Pasaulio šalims vis labiau gręžiantis į tvarumą, ne išimtimi tampa ir Lietuva. Nors ilgą laiką statyboje karaliavo betono konstrukcijos, jos jau dabar pradedamos keisti į labiau tvarias medžiagas. Tačiau keisis ne tik reikalavimai statybai, bet ir pastatų saugumui.

Daugiau dėmesio medžiagoms iš atsinaujinančių šaltinių

Nagrinėjant įvairios paskirties pastatų, o ypač daugiaaukščių konstrukcijas, nesunku pastebėti tendenciją – pastaraisiais dešimtmečiais pastatų statyboje dominuoja betono ir plieno konstrukcijos.

Tačiau jau artimiausiu metu ši tendencija pasikeis. Europos Sąjunga pasiryžo rimtai kovoti su vis šiltėjančiu klimatu, o noras daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai palies įvairius sektorius, tarp jų – ir statybos.

Tai reiškia, kad iš statytojų bus reikalaujama naudoti kuo mažiau taršių medžiagų – betono ir t.t., o kuo daugiau – iš atsinaujinančių šaltinių. Vienas tinkamiausių pasirinkimų – mediena.

Mediena statyboje vis labiau įsigali ir Lietuvoje. Siūloma, kad nuo 2024 m. visuomeniniai pastatai būtų statomi iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų ne mažiau pusės viso statinio medžiagų. Svarstoma galimybė tokius kriterijus taikyti ir daugiaaukščiams pastatams. Tai nurodyta šių metų balandį sudarytos Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje.

Pabrėžtina, kad Lietuva jau turi nemažai patirties medinių skydų ir modulių gamyboje, todėl yra pasirengusi šiems pokyčiams statybos sektoriuje. Dabar dauguma tokios produkcijos yra eksportuojama į užsienio šalis, ypač – Skandinavijos.

Prioritetas – saugumas

Tendencija naudoti vis daugiau medienos daugiaaukščių pastatų konstrukcijoms reiškia ir tai, kad teks ne tik peržiūrėti, bet ir pritaikyti prie besikeičiančios situacijos teisės aktus bei gaisrinės saugos reikalavimus.

Nors apie tokią galimybę kol kas tik užsimenama, jau dabar yra tokių saugos sprendimų, kurie yra patikrinti ir sertifikuoti Lietuvos rinkai. Gaisrinės saugos ekspertai „Promat“ turi Lietuvos rinkai pritaikytus sprendimus:

• Medinių kontstrucijų (sijų) apsauga su kalcio silikato plokštėmis Promaxon Typ-A
  • REI30 – 8/10 mm storio Promaxon Typ A;
  • REI60 – 15 mm storio Promaxon Typ A;
  • REI120 – 2x10mm Promaxon Typ A (iš viršaus) ir 2x25mm Promaxon Typ A).

Tokių sprendimų naudą ir kokybę patvirtina ir sertifikavimo įstaigos „Kiwa Inspecta“ vadovas dr. Mindaugas Grigonis.

„Medinių konstrukcijų apsaugai nuo ugnies istoriškai naudojami antipireniniai tirpalai, kurie sulėtina medienos anglėjimo greitį, o jos charakteristika – atsparumas ugniai, skaičiuojamas pagal likusį nepažeistą medienos skerspjūvį.

Susiduriama su atnaujinimo problema eksploatacijos metu. Renovuojant pastatus susiduriama su dar kita problema, kai į senas konstrukcijas (perdangas, sienas) įterpiamos medinės, o jos pagal dabar galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus turi būti atsparios ugniai pagal kelis kriterijus.

Renovuojamuose pastatuose medines konstrukcijas, kurių pakeisti negalima kito tipo konstrukcijomis, belieka apsaugoti nuo ugnies tam skirtais produktais. Kol kas vienintelė išeitis yra Lietuvoje sertifikuota kalcio silikato plokštė „Promaxon Typ A“, kurią gamina „Promat Techniczna Ochrona Przeciwpozarowa“. Ji pagal LST EN 13501-2:2016 standartą užtikrina medinių konstrukcijų atsparumo ugniai klasę nuo REI 30 iki REI 120“, – sako dr. M. Grigonis.

„Promaxon Typ A“ sprendimai pasižymi lengva konstrukcija, be to, tai yra vienas iš ploniausių sprendimų rinkoje. Pritaikant šiuos sprendimus nebūtina izoliacija tarp sijų, nereikalingas papildomas karkasas ar tiesioginis plokštės tvirtinimas į medinę konstrukciją.