Gargždų miesto pramonės teritorijoje puoselėjant tvarumą įrengiama žalioji laisvalaikio ir poilsio erdvė, kurios idėja gimė iš aplinkai neabejingų žmonių žaliosios iniciatyvos. Per lapkričio 17 d. vykusį šventinį žaliosios erdvės atidarymo renginį pasodinti pirmieji medeliai.
Sulaukusi Klaipėdos rajono savivaldybės pritarimo, trijų hektarų parką įsteigė ir ėmėsi jį kurti bei puoselėti įmonių grupė „Litana“.
Per penkerius metus parke turėtų sužaliuoti šimtai skirtingų medžių: maumedžių, klevų, pušų, beržų, skroblų. Šiuo metu parke jau pasodinti 75 medeliai. Tikimasi, kad kitų metų pavasarį jų bus dvigubai daugiau. Medžius numatyta sodinti kasmet, per visus penkis parko kūrimo etapus. Naująjį parką supa gamyklos ir verslo įmonės, greta buriasi gyvenamieji pastatai, todėl poilsiui itin reikia žalių plotų – ir įmonių darbuotojams, ir jų šeimoms. Tokio parko Gargždų pramoniniame rajone labai trūko. Tikimasi ateityje parke įrengti ir vaikų žaidimo aikštelių.
UAB „Litana ir Ko“ generalinė direktorė Jurgita Jašinskytė-Ostrovskienė sako, kad bendrovei tvarumas rūpėjo gerokai anksčiau, nei jis tapo globaliu ir itin svarbiu klausimu. Parko idėja puoselėta keletą metų, o po susitikimo su ilgamečiu „Litana“ partneriu iš Švedijos „Skanska“ nuspręsta, kad dėl ateinančių kartų galima padaryti daugiau, nei reikalauja ES direktyvos ar teisės aktai, apimantys Tvarumo įgyvendinimo politiką.
Jurgitos Jašinskytės-Ostrovskienės žodžiais, įmonėje dirbantys žmonės nuoširdžiai tiki tvarumo idėjomis. Kiekvieno darbuotojo atsakomybės jausmas už supančią aplinką atvedė kompaniją prie visus metus žaliuojančio parko idėjos, jis – tarsi atsvara įmonės veiklai.
„Litana“ gamina metalo konstrukcijas, užsiima pramoninių ir civilinių objektų projektavimu bei statyba, taip pat laivų statyba, apimančia surinkimo ir suvirinimo darbus, daugelyje pasaulio šalių.
Įmonėje apie tvarumą, CO2 pėdsakus, kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jo padarinius galvojama nuolat. Pradėta nuo paprastų žingsnių – imtas taupiai naudoti popierius, ant gamyklos stogo sumontuota saulės elektrinė. Prieš trejus metus, siekdama sumažinti neigiamą gamybos procesų poveikį aplinkai, „Litana“ pasitvirtino „Aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės politiką“. Jos pagrindu įmonė įsivertino savo gamybos ciklą nuo žaliavų išgavimo ir produkto gyvavimo pradžios iki produkto sunaikinimo, taip pat viso šio proceso metu išskiriamą CO2 kiekį. Po atliktų skaičiavimų buvo gautas Švedijos nepriklausomų auditorių patvirtintas EPD (Environmental Production Declaration) sertifikatas, juo „Litana“ apsibrėžė tikslias veiksmų gaires, kaip palaipsniui mažinti CO2 emisijos išsiskyrimą gamybos proceso metu. Didžioji dalis profilių, kuriuos įmonė naudoja metalo konstrukcijoms gaminti, yra iš perdirbto metalo, gamybos procese naudojama aplinkai nekenksminga saulės energija, o transporto priemonės atitinka aukščiausią aplinkosaugos standartą – „Euro6“.
„Siekiame, kad mūsų produktai būtų kuo draugiškesni aplinkai. Ir tai ne rinkodaros idėja, tai nuoširdus noras savo veiksmais kompensuoti produkto gamybos poveikį gamtai. Pasodintas parke medis mus motyvuoja, žinome, kad prisidedame prie žaliojo kurso kuo tik galime“, – patvirtina įmonės UAB „Litana Construction“ poziciją komercijos direktorius Simonas Kuodis.
Įmonė vadovaujasi tokiu ekvivalentu: viena sunkiasvorė transporto priemonė, išvežanti metalo konstrukcijas, – vienas medelis. Jei per gamyklos vartus išrieda 300 sunkiasvorių, vadinasi, bus pasodinta tiek pat medžių. Beje, pirmieji 75 medeliai žaliojoje poilsio erdvėje taip pat pasodinti vadovaujantis šiuo principu. Jie tiesiogiai susiję su Stokholmu. Įgyvendindama išskirtinį šio miesto infrastruktūros projektą „Slussen Bus Terminal“, „Litana“ iš savo gamyklos į Švediją išlydėjo keliasdešimt autotransporto priemonių.
Daugiau apie įmonių grupės „Litana“ tvarumo kursą pasakoja UAB „Litana ir Ko“ generalinė direktorė Jurgita Jašinskytė-Ostrovskienė ir UAB „Litana Construction“ komercijos direktorius Simonas Kuodis.
Teigiate, kad norint pasirūpinti savo aplinka oficialių tvarumo direktyvų negana. Kodėl?
J. J. O: Nemaža dalis mūsų įmonių grupės darbuotojų gyvena su šeimomis šiame regione ir jaučiame atsakomybę prieš savo vaikus, prieš darbuotojus, Gargždų bendruomenę. Mums rūpi, kad sukurta aplinka mėgautųsi ateinančios kartos. Kiekvieno žmogaus atsakomybės jausmas yra visa lemiantis.
Kaip manote, kuo Jūsų įmonė išskirtinė, kalbant apie tvarumą?
J. J. O: Mūsų įmonei labai svarbu tvarus žalias produktas, todėl mes ne tik renkamės technologinius sprendimus ir įrangą, leidžiančią sumažinti CO2 emisiją, bet ir projektams įgyvendinti ieškome tokių rangovų ir verslo partnerių, kurie atitiktų mūsų reikalavimus – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais būtų draugiški aplinkai.
Ar kiekvienas įmonės projektas paliks pėdsaką parke Gargžduose?
S. K.: Tikimės, kad taip ir bus. Jau dabar užsienio partneriai prisideda, jų projektai skatina sodinti medžius. Pavyzdžiui, į Stokholmo centre statomą požeminę stotį iš Gargždų iškeliavo apie tūkstantį tonų metalo. Kaip ir minėjome, kiekviena sunkiasvorė mašina lygi vienam medeliui. Netrukus pro biuro langus grožėsimės žaliojo projekto išaugintais naujais medžiais. Taigi, „Skanska“ kartu su Stokholmo miesto savivaldybe jau dabar palieka savo žaliąjį pėdsaką Gargžduose.
Trumpai apie įmonių grupę „Litana“
„Litana“ veiklą pradėjo 1992 metais.
Įmonių grupėje dirba apie 1600 specialistų.
Įmonių grupės veiklos centras – Gargždai. Veikla vykdoma kartu su filialais Latvijoje, Ukrainoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Švedijoje. Norvegijoje.
Aldo Kazlausko nuotr., įmonių grupės „Litana“ archyvo vizualizacijos
