Statybų sektoriuje, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, generuojama net 38 proc. visų susijusių su energija CO2 emisijų. Kad įveiktų šį iššūkį ir prisidėtų prie tvarumo skatinimo, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradėjo aktyvų veiksmų planą. Bendrovė numato įvairius veiksmus, kuriais siekiama iki 2030 metų perpus sumažinti įmonių veiklos metu aplinkai patenkančią CO2 emisiją.
Lyderiaujanti statybų sektoriuje bendrovė prisiima tvarumo ir aplinkosaugos įsipareigojimus, kartu su novatoriškais sprendimais ir ryžtingu požiūriu į kylančius aplinkosaugos iššūkius „YIT Lietuva“ keičia požiūrį į statybų sektorių ir tvarumą.
Imtis misijos paskatino žaliojo kurso programa
Pasak bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, CO2 pėdsako mažinimą skatina Europos žaliojo kurso programa, kurią palaiko YIT korporacija, ir stengiasi mažinti savo veiklos poveikį gamtai.
„Europos komisijos duomenimis, pastatai lemia maždaug trečdalį visos šiltnamių dujų emisijos, todėl Europos Sąjungai siekiant tikslo iki 2050 metų tapti klimato požiūriu neutralia, statybų sektoriui taip pat svarbu pasitempti. Tvaresni ir aplinkai draugiški pastatai gali stipriai mažinti įtaką klimato kaitai ir kartu užtikrinti patogesnį bei taupesnį žmonių gyvenimą juose“, – sako K. Vanagas.
Remiantis Europos komisijos paskaičiavimais, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emisijos. Tai išties reikšminga dalis, kurią, pasak bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo, sumažinus ar eliminavus, būtų galima svariai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
Tvarumas – ne rekomendacija, o būtinybė
Pastatai ir jų statyba neišvengiamai turės tapti vis tvaresni. K. Vanagas atkreipia dėmesį, kad kuo sparčiau nekilnojamojo turto vystytojai bei visas statybų sektorius žengs žaliąja kryptimi, tuo reikšmingiau prisidės prie klimato balanso atkūrimo. Pasak jo, tam reikia peržiūrėti statybų procesus, naudojamas medžiagas, taikomus metodus ir ieškoti racionaliausių bei tvariausių sprendimų.
„Tvaresnius sprendimus ir medžiagas taikantis statybų sektorius gali padėti pasiekti Paryžiaus susitarime ir Europos žaliajame kurse iškeltus CO2 emisijos mažinimo tikslus, kurie tampa vis ambicingesni. 2019 metais Europos Vadovų Taryba patvirtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Siekiama ne vėliau kaip 2030 metais grynąjį šiltnamio dujų efektą, palyginti su 1990 metais, ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 procentais. Iki 2050 metų ES siekiama tapti klimato požiūriu neutraliems – kitaip tariant, užtikrinti, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau CO2 nei absorbuojama“, – primena K. Vanagas.
Keliami ambicingi planai naujiems projektams
Sekdama YIT korporacijos pavyzdžiu bendrovė „YIT Lietuva“ išsikėlė tikslą visuose savo vystomuose projektuose iki 2030 metų CO2 emisiją sumažinti perpus. Jau 2020 metų pradžioje bendrovė pradėjo skaičiuoti ir vertinti savo vystomų projektų CO2 pėdsaką ir siekia jį mažinti. Dėl šios priežasties 2020 metais pradėtas skaičiuoti ir vertinti CO2 suvartojimas visose veiklos srityse.
„Pasitelkę tikslius skaičius žinosime, kiek ir kokius sprendimus reikia taikyti, kad pasiektume užsibrėžtus ateities tikslus. Savo veikloje naudojame tik žaliąją energiją, perdirbame seną asfaltą ir naudojame jį pakartotinai, vystomuose projektuose bei savo biuruose diegiame energiją taupančius sprendimus bei išmaniuosius apšvietimo valdymo sprendimus, statybvietėse naudojame tik žemosios įtampos apšvietimą, išsikėlėme ir ambicingus statybinių atliekų rūšiavimo tikslus“, – pabrėžia bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, pastatuose užtikrindama tvarumo kriterijus bendrovė kuria ir geresnę gyvenamąją aplinką, garantuodama mažesnius pastatų eksploatacijos kaštus. Be to, statybos medžiagų pasirinkimas turi įtakos ir patalpų mikroklimatui, reikiamos temperatūros ir drėgmės jose užtikrinimui.
„Investicijos į pastatų tvarumą ne tik prisideda prie klimato kaitos stabdymo, bet ir suteikia papildomos vertės jų naudotojams. O juk įvairiuose pastatuose žmogus praleidžia apie 90 proc. savo laiko. Tad kuo pastatai ir miestai bus tvaresni, tuo geriau bus tiek jų gyventojams, tiek visai mūsų planeta“, – patikina K. Vanagas.
