Siekiant užtikrinti gyventojų komfortą ir gerovę, akustikos ir garso reikalavimai pastatų projektuose tampa vis svarbesni. Akustikos kokybė turi didelę reikšmę ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir biuruose, mokyklose, ligoninėse, kt. pastatuose. Garso izoliacija padeda sumažinti triukšmo lygį, užtikrina privatumą ir sukuria sveikesnę bei malonesnę gyvenimo ar darbo aplinką.
Esminis vaidmuo, užtikrinant akustikos ir garso reikalavimų įgyvendinimą pastatuose, priklauso architektams. „Todėl pirmiausia architektai turi gerai išmanyti pagrindinius akustikos principus ir reikalavimus, taikomus skirtingiems pastatų tipams. Tai apima ne tik išorinės ir vidinės garso izoliacijos standartus, bet ir garso sugerties savybes, kurios padeda sumažinti aidą bei triukšmo lygį patalpose, – sako akustinių tyrimų centro vadovė Laura Nariūnienė. – Vyrauja formali nuostata: „jeigu reikalauja teisės aktai, padarysime“, bet iš tiesų padaroma per mažai. Ir neretai architektai leidžiasi vedami užsakovo, nors turėtų būti priešingai. Atlikdami matavimus, dažnai matome, kad architektas tiesiog nesigilino į akustikos ir garso sritį.“
L. Nariūnienė sako pastebinti, kad mokymo įstaigose studentai (būsimi architektai, statybų inžinieriai ir t. t.) labai mažai arba visai nesupažindinami su akustikos pagrindais, o akustikos specialistų Lietuvoje niekas neruošia. Todėl neretai specialistai, dirbantys fizikinių tyrimų laboratorijose ir besispecializuojantys akustikos srityje, konsultuoja architektus, pateikia praktinių patarimų bei padeda spręsti problemas, kylančias pastato projektavimo metu.
„Nors nėra galimybės specialiai studijuoti akustiką, bet galima patiems imtis iniciatyvos ir pasidomėti pasaulio praktika, kur pastatų akustika eina koja kojon su energiniu naudingumu“, – sako L.Nariūnienė, kuri taip pat yra ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė.
Pasaulis fiksuoja pokyčius, Lietuva įstrigo 20-čiai metų
Per pastaruosius 10–20 metų akustikos ir garso izoliavimo reikalavimai pastatams patyrė reikšmingų pokyčių, kurie atspindi augančius gyventojų lūkesčius ir technologijų pažangą. Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje šalių buvo peržiūrėti akustikos ir garso izoliavimo reikalavimai. ES šalys priėmė ar patobulino naujus teisės aktus, kurie numato išsamesnius, kartais griežtesnius akustinius kriterijus. Gyventojai tikisi aukštos kokybės gyvenimo sąlygų, todėl architektai ir statytojai privalo atsižvelgti į šiuos lūkesčius. Ir tam yra visos sąlygos – technologinė pažanga leido sukurti naujų izoliacinių medžiagų ir sistemų, kurios yra efektyvesnės ir ilgaamžiškesnės; technologijos leidžia efektyviau pagerinti garso izoliaciją ir renovuojamuose pastatuose. Be abejo, vis daugiau dėmesio skirti šioms problemoms verčia ir auganti urbanizacijai, kuri neatsiejama nuo didėjančio triukšmo.
Kokia situacija yra Lietuvoje?
Specialistai jau seniai bando atkreipti Aplinkos ministerijos dėmesį į pasenusį ir modernios rinkos reikalavimų nebetenkinantį STR, kuris reglamentuoja pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo. Tačiau situacija kol kas nesikeičia. Neseniai pakeistas STR dėl pastatų paskirčių. Jame co-living tipo pastatai, kuriuose gyvenama, kurie yra modernesnių bendrabučių analogas, priskirti negyvenamiesiems pastatams, tad jiems nekeliami jokie akustikos reikalavimai. Betgi bendrabučiai priskiriami prie gyvenamųjų, įvairių socialinių grupių pastatų. Specialistų nuomone, į STR būtina įtraukti ir co-living pastatų garso klasifikavimą. Viešbučiai taip pat priskiriami prie negyvenamųjų pastatų, tačiau jiems apsaugos nuo triukšmo reikalavimai yra keliami.
Situacija keičiasi tik prabangaus būsto segmente ir projektuojant triukšmingoje aplinkoje
Kokybė arba problemos, pasak L.Nariūnienės, prasideda nuo projektavimo užduoties suformulavimo, todėl architektas su užsakovu turi aptarti objekto akustinius reikalavimus. To vis dažniau siekia didelės kompanijos, tarp patalpų reikalaujančios bent minimalaus akustinio komforto. To siekia ir prabangaus būsto ar administracinių pastatų statytojai. Šiek tiek paviršutiniškas požiūris matyti statant ekonominės klasės daugiabučius gyvenamuosius namus.
„Architektai privalo atsižvelgti į pastato planavimo ypatumus. Patogus ir gerai apgalvotas patalpų išdėstymas gali padėti sumažinti triukšmo sklidimą. Pvz., triukšmingos patalpos, tokios kaip virtuvės, san. mazgai ar techninės patalpos, turėtų būti atskirtos nuo gyvenamųjų ar darbo zonų. Taip pat svarbu tinkamai suplanuoti bendrąsias erdves, koridorius ir kitus praėjimus, siekiant išvengti triukšmo plitimo“, – dalijasi patirtimi L.Nariūnienė.
Šiuolaikinis požiūris į pastatų projektavimą apima integruotą įvairių disciplinų bendradarbiavimą nuo pat pradžių. Architektai, akustikos specialistai ir inžinieriai turi dirbti kartu, siekdami sukurti optimalius akustinius sprendimus, atitinkančius visus reikalavimus ir standartus: parinktos tinkamos sienų, grindų ir lubų konstrukcijos, izoliacinės medžiagos, langai gali žymiai sumažinti garso sklidimą tarp patalpų ir iš išorės. Galiausiai, architektai kartu su inžinieriais ir statybininkais privalo užtikrinti, kad visi akustikos ir garso izoliacijos sprendimai būtų įgyvendinti tinkamai, pagal standartus.
Labai svarbu suformuluoti užduotį, o architekto užduotis – geriausiomis priemonėmis pasiekti tą rezultatą, tad jis turi išmanyti bent pamatinius akustikos principus. Reikia daugiau atsakomybės projektuojant bent jau pagal galiojančius, nors ir laikmečio nebeatitinkančius, teisės aktus.
Ministerija keičiamą STR žada pateikti derinti jau šią vasarą
Kaip sakė aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiamas STR, kuris reglamentuoja pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo, pakeitimo projektas, siekiant suderinti šį STR su pakeistu pastatų paskirčių reglamentavimu, įsigaliosiančiu lapkričio 1 d. „Iki šiol ministerijoje nesame gavę pasiūlymų dėl kitų reikalingų šio STR pakeitimų, todėl pagrindinis mūsų dėmesys šiuo metu skirtas paskirčių klausimams, tačiau jei gausime pasiūlymų projekto rengimo ar derinimo metu, būtinai juos įvertinsime, – sakė dr. D.Matusevičė. – Projektą planuojame pateikti dar šią vasarą. Derinamą projektą visuomet siunčiame plačiam socialinių partnerių ratui, siekdami įvertinti praktikoje kylančias problemas, išgirsti specialistų siūlymus, kurių aptarimui rengiame susitikimus ir diskusijas.“
Kaip pastebi L.Nariūnienė, pirmiausia pasigendama konkretumo. Dabar galiojantis STR numato, kad būtų pamatuota „bent 5 % pastato ir/arba jo elementų, bet ne mažiau nei 3 elementai“. Tačiau ką tai reiškia praktikoje, kai, pvz., name yra 200 butų? Ar pagal tokį aprašymą pakanka name pamatuoti 3 sienas ir jau galima išduoti garso klasifikavimo protokolą, kad visas pastatas atitinka tam tikrą garso klasę? Daugelis specialistų su tuo nesutinka, bet yra matavimų įmonių, kurios sako, kad tokio matavimo pakanka.
„Būtina ne tik konkrečiai apibrėžti matavimų kiekį, bet ir nustatyti, ką daryti, kai rezultatai blogi. Ar statytojas turi taisyti tik tas sienas? Mūsų nuomone, jis turi taisyti netinkamai įrengtas sienas, o matuoti reikėtų ne tik pataisytas, bet ir kitas, t. y. daugiau sienų“, – sako L.Nariūnienė.
Siūloma praplėsti pastatų, kuriems taikoma garso klasė, garso izoliavimo klasifikatorius. Pvz., visoms naujai statomoms, rekonstruojamoms gydymo įstaigoms reikia nustatyti garso klasę, tačiau pagal galiojantį STR tai galima padaryti tik stacionarams, nes garso izoliavimo rodiklių vertės nustatytos tik tarp palatų ir su jomis besiribojančių patalpų, nors geras garso izoliavimas labai svarbus ir tarp gydytojų kabinetų, ir tarp kabinetų bei koridorių ir t.t. Analogiška situacija su mokslo įstaigomis – jei yra tokia paskirtis, būtina nustatyti garso klasę. Dabartiniame STR reglamentuojamos tik tos mokslo įstaigos, kuriose vyksta ugdymas, bet neaišku dėl mokslo įstaigų, kuriose veikia laboratorijos, mokslo tyrimų centrai ir pan.
Šiuo metu matavimus registruoja ir kaupia laboratorijos, specialistai siūlo sukurti bendrą registrą, koks dabar yra SSVA energinio naudingumo sertifikatų registras.
Specialistai viliasi, kad Aplinkos ministerija socialinius partnerius pakvies į diskusiją dar iki pateikiant minimą STR projektą derinti.
„Svarbu peržiūrėti iš esmės patį teisės aktą, o ne imtis kosmetinių pataisymų. Tai milžiniškas darbas Aplinkos ministerijai, bet labai reikalingas“, – sako L.Nariūnienė.
Taigi, architektų vaidmuo įgyvendinant akustikos ir garso reikalavimus yra itin svarbus. Tik glaudus architektų, akustikos specialistų ir statybininkų bendradarbiavimas gali užtikrinti, kad pastatai atitiks aukščiausius akustikos ir garso izoliacijos standartus ir suteiks gyventojams komfortą bei gerovę. Todėl labai svarbu turėti tinkamai parengtą, modernios rinkos lūkesčius atitinkantį teisės aktą.
