Jų naudojimas statybos projekte suteikia neprilygstamą pranašumą, sumažina planavimo ir tyrimų išlaidas, padidina darbų efektyvumą ir tikslumą, padeda spręsti ginčus dėl objekto. Dronai daugiausia naudojami statybų pramonėje apžiūros ir tikrinimo tikslais, jais galima efektyviau atlikti matavimus ir analizę. Dronus galima valdyti planšetiniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Jų žemyn nukreipti itin jautrūs šviesos, šilumos ir judesio jutikliai per trumpą laiką gali užfiksuoti daugybę duomenų. Naudojant kameras, žemė ir objektai, pastatai yra kelis kartus nufotografuojami iš skirtingų kampų, o kiekvienas vaizdas pažymimas koordinatėmis. Šie vaizdai gali būti naudojami, pavyzdžiui, statant stogus ar apžiūrint sunkiai pasiekiamas vietas. Iš jų fotogrametrijos programinė įranga sukuria 2D ir 3D žemėlapius arba gali sujungti vaizdus, kad būtų sukurti žemėlapiai ir 3D modeliai.
8. MODULINĖS KONSTRUKCIJOS
Modulinės ir surenkamosios konstrukcijos – tai priemonės, kurias statybų pramonė naudojo šimtmečius. Dabar ši galimybė pagreitinti ir optimizuoti statybos etapus naudojama aktyviau. Surenkamųjų ir modulinių konstrukcijų naudojimas siejamas su statinio informaciniu modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) ir ekologiškų pastatų populiarėjimu, moderniais projektavimo ir statybos procesais. Tai pagerina darbo našumą ir bendrą projekto investicijų grąžą. Architektai, inžinieriai ir rangovai pabrėžia surenkamųjų elementų ir modulinių konstrukcijų naudojimo teigiamą poveikį darbo produktyvumui: statybos darbų terminai sutrumpėja kelias savaites, biudžetai traukiasi, atliekų kiekis statybvietėje sumažėja. Be tvarumo ir ekonomiškumo, dar vienas didelis šių struktūrų pranašumas yra mobilumas. Modulinius namus galima bet kada transportuoti į kitą miestą ar sklypą mažesnėmis sąnaudomis nei naujos statybos.
9. BIM
BIM – instrumentas, leidžiantis bendrai dirbti projektuotojams, inžinieriams, gamintojams ir kitiems statybų rinkos dalyviams. Jis palengvina projektavimą, leidžia apskaičiuoti sprendinio ekonominį efektyvumą ir išvengti galimų projektavimo klaidų. Mažėja laiko sąnaudos projektuojant ir statant pastatus. BIM veikia kaip sistema, užtikrinanti visos sukuriamos informacijos integralumą ir bendradarbiavimo erdvę gamintojams, architektams, inžinieriams, statybų įmonėms ir pastatų savininkams. BIM technologija atnešė esminių pokyčių projektuojant ir vystant statybų projektus – tradicinis sprendimų priėmimo procesas, pagrįstas architekto ir projektuotojo žiniomis, patirtimi, reglamentais ir sukaupta struktūrizuota informacija, keičiasi. Šiuolaikiniams statiniams projektuoti reikiamas inžinerines kompetencija, privalomos technines ir teisines apima pagreitį įgaunantis BIM instrumentas.
10. SKAITMENINIMAS IR ROBOTIZAVIMAS
Programinė įranga tapo neišvengiama bet kokiame statybos projekte, kur informacijos apimtis milžiniška, kaip ir pagrindiniai darbų bei medžiagų tiekimo planai ir terminų tvarkaraščiai. Viskas turi būti dokumentuota labai išsamiai, kad projektas išvengtų ginčų. Klientas, rangovas, subrangovas ir kiti projekto dalyviai bendrauja naudodami skaitmeninius įrankius ir gali keistis informacija realiuoju laiku, neprarandama jokia darbinė informacija, sukaupta per visą statybų laiką. Debesų technologijos pagerina įvairius statybų įmonės valdymo aspektus ir darbo vietų našumą, suteikia įmonės specialistams galimybę saugoti, dalytis ir naudoti duomenis iš bet kurios vietos, jei jie turi planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Nors rankų darbo statybų srityje vis dar daug, rutinines užduotis atlieka robotai ir autonominės transporto priemonės, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu mobiliaisiais įrenginiais. Debesų technologijos „vairuoja“ statybų aikštelėse klajojančias nepilotuojamas transporto priemones: autonominis krautuvas gali kelti krovinius, be vairuotojo dirba autonominiai buldozeriai ir ekskavatoriai. Statybiniai robotai gali mūryti, dažyti, krauti ir kasti. Jie mažina darbo jėgos trūkumą ir pagerina produktyvumą, bet nėra skirti visiškai pakeisti rankų darbui.
