Žurnalas STRUCTUM, kaip kasmet peržvelgdamas praėjusius metus, kartu su architektų komisija išrinko įspūdingiausius 2021 metų projektus, kuriuos sukūrė Lietuvos architektai ir įgyvendino didžiausios, profesionaliausios statybos įmonės.
Lietuvos Nacionalinis dramos teatras pradeda naują veiklos etapą
Nuotr.: Laimonas Ciūnys
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), pradėjęs naują sezoną, o kartu ir naują veiklos etapą, po trejus metus trukusios pastato rekonstrukcijos vėl atvėrė savo duris po simboliu tapusia skulptūra „Mūzų šventė“.
Pirmoji 82 sezono premjera – režisieriaus Grzegorzo Jarzyno bei dramaturgo Tomaszo Spiewako spektaklis „Soliaris 4“, buvo parodyta moderniausia technine įranga aprūpintoje teatro Naujojoje salėje, kurioje telpa 350 žiūrovų. Ši salė iškilo vietoje buvusio vidinio techninio teatro kiemo ir tai didžiausia naujiena pirmąjį rekonstrukcijos etapą užbaigusiame teatre. Kita naujai pastatyta erdvė – Mažoji salė – duris turėtų atverti 2022 m. pavasarį, o vėliau atsidarys ir rekonstruota Didžioji salė.
Po rekonstrukcijos, kai bus atidarytos visos trys salės, teatras galės priimti maždaug 1 130 žiūrovų per vieną vakarą, nes, įrengus naujas sales ir išplėtus erdvę žiūrovų drabužinei rūsyje, jo plotas gerokai išaugo.
LNDT pastato rekonstrukcija buvo nuoseklus, ilgai ir kruopščiai nuo 2011 m. planuotas projektas, kurio finansavimas gautas ir darbai pradėti 2018 m. rudenį, kai teatras uždarytas antrajai didžiausiai rekonstrukcijai po 40 metų. Anksčiau šio pastato rekonstrukcija atlikta 1981 m. pabaigoje pagal architektų Vytauto ir Algimanto Nasvyčių projektą.
Išsaugota pažįstama aura
Teatro pastatas, ir jo aplinka – Vilniaus senamiestis – yra itin vertingas ir saugotinas paveldas. Viena projekto autorių architektė Gustė Kančaitė sako, kad svarbiausias teatro pastato atnaujinimo uždavinys buvo sukurti nauja nepaneigiant seno, nepakenkiant teatro autentiškai aurai ir objekto vertingosioms savybėms. Teatro rekonstrukcija vyko neperžengiant esamo pastato kontūrų, papildoma erdvė sukurta tik iš kiemo pusės užstatant Naujosios salės tūrį virš vidinio ūkinio kiemo. Jos dydį lėmė aplinkiniai pastatai. Tai vadinamojo „black box“ tipo salė, turinti ir klasikinės salės bruožų.
Kitos teatro erdvės pertvarkytos ir atskirtos pagal jų funkcijas. Buvusios Mažosios salės vietoje dabar įkurtos dekoracijų dirbtuvės. Liftu didžiagabaritės dekoracijos tiesiai iš lauko bus pakeliamos į sceną. Buvusios Studijos erdvė bus naudojama repeticijoms. Repeticijų salė statoma išlaikant senųjų dekoracijų dirbtuvių tūrį, išplečiant ir sujungiant su buvusiais Mažosios salės dekoracijų sandėliais. Naujoje Mažojoje salėje tilps 120 žiūrovų, į ją ves atskira laiptinė, veiks liftas, salėje bus pakyla, naujos apšvietimo ir garso sistemos. Didžiojoje salėje darbai tebevyksta, bet ji iš esmės nesikeis, išskyrus būtinus funkcinius pokyčius.
Visi LNDT lankytojai į sales nuo šiol pateks pro pagrindinį teatro įėjimą iš Gedimino prospekto. Teatro vestibiulyje nebeliko žiūrovų drabužinės ir tualetų – jie iškelti į naujai iškastą rūsį, tad vestibiulyje atsirado nauji laiptai, vedantys žemyn į drabužinių ir WC erdvę. Svarbus architektų sprendimas – atskiros laiptinės žiūrovams ir teatro darbuotojams. Įrengti liftai, pritaikyti žmonėms su negalia. Paruošti eksploatuoti pastato stogai, ant kurių ateityje numatoma įrengti terasą su kavine.
Autentiškas teatro interjeras, koloritas ir vadinamoji Nasvyčių teatro aura branginama ir atkurta itin jautriai bei kruopščiai. Kolorito raktu tapo netikėtai sandėliuose atrasta autentiška žiūrovų salės kėdė – sodrios oranžinės, beveik rūdžių spalvos. Didžiosios salės naujos kėdės po rekonstrukcijos bus autentiškos spalvos ir formos. Ši spalva tapo raktu naujoms erdvėms, ji grąžinta ir Nasvyčių interjerams – autentiškai atkurta pasitinka atnaujintame teatro vestibiulyje.
Modernūs sprendimai integruoti į paveldą
2018 metų rudenį įgyvendinti sudėtingą, didelės apimties Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukcijos projektą pradėjo viena labiausiai patyrusių rangos įmonių UAB „Infes“, kuri yra profesionaliai bei nepriekaištingai rekonstravusi ne vieną valstybinės svarbos objektą. Šiuolaikinės technologijos leido teatro pastato konstrukcijose aptikti ir išspręsti ankstesnių statybų klaidas.
Kasant ir gilinant rūsio patalpas buvo išspręsta gausaus gruntinio vandens po pastatu problema – įrengtos šiuolaikinės drenažo sistemos ir automatiniai siurbliai. Taip pat pagerintas teatro pastato funkcionalumas ir padidintas jo energinis efektyvumas – perplanuotos patalpos, apšiltinti fasadai, cokoliai ir stogai.
Pastate integruoti modernūs inžineriniai šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų sprendimai užtikrins komfortą ir puikų mikroklimatą tiek teatro darbuotojams, tiek lankytojams, o unikalus valstybinės svarbos objektas taps modernus, komfortabilus ir išpuoselėtas.
Rekonstrukcijos projekte gausiai panaudotos „Mapei“ grindų ir sienų sistemos, kurias tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje: poliruota dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Ultratop polished“ tapo vienu iš interjero akcentų.
Naujose erdvėse šeimininkauja kelios spalvos: rami ir solidi juoda, šilta oranžinė ir balta. Naujosios salės ir naujos Mažosios salės fojė estetika kitokia nei autentiško pagrindinio fojė. Naujojoje salėje virš juodų sienų pakabintos baltos įtempiamos, šviečiančios lubos. „Juodu kaspinu“ pažymėtos laiptinės į rūsio erdves. Ramaus juodo kolorito ir naujoji kavinė buvusios žiūrovų drabužinės vietoje. O senajame bufete bus atkurtas autentiškas vaizdas.
„Vytautas Ego SPA“: atsipalaidavimo ir spalvų terapija
Nuotr.: Norbert Tukaj
Į Birštoną kviečia išskirtinių poilsio ir sveikatinimo paslaugų bei spalvų terapijos nestokojantis viešbučio ir SPA kompleksas „Vytautas Ego SPA“, skirtas suaugusiems svečiams. Drąsūs ir ryškūs šio projekto interjero bei architektūros sprendimai neturi analogų Lietuvoje.
Kompleksą „Vytautas Ego SPA“ sudaro viešbutis, autorinių terapijų ir procedūrų SPA erdvė, gydymo ir terapijos deguonimi centras „Vytautas Oxygen SPA“, kuriame veikia dešimties vietų hiperbarinės deguonies terapijos kamera (barokamera), neturinti analogų Baltijos šalyse, taip pat – konferencijų salė ir fine dining restoranas „Kitsch’as“.
„Siekiame ne įsitvirtinti esamoje verslo sferoje, o sukurti naują nišą. Tad sukūrėme išskirtinį ir nestandartinį viešbučio ir SPA kompleksą, – sako „Vytautas SPA“ verslo grupės vadovas Vytas Brusokas. – Tokia interjero, architektūros ir verslo krypties visuma Lietuvoje yra naujovė ir neturi analogų.“
Ramybės kupinoje SPA erdvėje specialistai siūlo keliolika autorinių kūno ir veido terapijos procedūrų. Gydymo ir terapijos deguonimi centre „Vytautas Oxygen SPA“ veikianti hiperbarinės deguonies terapijos kamera – hermetiška patalpa, kurioje svečiai su sandariomis veido kaukėmis per uždaro kontūro deguonies tiekimo sistemą kvėpuoja grynu medicininiu deguonimi. Oras barokameroje suslegiamas iki 2,5 atmosferų slėgio, kuris prilygsta slėgiui 10 metrų gylyje po vandeniu. Čia vykstantys terapijos seansai padeda gydyti daugiau nei 30 įvairių ligų ir traumų, regeneruoja, gerina savijautą ir pristabdo senėjimo laikrodžius.
Švelni, minkšta, spalvinga atmosfera
Viešbučio pastatas traukia akį kiek neįprasta ovalo forma ir šviesiu fasadu. Jo fasadui parinktas dekoratyvinis tinkas bei metalinių trosų ažūras slepia „žalią“ sumanymą – fasadą planuojama apželdinti.
Įžengus į pagrindinį vestibiulį nustebina siauro ovalo formos atrijus su galerijomis, į kurias atsiveria netradicinių formų bei išdėstymo 59 svečių kambariai. Virš viso atrijaus įrengti švieslangiai žemyn pažeria dangaus mėlynę, susiliejančią su sodriomis interjero spalvomis. Viešbučio pagrindinio vestibiulio grindys pasitinka piešiniu, kuris fragmentiškai vis kitokiais būdais pasikartoja visame interjere: ant stiklinių durų, restorano lubų dekore ir kitur.
Viešbučio „Vytautas Ego SPA“ projekte buvo pasirinktos „Mapei“ grindų sistemos, kurias tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Vestibiulyje ir bendrų erdvių koridoriuose buvo sukurta poliruota, dekoratyvinio betono ULTRATOP grindų sistema „Terrazzo alla Veneziana“, kuri pasirinkta pilkos spalvos ir įrengta apie 15 mm storio sluoksniu su natūralaus akmens užpildais „Bianco carrara“.
Viešbučio interjere vyrauja smaragdo spalva, kuri tarsi atspindi Birštono pušų žalumą. Ryškų, spalvingą, kontrastuojantį interjerą kūrė interjero architektė Viktorija Puodžiūtė su komanda. Interjere vyraujančios šio amžiaus pradžios art deco linijos persipina su idėjomis, būdingomis postmodernistinei „Memphis“ grupei. Viešbučio erdvėse svečiams kuriama švelni, minkšta, sodrių spalvų atmosfera. Koridoriuose ir kambariuose kojos žengia minkšta kilimine danga, sienos sodriai dažytos šiltomis spalvomis arba dengtos įvairių sodrių spalvų aksomu ir minkštomis plokštėmis bei gausiai dekoruotos įspūdingais piešiniais.
SPA erdvėse grindys primena slenkantį smėlį kopose. Sienoms ir luboms panaudotas tekstūrinis molio tinkas, siekiant dar labiau sušvelninti ir suminkštinti lenktų formų, banguojančias SPA centro sienas, sukurti jaukias, apglėbiančias erdves.
Konferencijų salė įkūnija unikalią „Vytautas Ego SPA“ koncepciją ir neprimena standartinio susitikimų centro. Akustinės lubų plokštės nudažytos aukso spalva, akį traukia ir galinėse sienose suformuotos arkos, kurioms parinkti olandų kūrėjų Moooi tapetai su neegzistuojančių gyvūnų fragmentais. Komplekso fine dining restorane „Kitsch’as“, primenančiame atogrąžas, sienas puošia milžiniški žaismingi koliažai, iliustruojantys Edeno sodą.
Didžiąją dalį viešbučio bei SPA erdvėse esančių baldų, sieninių plokščių, šviestuvų, turėklų, durų ir kitų interjero elementų sukūrė dizainerių komanda, bendradarbiaudama su tiekėjais ir gamintojais.
„Lvovo“: du veidrodžiai pavasario saulei
Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova
„Lvovo“ – išskirtinis objektas, kuriame nuo pirmųjų projekto įgyvendinimo dienų daug dėmesio buvo skiriama tvarumui, kokybei ir būsimų pastato naudotojų komfortui. Naujasis statinys bus sertifikuojamas pagal tarptautinių tvarių pastatų „BREEAM New Construction“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method, BREEAM) standartus, jam siekiama aukščiausio įvertinimo – „Outstanding“ sertifikato.
Didelę įtaką A+ energinio naudingumo klasės verslo centre suprojektuotiems sprendimams turėjo auganti aukščiausios klasės biurų patalpų paklausa. Aukštus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančio verslo centro projekto sprendinių sėkmingą įgyvendinimą užtikrino statybos generalinio rangovo UAB „Naresta“ patirtis ir profesionalumas. Daugiau nei du dešimtmečius sėkmingai veikianti ir esanti tarp statybos sektoriaus lyderių bendrovė yra vienas patikimiausių generalinių rangovų Lietuvoje, o jos įgyvendintų objektų sąraše be daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų ir verslo centrų yra bažnyčios, muziejai bei mokyklos.
Generalinis rangovas pastate įgyvendino daug nestandartinių statybos sprendinių – nuo kabančiųjų laiptų iki stiklo fasadą laikančio įspūdingo dydžio plieninio fachverko (sienos karkaso – red.) įrengimo. UAB „Trilogija“ komandai buvo patikėtas laiptų projektas, kurį ji įgyvendino profesionaliai ir laikantis aukštų standartų.
Dirbant kartu su generaliniu rangovu ir projektuotojų komanda pavyko optimizuoti dalį techninio projekto sprendinių, o sutaupyti pinigai buvo investuoti į tvarumą, architektūrą ir inžinerines sistemas. UAB „Mepco“ patirtis, įgyvendinant sudėtingiausius projektus, įrodė, kad galima atiduoti moderniausių inžinerinių sistemų projektavimą į jų rankas.
Pagrindinių verslo centro „Lvovo“ mechaninių sistemų diegimas buvo patikėtas vienai didžiausių inžinerinių sistemų kompanijų Lietuvoje –„MVP Lietuva“. Bendrovė rūpinosi naujojo verslo centro vėdinimo, vėsinimo ir oro kondicionavimo sistemas, panaudojusi visame pasaulyje puikiai žinomų gamintojų produkciją, pasižyminčią inovatyviais ir energiją tausojančiais sprendimais.
Gausūs elektros, duomenų perdavimo ir multimedijos prietaisų kabeliai moderniame verslo centre „Lvovo“ patogiai ir estetiškai paslėpti po grindimis naudojant grindines elektros instaliacines dėžes. Kuriant naujojo pastato elektrotechnikos infrastruktūrą, išvengti instaliacijos chaoso padėjo visada praktišką ir paprastą sprendimą turintis „OBO Bettermann“ – vienas iš pirmaujančių instaliacinių sistemų įvairiems pastatams gamintojų.
Šio 8 aukštų pastato konstrukcijos buvo suprojektuotos ir turėjo būti sumontuotos taip, kad sudarytų kuo retesnį kolonų tinklą – kad vidaus patalpų planavimas būtų patogus, o požeminė automobilių saugykla – erdvi. Statinyje vyrauja 11–12 metrų ilgio tarpatramiai, kai kur siekiantys net 14 metrų, – pasakojo objekto vyriausiasis konstruktorius Kristupas Veteris.
UAB „Komplegra“ pademonstravo profesionalumą projektuodama šiuos sudėtingus „Lvovo“ projekto konstrukcinius sprendinius. Biurų pastato plotas kartu su požemine automobilių stovėjimo aikštele siekia 23 tūkst. kv. metrų. Dviejų aukštų 240 vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos vietos elektromobiliams ir stovai dviračiams.
Gatvės tęsinys tarp dviejų perpjautų tūrių
Verslo centro „Lvovo“ projekto autoriai ir architektai – UAB „Cloud architektai“. Jų sukurtas statinys – tarp vizualiai arti vienas kito suformuotų tūrių pratęsta gatvė, tarsi įeinanti į pastato vestibiulį po kabančiu fasadu. Būtent dėl šios idėjos pastato atrijus buvo suprojektuotas tarsi estetinis gatvės tęsinys – dengta gatvė.
Pirmoji, nenugludinta idėja, žaibiškai atėjusi kuriant „Lvovo“ architektūrinę koncepciją, buvo rami, berėmio fasado, švarių ir itin paprastų, lakoniškų formų bei tūrių kompozicija. Du pastato korpusai yra lyg išilgai perpjautas, padalintas tūris, todėl vidinės atrijaus sienos turi nemažai stiklo plokštumų. Atrijaus stogas išsiskiria dėl konstrukcinio sprendinio – masyvių metalo sijų konstrukcijos įrėmintų švieslangių. Šiose sijose įrengti šviestuvai tamsiuoju paros metu atrijaus vidaus perspektyvoje sukuria nesibaigiančio tunelio įspūdį.
Drąsiausias architektų komandos sprendimas šiame projekte yra pastato fasadas, kurio išorinis sluoksnis – stiklas, be jokių lamelių, grotelių ir kitų fasado sprendimą palengvinančių elementų. Architektų, interjero dizainerių ir inžinierių niekada nepamirštamas stiklas tapo universalia medžiaga, todėl patyrusiai įmonei „Stikmeta“ buvo patikėta verslo centre suprojektuoti berėmio stiklo turėklus su mediniu porankiu ir stiklines lifto šachtas.
„Vilnius Outlet“ keičia traukos centrų pusiausvyrą
Nuotr.: Evaldas Lasys
Sostinėje iškilęs naujasis daugiafunkcis prekybos centras „Vilnius Outlet“ sieks, kad klientai čia atvyktų ne tik patogiai apsipirkti su visa šeima, bet ir turiningai praleisti laiko. Prekybos centre, kurį vysto „Ogmios“ grupė kartu su „MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“, ypatingas dėmesys skiriamas pramogų ir maitinimo erdvėms. Pagrindinis tikslas – sukurti ne tik komercinį traukos centrą, bet ir tapti laisvalaikio praleidimo vieta bei nauju Vilniaus socialinės traukos centru.
Kompleksą sudaro A+ energinės klasės keturių aukštų prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele, kurių bendras plotas yra daugiau nei 73,5 tūkst. m2. Nuliniame pastato aukšte įsikurs „Hyper Rimi“ ir bus suformuota maisto prekių gourmet zona, kurioje veiks gurmaniško maisto parduotuvės. Pasaulyje sparčiai populiarėjantys vadinamieji naujos kartos maisto turgūs, kuriuose susiburia nišinės parduotuvėlės, po vienu stogu siūlo daugybę įvairiausių skonių.
Pirmajame prekybos centro aukšte įsikurs outlet tipo parduotuvės, kurių čia veiks daugiau nei 150. Jose pirkėjai aptiks visus žinomus prekių ženklus, o didelės kainų nuolaidos, kaip žada vystytojai, visada vilios užsukti į avalynės, drabužių ir galanterijos parduotuves. Visas antrasis „Vilnius Outlet“ aukštas, kuriame bus sukoncentruota laisvalaikio ir restoranų zona, skatins lankytojus pramogauti.
Prie „Vilnius Outlet“ komplekso atsiras daug žaliųjų zonų, lauko terasų ir vaikų žaidimų aikštelių. Laiptuotomis terasomis suformuotas kraštovaizdis džiugins lankytojus gausiai apželdintas medžiais ir gėlynais.
Tarp prasilenkiančių transporto arterijų
Projekto architektas Matas Jurevičius sako, kad sklypas, esantis V. Pociūno g. 8, susisiekimo atžvilgiu puikiai tiko naujajam „Vilnius Outlet“ centrui. Šioje sostinės vietoje susipynusių gatvių piešinys iš esmės lėmė pagrindinę pastato projekto koncepciją ir jo formą. Aplinkui vingiuojančios, susikertančios ir prasilenkiančios dviejų lygių gatvės, keliai ir privažiavimai suformavo netaisyklingus sklypo kampus ir įvairias kraštines, kurias statinys tarsi siekia atkartoti savo netikėta, bet šiai vietai natūraliai derančia forma. Pastato kampai suapvalinti, siekiant niuanso principu įsilieti į urbanistinį kontekstą – transporto arterijų tinklą, iš visų pusių juosiantį sklypą.
Pastato tūrio kompozicijoje panaudota daug plastiškų detalių. Plastiškos formos lydės lankytojus ir įžengusius į prekybos centro pastatą: vidaus erdvinėje kompozicijoje dominuoja banguoto kontūro galerijos, kurių beveik nė vienos nėra tiesios. Vaikščiodami po prekybos centrą, jo lankytojai matys besikeičiančius parduotuvių bei restoranų kontūrus.
Dar vienas neabejotinai išskirtinis šio įdomaus ir sudėtingo projekto „Vilnius Outlet“ bruožas, žinoma, bus jo didžiulė erdvė. Dideli atrijai lankytojams viduje leis apžvelgti didžiąją dalį prekybos centro. Vizualiai sukuriamas įspūdis, kad prekybos centras niekada nesibaigia. Tuo kasdien įsitikindavo ir prekybos centre dirbusių statybų rangos įmonių darbuotojai, ir projekto architektas M. Jurevičius. Jis pasakoja, kad po beveik 300 m ilgio ir 120 m pločio pastatą teko važinėtis paspirtuku, nes pėsčiomis apibėgti objektą užtrukdavo pusdienį.
Dvejus metus trukusi „Vilnius Outlet“ statyba tapo nemenku iššūkiu šimtams projekte dalyvavusių subrangovų ir tiekėjų. Skelbiama, kad statant šį prekybos centrą panaudota apie 1 500 tonų metalinių konstrukcijų, beveik 4 200 tonų armatūros ir beveik 31 tūkst. m3 betono mišinio.
Technopolis „Nova“: naujoji tvarios architektūros žvaigždė biurų mieste
Nuotr.: Laimonas Ciūnys
Vilniuje, šalia „Siemens“ arenos ir prekybos centro „Ozas“, netoli vaizdingo parkelio, baigtas statyti aštuntas didžiausio Lietuvoje biurų miesto „Technopolis“ pastatas „Nova“. Šiuo pavadinimu biurų pastatas pavadintas neatsitiktinai. Nuo pat projekto užuomazgų žinojome, kad tai bus mūsų biurų miesto žvaigždė. Raktinis pastato „Nova“ vizijos žodis – reprezentatyvumas kiekviename žingsnyje: nuo įėjimo iki paties biuro ir pakeliui į jį. Tai yra antrasis projektas, kurį „Technopolis“ įrengia nuo nulio – išskyrus „Deltą“, visi kiti pastatai buvo įsigyti jau pastatyti ir vėliau pritaikyti pagal keliamus standartus.
26,7 tūkst. kv. m nuomojamo ploto apimantis ir daugiau nei 2,2 tūkst. darbo vietų talpinantis pastatas „Nova“ bus pirmasis A+ energinės klasės biurų pastatas biurų mieste „Technopolis Ozas“. Naujas ir modernus pastatas suprojektuotas ir pastatytas pagal „LEED Gold“ sertifikavimo reikalavimus, taikant naujausias technologijas, tvarius sprendimus bei aukštus „Technopolio“ standartus.
„Technopolio“ darbo erdvių sprendimų paslaugų koordinatorė Ieva Bagdzevičiūtė akcentuoja, kad biurų pastatas „Nova“ – tai šiuolaikinis naujosios kartos reprezentatyvumas, t. y. ne statiškas ir ne marmurinis su tarsi neliečiamais paviršiais, o priešingai – atviras, kviečiantis bendrauti už biuro ribų, visoje jį supančioje aplinkoje. Svarbiausiu uždaviniu tapo apgyvendinti erdves žmonėmis, kad jos būtų pilnos judesio, bendravimo, šurmulio, kad visko būtų daug. Pirmojo aukšto erdvės yra atviros ne tik pastate „Nova“ dirbantiems žmonėms, bet ir visiems miesto gyventojams bei svečiams – čia įsikūrė kavinė ir vyno baras, pirmoji šalyje biurų pastate įkurta gastronomijos erdvė, kurioje po vienu stogu telpa kelios maitinimo įstaigos, taip pat konferencijų centras, kurio didžiausioje salėje gali susirinkti iki 250 žmonių.
Žmogui ir aplinkai palankūs inovatyvūs inžineriniai sprendimai leido biuruose „Nova“ sukurti optimalias darbo sąlygas. Biurų pastate „Nova“ sumontuoti Skandinavijos vandens maišytuvų rinkos lyderio „Oras“ ypač higieniški ir saugūs bekontakčiai praustuvų maišytuvai, ne tik tausojantys vandenį ir energiją, bet ir geriausiai atitinkantys bendrus ekologijos bei tvarumo reikalavimus.
Preciziškas vidaus patalpų funkcinis išplanavimas
Aukščiausius energinius ir tvarumo standartus atitinkantys sprendimai – ne vieninteliai šio objekto, priklausančio „Technopolio“ biurų parko šeimai, pranašumai.
Pasak I. Bagdzevičiūtės, vienas pagrindinių išsikeltų uždavinių – itin lankstus, aukštos kokybės patalpų suplanavimas. Koncepcija pagrįsta racionaliu patalpų planavimu – moduliais, turinčiais atskirus langus ir autonomines inžinerinių sistemų dalis. Tai leidžia paprastai ir nedidelėmis sąnaudomis keisti biurų išdėstymą, prireikus juos plėsti ar mažinti ir tai yra viena iš tvarumo savybių – racionaliai ir lanksčiai planuojant, nepaliekama nefunkcionalių erdvių.
Pabrėžiant verslo ir darbo be sienų tendencijas, biurų pastato „Nova“ bendrųjų erdvių interjeras buvo projektuotas pagal naują „Technopolio“ grupės dizainą, tad, įžengę į naujuosius grupės užbaigtus pastatus Helsinkyje, Tamperėje, Taline ar Vilniuje, pastatų darbuotojai ir svečiai atsidurs jiems pažįstamoje aplinkoje.
Ant stogo – saulės jėgainė
Pastato stogą vainikuoja įspūdinga bendro naudojimo terasa su vaizdu į Ozo parką ir miestą, be to, nuosava saulės elektrinė ant stogo. Tai sprendimas, padėjęs pasiekti ypač aukštą energinį namo naudingumą ir kartu užtikrinti ekologiškumą. Ši moderni saulės jėgainė yra pažangus ir ilgalaikis įrenginys, kuris užtikrins elektros energijos tiekimą ne mažiau kaip 20 metų.
Verslo sodas, kur biurai išvien su gamta
Lazdynų kalno apačioje gimsta keturių biurų pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“, kuriame planuojama sukurti 60 000 m² biurų ir prekybos patalpų. Pirmasis projekto etapas – A ir B korpusai – apima du biurų pastatus ir po jais įrengtą požeminę automobilių aikštelę. Šalia verslo parko taip pat įrengta poilsio zonų, bus lauko žaidimų aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kavinių ir restoranų. Kompleksas siekia „LEED Platinum“ sertifikato – ir yra visos prielaidos teigti, kad jį gaus.
Novatoriškas verslo parkas
Naujajam „Business Garden Vilnius“ pastatų kompleksui parinkta strategiškai patraukli vieta: vakarinėje Vilniaus dalyje tai viena iš judriausių transporto arterijų sankirtų; šalia, anapus Laisvės prospekto, – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“; miesto centras bei autobusų ir geležinkelio stotys lengvai ir greitai privažiuojami automobiliu ar viešuoju transportu. Čia dirbantys žmonės galės mėgautis ne tik patogia darbo aplinka, bet ir gamtos apsuptimi bei aktyviam poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Projekte panaudota nemažai technologinių sprendimų, užtikrinančių darbo vietų ekologiškumą ir novatoriškumą.
Objekte „Business Garden Vilnius“ tvarumas visų pirma suprantamas kaip aplinkosauginė atsakomybė. Statybos procese buvo teikiama pirmenybė vietinių gamintojų medžiagoms. Pavyzdžiui, laikantysis karkasas lietuviškų gamintojų pagamintas iš vietinių medžiagų. Konstruktyvo, apdailos ir inžinerinėms sistemoms įrengti panaudotos ilgaamžės medžiagos, gaminiai bei įranga, kurioms ateityje reikės mažai priežiūros. Pastatui bus suteiktas „LEED Platinum“ sertifikatas, kuris įrodo tvarių sprendimų taikymą visame statybų procese.
Sodai ir kartoniniai gelžbetonio moduliai
Biurų komplekso koncepciją paruošė „ARC-ML“ architektai iš Didžiosios Britanijos, o projektą Vilniui ir Lazdynų kraštovaizdžiui pritaikė architektų studijos „DO Architects“ komanda. Pastatais ir privažiuojamaisiais keliais statinių kompleksas tarsi aprėmina pagrindinį projekto tašką – parko ir sodo zoną. Ją kurdami „DO Architects“ specialistai išnaudojo vystytojo siekį sukurti žalią parką biurų darbuotojams.
Kompleksas išsiskiria ne tik novatoriškais sprendimais pastatams, bet ir aplinkotvarkos elementų bei gamtos sinteze, kurią įrengė aplinkotvarkos gamintoja „Betono mozaika“. Aplinkos projekte itin gausus panaudotų želdinių skaičius, naudojamas platus dangų produktų asortimentas.
Vyraujanti natūralaus akmens faktūros danga – tai lengvai prižiūrimas, ilgalaikis sprendimas. Projekte taip pat panaudoti drenuojantys gaminiai, įvažiavimo bordiūrų sistemos, vejos bordiūrai. Itin platus ir gaminių matmenų pasirinkimas – nuo 600 x 200 mm „Plaza“ plokščių iki smulkių gaminių.
„Vidinė teritorija – tai lyg savotiškas begalinis komplimentas būsimiems patalpų nuomininkams, labai intensyviai suprogramuota įvairiausiomis rekreacinėmis erdvėmis, – pasakoja architektė Andrė Baldišiūtė. – Tai išties išskirtinis šio projekto bruožas. Nežinau kitų verslo centrų, prie kurių būtų taip kruopščiai apželdinta aplinka ir sukurti tokie sodai.“ Žaliąją kiemo teritoriją sudaro pagrindinis parkas ir keletas su juo sujungtų mažesnių kiemelių bei pasivaikščiojimų vietų. Vakarinėje pusėje vidinis kiemas organiškai susijungia su Lazdynų miško dalimi.
Pastatų fasadus UAB „DO Architects“ suprojektavo taip, kad jie kartu atliktų ir laikančiąją funkciją. Be to, juose turėjo būti panaudota kuo daugiau vienodų kartotinių lieto gelžbetonio modulių. Kiekvieną tokį fasado modulį sudaro trys sluoksniai: vidinis – laikantysis, viduriniame sumontuota šilumos izoliacija, o trečiasis išorinis balto betono sluoksnis atlieka fasado apdailos vaidmenį. Moduliai buvo iš anksto pagaminti gamykloje ir į statybvietę atkeliaudavo jau visiškai paruošti surinkimo darbams, tad toks sprendimas leido gerokai sutrumpinti statybos terminus.
Architektė įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į parko kraštovaizdį ir aplinką, vietą ir infrastruktūros ryšius, šis kompleksas turi visas galimybes tapti vienu žaliausių Vilniaus verslo ir paslaugų centrų.
Tobulas sodas miesto žmogui
Visai šalia Vilniaus senamiesčio, dešiniajame Neries krante, ramioje užuovėjoje, sužaliavo „Raitininkų sodas“. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė šio modernių daugiabučių namų kvartalo antrąjį statybų etapą, kuriuo baigtas visas projektas.
Solidaus gyvenimo erdvė gamtos apsuptyje sukurta sostinės Žirmūnų rajone, kur gyventojai galės mėgautis namų ramybės komfortu ir poilsiu žaliuojančiame privataus kiemo sode, o panorėję pramogų, neužtruks pasiekti sostinės kultūros ir pasilinksminimo vietas.
Iš „Raitininkų sodo“ pėsčiomis ar dviračiu lengvai pasiekiamas ne tik Vilniaus senamiestis, bet ir žaliosios erdvės – Bernardinų sodas, Kalnų parkas, Neries pakrantės rekreacinė zona su dviračių takais, sporto ir žaidimų aikštelėmis bei kita poilsio infrastruktūra maloniam pasivaikščiojimui ar aktyviam laisvalaikiui.
Modernių būstų langai žvelgia į Gedimino pilį
„Raitininkų sode“ iš viso yra įrengti 233 butai ir komercinės patalpos pirmajame namo aukšte. Didelis vystytojų dėmesys namų aplinkai ir kiemo apželdinimo sprendimams padarė šį projektą išskirtiniu ir sukūrė gyventojams jaukią namų kiemo ir sodo aplinką ramiam, oriam gyvenimui judriame mieste. Modernus 7 aukštų daugiabutis namas supa privatų uždarą vidinį kiemą. Šiame kieme nėra automobilių. Jame žaliuoja didelis sodas, įrengta medinė terasa su suoliukais ir erdvios žaliosios poilsio zonos su gausiais želdiniais, įrengta vaikų žaidimų aikštelė su edukaciniais žaidimais bei aktyvaus laisvalaikio zona.
Iš viršutiniuose aukštuose įrengtų erdvių terasų atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama: Gedimino pilis, senamiesčio bei Konstitucijos prospekto vaizdai. Kitų aukštų gyventojai grynu oru ir panorama gali mėgautis erdviuose balkonuose, kurie suprojektuoti taip, kad atvertų vaizdus ne į priešais esantį namą, o į erdves už jo. Vidinio kiemo 8–11 kv. m ploto balkonai orientuoti į Gedimino pilies pusę. Gyventojų patogumui balkonuose įrengtos daiktadėžės. Pirmųjų aukštų gyventojams skirtos didelės privačios terasos, kurių plotas siekia 16–50 kv. metrų.
Gausiai dienos šviesą į butus įleidžia dideli beveik 2 m aukščio langai, o viršutinio aukšto butuose sumontuotų vitrininių langų aukštis siekia net 2,4 metro. Būtent šiam objektui pasirinkti aukščiausios kokybės šilumą taupantys A++ klasės „MEGRAME S 9000“ langai, pagaminti iš „GEALAN“ PVC profilių, kurie sumažina būsto šilumos išlaidas ir tinka energiją taupantiems pasyviesiems namams. A klasės energinio efektyvumo namuose integruoti modernūs ir taupūs šildymo, vėdinimo ir kiti inžineriniai sprendimai. Butai šildomi iš centrinės miesto šilumos tiekimo sistemos, o gyventojai gali patys reguliuoti šilumos srautą. Name įrengta bendra kiekvienos laiptinės rekuperacinė sistema. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai gamina elektros energiją bendrųjų patalpų ir požeminės automobilių aikštelės apšvietimui, taip sumažinant bendrąsias namo sąnaudas. Automobilių aikštelėje bei laiptinėse įrengtas energiją taupantis šviesos diodų (LED) apšvietimas su judesio davikliais. Pagrindinė automobilių aikštelė – požeminė, joje įrengta beveik 170 stovėjimo vietų. Saugant gyventojų privatumą, komplekse sumontuota įėjimo kontrolės sistema ir vaizdo kameros.
Saugi ramybė saulei atvertoje erdvėje
„Raitininkų sodo“ projektą sukūrusios UAB Vilniaus architektūros studijos architektai sako, kad, projektuojant kvartalą, siekta akcentuoti Neries kaimynystę, išryškinti žaliuojantį vidinį kiemą ir sukurti namų gyventojams ramybės bei privatumo oazę mieste. Kvartalo pastatų architektūrinius sprendinius nulėmė urbanistinė Raitininkų gatvės sklypo aplinka. Naujasis daugiabučių kompleksas atitrauktas nuo gretimų pastatų – taip atsivėrė laisvesnė pravažiavimo erdvė, kompleksas įsiliejo tarp gretimų pastatų, kvartale tapo laisviau.
Pasirinkta komplekso U forma atvėrė kelią saulei iš pietų, todėl vidinis kiemas saulėtas, daug šviesos patenka ir į butus pro langus, o iš visų balkonų atsiveria puikūs vaizdai. Vadinamasis perimetrinis užstatymo tipas šiuo atveju buvo parankus, siekiant išnaudoti visą pastatų pirmojo aukšto perimetrą kaip komercines patalpas. Siekiant kuo daugiau vaizdų atverti gyventojams, pastato fasadas pasuktas Gedimino pilies link. Pastatų šalia miesto centro fasadams itin dera pasirinktos ilgalaikės, natūralios medžiagos: klinkeris, plienas, aliuminio langai.
Pasirinktas užstatymo tipas leido sukurti erdvų, didelį kiemą, saugią ir žalią vidinę poilsio erdvę be automobilių, apsaugotą nuo aplinkinio miesto triukšmo. U formos komplekso vidinį kiemą nuo gatvelės uždengė vieno aukšto korpusas, ant kurio stogo įrengtas amfiteatras – po juo suprojektuotos komercinės patalpos. Pastato tūriai yra daugiaplaniai, tad ir kiemas kurtas ne vieno lygio – iš apatinės jo dalies amfiteatru pakylama ant vienaukščio pastato stogo, kur įrengta terasa ir želdiniai. Ten sumontuota daug vazonų, kuriuose gyventojai galės įsirengti ne tik gėlių, bet ir daržovių lysves. Lietaus vanduo kieme nenubėga į nuotekų šulinius, o natūraliai susigeria į gruntą ir palaisto augalus. Neįprastai sukurta vaikų žaidimo erdvė taip pat įrengta skirtinguose lygiuose ir pakyla ant amfiteatro.
„Misionierių sodai“ – prestižiniai apartamentai pačioje sostinės širdyje
Nuotr.: Laimonas Ciūnys
Greta Vilnelės upės, Misionierių sodų ir Užupio kalvų slėnyje, įsikūrė „Misionierių sodai“ – gyvenamųjų namų kompleksas. Iš jo kiemų atsiveria vaizdas į išskirtinę ir daugiasluoksnę Vilniaus senamiesčio panoramą: Gedimino pilį, Trijų kryžių kalną, Užupį. Ir tai tik keletas iš gausybės Vilniaus architektūros paminklų, kuriuos lyg ant delno mato gyventojai iš savo namų. „Misionierių sodai“ – tai ne tik erdvė, kurioje atsiskleidžia unikalūs vaizdai, bet ir žadama išskirtinė gyvenimo kokybė.
Ypatinga vieta, ypatingi reikalavimai
Apgalvotas iki smulkmenų gyvenamųjų namų komplekso suplanavimas leidžia pasijusti nepriklausomai ir komfortabiliai, lyg gyventumėte nuosavame name pačioje žaliausioje ir ramiausioje senamiesčio vietoje. Pastatų ansamblio komponavimas, išdėstant gyvenamuosius pastatus ne išilgai, bet statmenai kalno šlaitui, leido sukurti projektą, kurio vidaus kiemuose lyg atvirutėje gyvena senasis miestas.
Pagrindinės ir pamatinės projekto gairės, nulėmusios buvusios ligoninės teritorijos konversiją buvo susmulkinti ir suskaidyti sovietmečiu statytą ligoninės pastatą išilgai šlaito bei tarsi pro ažūrą įsileisti žalumos ir net pačius Misionierių sodus iki pat Subačiaus gatvės.
Anot gyvenamųjų namų kompleksą projektavusios architektės Andrės Baldišiūtės, iššūkių projekto metu tikrai netrūko. „Misionierių sodų“ projektą sudaro penki gyvenamieji korpusai, kuriuose suprojektuoti 103 butai.
Projekto vystytojų vizija buvo aiški nuo pat pradžių – pertvarkyti sovietmečiu statytos ligoninės teritoriją išsaugant visus išlikusius autentiškumo požymius, išryškinant ir atskleidžiant kultūrinę jos vertę, pritaikant šiandienos poreikiams. Taip daugiau nei 10 metų apleista teritorija įgauna galimybę būti integruota į miesto ekonominį, socialinį, kultūrinį ir kasdienį gyvenimą, laikantis darnios plėtros principų.
Elementai atkurti vadovaujantis istorija
Kadangi gyvenamųjų namų kompleksas „Misionierių sodai“ turėjo iškilti itin jautrioje vietoje, svarbiausia užduotis, kelta architektų komandai, – projektą parengti pagal specialiojo plano ir nustatytus istorinio paveldo apsaugos reikalavimus.
Visų penkių pastatų stogams pasirinkta čerpinė danga. „Vienas iš penkių gyvenamųjų pastatų – rekonstruota Vaikelio Jėzaus prieglauda. Senosios šio pastato dalies stogas valminės formos ir molio čerpių dangos, o pats fasadas – tinkuotas, todėl viskas buvo atkurta, naudojant būtent šias medžiagas“, – pasakoja architektė A.Baldišiūtė.
Fasadas papuoštas koncerno „Wienerberger“ pagamintomis aukšto tvirtumo klinkerio apdailos plytomis „Terca flint“, o stogas – ilgaamžėmis keraminėmis čerpėmis „Koramic Orea 9“ ir „Koramic Madura Red-Brown Engobe“.
Projektas „Misionierių sodai“ talpina daug istoriją menančių detalių. Įdomu, kad, atstatant Vilniaus gynybinę Bastėją, dalis senosios Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpuso buvo nugriauta. Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastato tūrio šiaurinė dalis buvo rekonstruojama įamžinant nugriauto korpuso istorinę žymę. Pastato galas nėra užbaigiamas, priešingai, pastato galas įamžina nutrūkusių vidinių erdvių momentą ir tų erdvių charakteris eksponuojamas fasade. „Neužbaigto“ fasado idėja kartu su eksponuojamais pamatais įamžina istorinės vietovės žymes bei jas paryškina.
Naujiesiems pastatams plytų mūras pasirinktas taip pat ne be priežasties. Labai dažnai pagrindinėse Vilniaus gatvėse pastatai buvo tinkuojami, o vidiniuose kiemuose fasadai likdavo plytiniai.
Šiame objekte projekto užsakovas inžinerinių sistemų įrengimą patikėjo UAB „Civinity engineering“ (buvusi „Dizaja“), kuri rūpinosi komplekso vėsinimo, vėdinimo, šildymo bei vandens tiekimą užtikrinančia įranga.
Apželdintos pramoninių pastatų „kalvos“ susilieja su laukų žaluma
Nuotr.: Donatas Vaičiulis
Šalia pagrindinio šalies transporto koridoriaus, jungiančio Klaipėdos tarptautinį jūrų uostą su Kaunu bei Vilniumi, ir vos už 40 km nuo Palangos oro uosto iškilęs didelis pramoninis kompleksas – lyg po kepurėmis „pakištas“ po žaliuojančiais stogais. Trys kresni susiglaudę didelio ploto pastatų korpusai rikiuojasi palei greitkelį, prasilenkdami kas kelis žingsnius vienas nuo kito, atsukę nuožulnias žaliuojančias „kaktas“ į kelią.
Tai žaliosiomis technologijomis paremtas, vienas tvariausių Baltijos šalyse SBA industrinių inovacijų slėnio logistikos ir gamybos kompleksas. Koncerno „SBA Grupės“ įmonė „SBA Urban“ jo projektą prie Klaipėdos pradėjo vystyti 2019 metais. Pirmasis projekto etapas užbaigtas 2020 m. balandį, antrojo etapo pabaiga – 2020 m. gruodis.
Po pirmojo plėtros etapo šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda pastatytas ir pradėjo veikti aplinkai draugiškomis technologijomis paremtas unikalios architektūros 30 tūkst. m2 logistikos centras UAB „Innovo Logistika“, kuris užima du statinio korpusus. Trečiajame korpuse, kuris iškilo po antrojo statybų etapo, 24/7 režimu veikia apie 13 tūkst. m2 automatizuota baldų ruošinių gamykla „Laminn“.
„SBA Grupė“ už 28,6 mln. eurų pardavė logistikos centro ir gamyklos pastatus Estijos fondų valdymo įmonei „EfTEN“ priklausančiam „EfTEN Real Estate Fund 4“. „SBA Home“ priklausančios įmonės „Laminn“ ir „Innovo Logistika“ toliau vykdo savo veiklą nuomai skirtame šio komplekso 44 tūkst. m2 plote.
Numatoma tolesnė SBA industrinių inovacijų slėnio klasterio plėtra. Visą kompleksą užbaigti planuojama 2027 metais. Bendra „SBA Grupės“ šalia Klaipėdos valdoma teritorija, įskaitant slėnį, sudaro 50 ha.
Pramoniniai statiniai – kaip landšafto dalis
Žvelgiant nuo greitkelio, SBA industrinių inovacijų slėnio masyvūs pramoniniai pastatai apželdintais stogais primena dirbtinę kalvą, o ne logistikos centrams ir gamykloms būdingus aiškių geometrinių formų kampuotus pastatus. Jo žalia „kepurė“ dera prie tolumoje žaliuojančių laukų ir darniai susilieja su aplinka, vizualiai sukurdama plokščiakalnio įvaizdį. Į greitkelį žvelgia gana statūs, skirtingų nuolydžių žali šlaitai, kurie kyla aukštyn, fasadui pereinant į apželdintą stogą. Po šiomis nuožulniomis žaliuojančiomis konstrukcijomis suformuotoje erdvėje įrengtos automobilių aikštelės ir poilsio zonos.
Logistikos centro ir gamyklos komplekso architektūrinės koncepcijos autoriai – „Paleko archstudijos“ architektai ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas. Techninį projektą parengė AB „PST projektai“.
Architektas R. Palekas prisimena, kad projekto vystytojas nuo projekto pradžios paprašė sukurti kažką išskirtinio, tad architektams kilo mintis kurti pastatą kaip landšafto dalį. Įspūdingo pramoninio komplekso koncepcijos autorius mano, kad investuotojui grįžta įvairiopa grąža. Pirmiausia neįprastas pastato vaizdas traukia žmonių žvilgsnius: matoma, kaip pieva tarsi užlipa ant pastato stogo ir jis tampa landšafto dalimi, o ne konkuruoja su juo, ne įsiręžia į jį savo vertikaliomis sienomis. Ne uždengia, bet tarsi jį pratęsia.
„Toks niuansuotas kraštovaizdžio ženklas džiugina akį, ją ramina, ir tai kuria pridėtinę vertę. Kitas svarbus dalykas – kad kylanti ant stogo pieva ant trijų statinio korpusų sukuria lyg ir kalveles, kurios tampa papildoma erdve tarp pastato ir landšaftinių pylimų, ji pridengta nuo greitkelio triukšmo bei taršos. Šios erdvės yra pietinėje pusėje, taigi susiformavusius kiemelius galima išnaudoti darbuotojų poilsio erdvei, automobiliams statyti, įėjimo į pastatą zonai ir pan.“, – kalbėjo architektas. Jis priduria, kad kiekviena projektinė galimybė gali būti panaudota įvairiai. „Architektų misija yra kurti galimybes, o paskui pats gyvenimas sutvarko viską iki detalių“, – įsitikinęs architektas R. Palekas.
Komplekse gausiai integruoti energiją taupantys sprendimai. Pastatus šildo šilumos siurbliai „oras–oras“, įrengta išmanioji apšvietimo sistema.
Švarų orą SBA industrinių inovacijų slėnio pastatuose užtikrino projekte dalyvavusi aukštos kokybės ir gamtą tausojančiomis technologijomis paremtas oro valymo sistemas pramonei gaminanti ir tiekianti įmonė „NEU-JKF“, kurios gaminiai skirti švariam orui, jos vertybės – entuziazmas, pagalba ir profesionalumas.
Įgyvendinant išskirtinį SBA industrinių inovacijų slėnio projektą, statybų techninę priežiūrą atliko UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kolektyvas.
Apželdintas pastato stogas turi net tik vizualinę paskirtį: po žaliuoju stogu įsikūrę biurai vasarą neperkaista, o žiemą taupo šilumos energiją.
Iškilo modernus lazerių komponentų kūrimo centras
Nuotr.: Evaldas Lasys
Vilniuje, Keramikų gatvėje, baigtas statyti naujas lazerių technologijų bendrovės „EKSMA Optics“ mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centras. Modernų, užsakovo poreikiams pritaikytą pastatą su pažangiausiomis inžinerinėmis sistemomis pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Planuojama, kad pastate įsikurs 3 įmonės.
Lazerių komponentų gamybai reikalingas labai kvalifikuotas personalas ir specialiai įrengtos patalpos. Gamyba vykdoma itin švarioje aplinkoje, procesų metu kontroliuojamas ore esančių dulkių dalelių kiekis ir oro temperatūra bei drėgmė. Tai lėmė specifinius reikalavimus pastatui.
Naujo pastato poreikį lėmė sparti įmonės plėtra ir siekis sukoncentruoti gamybą vienoje vietoje. Iki šiol įmonė tyrimams ir gamybai naudojo keletą skirtingų patalpų Vilniuje, kurių bendras plotas siekia apie 2 tūkst. kv. m. Nuo šiol optinių ir elektrooptinių lazerių komponentų, lazerių optikai ir kristalams skirtų dangų gamyba, sistemų ir mazgų surinkimas ir moksliniai tyrimai bus vykdomi vienoje vietoje. Bendrovė „EKSMA Optics“ gamina ir parduoda specialią optiką ir kitus komponentus, skirtus lazerių ir kitų optinių instrumentų bei sistemų gamybai.
Vilniaus pakraštyje, Dvarčionyse, pastatytam mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centro pastatui taikyti itin aukšti užsakovo reikalavimai. Jame įdiegti reikiamą švaros klasę ir mikroklimatą patalpose užtikrinantys inžineriniai sprendimai. Aukštųjų technologijų gamybai pritaikytos inžinerinės sistemos sudaro daugiau nei pusę visos pastato vertės.
Vienas didžiausių generalinio rangovo bendrovės „YIT Lietuva“ sėkmingai įveiktų iššūkių – profesionaliai ir kokybiškai įgyvendinta ypatinga užduotis užtikrinti nustatytus aukštus gamybinių ir laboratorinių patalpų oro švaros, drėgmės, temperatūros bei oro apykaitos ir kt. mikroklimato parametrus.
Beveik 7,4 tūkst. kv. m energetiškai efektyviam A++ kategorijos pastatui statyti naudotos kokybiškos, ilgaamžės apdailos ir konstrukcijų medžiagos. Įdiegtų efektyvių inžinerinių sprendimų dėka, sistemose vykstant energetiniams mainams, atgaunama šiluma. Pastate įrengtos atskiros centralizuotos osmosinio vandens, suspausto oro, dulkių nusiurbimo ir technologinių dujų tiekimo sistemos.
Prioritetas – patogus ir funkcionalus statinys
„EKSMA Optics“ mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centro pastatų ir visos teritorijos rekonstrukcijos projektą parengė UAB Vilniaus architektūros studija. Elektros poreikiams užtikrinti šalia sklypo pastatyta nauja elektros transformatorinė pastotė. Sklype suprojektuotos ir įrengtos naujos šilumos tinklų trasos, vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemos, prijungtos prie esamų inžinerinių tinklų.
Naujasis mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centro pastatas iškilo 4 aukštų su cokoliniu aukštu. Funkcinė statinio schema – žiedinio tipo: per pagrindinį įėjimą pirmajame pastato aukšte patenkama į vestibiulį, kur vidurinėje pastato dalyje per visus aukštus kyla centrinė laiptinė ir liftai, įrengtos pagalbinės bei bendrojo naudojimo patalpos. Aplink jas suprojektuotas koridorius, iš kurio pasiskirstoma po gamybines, laboratorijų ar švarias patalpas.
Cokoliniame aukšte pastato perimetru sukurtos gamybinės, laboratorijų ir švarios patalpos, prie lauko sienų – inžinerinių komunikacijų įvadų patalpos. Pirmajame aukšte yra įėjimo vestibiuliai, dalis administracinių patalpų, statinio perimetru išdėstytos laboratorijų patalpos. Antrajame aukšte suprojektuota dalis administracinių patalpų, statinio perimetru išdėstytos švarios patalpos. Trečiajame aukšte yra bendrojo naudojimo patalpos: čia įrengta kavinė, didelė pasitarimų salė, poilsio ir sporto patalpos. Didelę šio aukšto dalį užima techninės patalpos – tai tinkamo pastato funkcionavimo ir gamybos procesų užtikrinimo „širdis“.
Pastate sukurtos 122 darbo vietos. Darbuotojų patogumui įrengta drabužinė su persirengimo spintelėmis, kuriose paliekami lauko rūbai bei avalynė. Kiekviename pastato aukšte yra darbuotojams skirtos bendrojo naudojimo ir poilsio erdvės, virtuvėlės ir WC blokai. Įrengtos 138 automobilių parkavimo vietos.
Mokslinių tyrimų ir gamybos technologijų kūrimo centro pastate įdiegtos modernios energiją taupančios šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Šilumą pastatui centralizuotai tieks miesto šilumos tinklai.
Biuro patalpose ir kitose darbo patalpose užtikrintas natūralus apšvietimas, išskyrus dalį gamybos, laboratorijų ir švarių patalpų, kur pagal technologinius reikalavimus apšvietimui parinkti LED tipo šviestuvai.
Plėtra gamyklos „Hella“ darbo nesustabdė
Nuotr.: Laimonas Ciūnys
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje užbaigta tarptautinės automobilių elektronikos komponentų gamintojos „HELLA Lithuania“ gamyklos plėtra. Pirmasis gamyklos statybos etapas buvo įgyvendintas 2018 metais. Tada 11 tūkst. m2 ploto gamyklos pastatas Kauno LEZ teritorijoje iškilo per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei per dešimt mėnesių. Šiemet rekonstruojant gamyklą, išplėstos gamybos ir sandėliavimo patalpos bei dvigubai padidintas keturių aukštų administracinis korpusas, taip pat padidintos privažiavimo bei automobilių aikštelės.
UAB „HELLA Lithuania“ atstovai nurodė, kad gamyklos rekonstrukciją paskatino naujų gamybinių patalpų poreikis. Daug dėmesio skirta produkcijos testavimo laboratorijos patalpų įrengimui, kurioms keltas pagrindinis reikalavimas – tiksli klimato kontrolė. Prireikė plėsti ir biuro patalpas.
Gamyklos sklypą Kauno LEZ teritorijoje sudaro 89 297 m2. Šiuo metu, įgyvendinus du statybos etapus, įsisavinta pusė teritorijos. Po gamyklos rekonstrukcijos gamyklos komplekso pastatų plotas padidintas daugiau nei dvigubai – nuo 11 000 iki 22 000 m2.
Keturių aukštų administracinio pastato pirmajame aukšte įrengtas beveik 1 000 m2 techninis centras su modernia laboratorija ir 44 kompiuterizuotomis darbo vietomis. Čia atliekami gaminamos produkcijos klimatiniai ir mechaniniai bandymai, technologijų testavimas, numatyta kokybės patikros zona. Kituose administracinio pastato aukštuose patalpos skirtos biurui. Jos pritaikytos dideliam darbuotojų skaičiui ir dinaminei kaitai: dabar suprojektuotos 245 kompiuterizuotos darbo vietos, pirmajame etape jų buvo 152.
Uždavinys – sklandžiai susieti du etapus į vieną visumą
Gamyklos plėtros projektą rengusi UAB „Bendrieji statybų projektai“ tvirtina, kad didžiausias iššūkis buvo taip suprojektuoti ir įgyvendinti antrąjį gamyklos statybos etapą, kad nebūtų sutrikdytas nepertraukiamai visą parą veikiančios gamyklos darbas, kuris pagal užsakovo reikalavimus statybų metu nesustojo. Esminė užduotis, projektuojant gamyklos „Hella“ plėtrą, buvo prisitaikyti prie pirmajame statybos etape numatytų sprendinių, išlaikyti objekto vientisumą.
Gamybinė pastato dalis išplėsta pristatant gamybos ir pakavimo patalpą, produkcijos sandėliavimo patalpas bei techninio aptarnavimo bloką. Siekiant pratęsti pirmo etapo pastato fasadų sprendinius, atkartotas langų, vitrinų, įėjimų į pastatą vietų ritmas. Naudotos tos pačios fasadų apdailos medžiagos. Išorės sienoms panaudotos daugiasluoksnės plokštės su mineralinės vatos užpildu, stogas šiltintas mineraline vata.
Sklandžiai suliejant du statybos etapus į vieną visumą, stogo, sienų mazgai buvo išspręsti taip, kad, prie veikiančios gamyklos dalies prijungiant kito etapo dalį, nebūtų pažeista stogo danga arba sienos ir nenutrūktų gamyklos technologinis procesas. Gamybinėse patalpose dėl technologinių ypatumų oras privalo būti nuolat drėkinamas, todėl svarbu buvo išvengti pavojaus, kad perteklinė drėgmė kondensuosis ant pastato stogo konstrukcijų, esant net menkam peršalimui. Tad buvo itin atidžiai sprendžiami stogo mazgai (įlajų, ortakių sandarinimas ir kt.), užtikrinant, kad nebūtų šilumos tiltelių.
Gamybos patalpos išskirtinės tuo, kad yra labai tikslūs patalpų oro švaros, drėgmės parametrų reikalavimai, todėl turėjo būti labai detaliai suprojektuotos inžinerinės sistemos. Gamybos ir pramonės paskirties pastatui su administracinėmis patalpomis vėdinti, vėsinti ir orui drėkinti suprojektuoti atskiri oro ruošimo įrenginiai. Patalpose, kuriose kelti aukštesni reikalavimai švaros klasei, numatytos sudėtingos oro filtravimo recirkuliacinės, patalpos santykinės drėgmės ir temperatūros palaikymo, oro viršslėgio sistemos, kad oras iš mažiau švarių patalpų ir lauko nepertekėtų į švarias patalpas.
Administraciniame pastate didžioji dalis darbo vietų išdėstytos atviro biuro principu. Antrajame pastato aukšte įrengta 100 vietų auditorija, kurią mobili pertvara leis atskirti į dvi patalpas po 50 vietų. Trečiajame ir ketvirtajame pastato aukštuose numatytos uždaro ir atviro tipo biuro erdvės. Didinant darbo patalpų akustinį komfortą įrengtos kabamosios lubos, atitinkama grindų danga ir akustinės sienutės tarp darbo vietų.
Biuro darbuotojams užtikrintos komfortiškos ir jaukios darbo sąlygos: patalpos apšviestos natūralia šviesa, erdvėje integruotos įvairių dydžių poilsio ir pasitarimų erdvės bei izoliuotos tylaus susikaupimo zonos. Pietinėje, rytinėje ir vakarinėje pastato pusėje langai apsaugoti nuo prikaitinimo. Atsižvelgiant į saulės apšviestumą ir vėjo stiprumą, žaliuzės pakeliamos ir nuleidžiamos automatiniu valdymu. Poilsio ir pietų pertraukėlių metu darbuotojai gali susiburti patogiose virtuvėlėse.
Akmenėje – viena didžiausių Europoje VMG grupės korpusinių baldų gamykla
Nuotr.:„VMG Group“ ir UAB „Kalvasta“
„VMG Grupė“, Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) valdanti vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokštės (MDP) gamyklų, toje pačioje teritorijoje stato korpusinių baldų gamyklą. Planuojama, kad, užbaigus visus projektus, „VMG Grupės“ gamyklose Akmenėje bus sukurta apie 1000 darbo vietų.
VMG atstovai sakė, kad įmonės pasirinkimą įsikurti Akmenės LEZ lėmė itin profesionalus ir operatyvus Akmenės rajono savivaldybės bei LEZ atstovų darbas – jautėsi, kad investicijos laukiamos šiame krašte, visi investuotojo poreikiai dėl reikalingos infrastruktūros – elektros, dujų, kelių ar geležinkelio – buvo išklausyti, o bendradarbiavimas su savivaldybe vyko kaip lygiaverčių partnerių.
Vizualiai sumažintas pastato tūris
Naujosios VMG korpusinių baldų gamyklos projektą parengė bendrovė UAB „Bendrieji statybų projektai“, kuri anksčiau projektavo ir Akmenės LEZ teritorijoje pastatytą vieną didžiausių Europoje VMG medienos drožlių plokštės gamyklą. Naujosios baldų gamyklos pastatas prijungtas prie Medienos drožlių plokštės gamyklos pastato šiaurinio fasado. Iš jo per paruoštos produkcijos sandėlį bus perduodama žaliava baldams gaminti. Sklype įrengtos stogeliu dengtos zonos šoninei krovai ir įgilinta galinės krovos rampa su krovos rankovėmis.
Naujajame pastate gamybinėms patalpoms skirta 35 tūkst. m2, sandėliavimo – per 15 tūkst. m2. Gamybinė dalis yra vienaukštė, administracinė ir buitinė dalis – dviejų aukštų ir antrajame aukšte funkciškai sujungta su MDP pastato patalpomis.
Architektams buvo svarbu suvaldyti didžiulį pastato tūrį, kad jis atrodytų tvarkingai ir solidžiai. Mastelis smulkintas ir ilgos plokštumos „trumpintos“, įvedant tamsių ir šviesesnių atspalvių medžiagų žaismą. Naudotos pilka, sidabrinė, tamsiai pilka ir juoda spalvos padeda prisitaikyti prie aplinkos, vizualiai mažina pastato tūrį. Fasado apdailai naudotos horizontaliai montuojamos daugiasluoksnės metalinės plokštės su poliuretano užpildu. Gamybos pastatas su greta esančio MDP pastato fasadu aprėmina paradinę teritorijos zoną. Pagrindinis gamyklos fasadas išdėstytas greta pirmame etape įrengto reprezentacinio kiemo. Šiame fasade įrengtos juodo stiklo vitrinos ir dekoratyvi siena stela, dengta skardos lamelėmis su spalvotu įmonės logotipu.
Priblokuotas prie jau veikiančios gamyklos
Gamyklos pastato, kuris užims daugiau nei 5 ha teritoriją, statyba patikėta patyrusiai generalinės rangos įmonei UAB „Kalvasta“. Ši įmonė statė ir VMG medienos drožlių plokščių gamyklą. Nors naujasis projektas – didžiulis, sukaupta patirtis užtikrino, kad jį įgyvendinti pavyko sklandžiai. Didžiulis modernus naujosios VMG korpusinių baldų gamyklos pastatas statybos metu priblokuotas prie jau veikiančios VMG Medienos drožlių plokščių gamyklos pastato nesutrikdant ir nestabdant jos darbo.
UAB „Kalvasta“ pastatė A+ energinės klasės pastatą. Įgyvendinti šiuolaikiniai sprendiniai, didinantys pastato energetinį efektyvumą, priemonės apsaugai nuo prikaitinimo, visame pastate bus įdiegta pažangiausia kibirkšties aptikimo ir gaisro gesinimo sistema, veiks automatinė gaisro gesinimo purkštuvų sistema, leisianti kiekvieną liepsnos tašką gesinti keturiomis vandens srovėmis, kurių greitis sieks daugiau nei 160 litrų vandens per minutę. Siekiant aukščiausių objekto saugumo standartų, šiame projekto etape pastate buvo integruota gaisrinė, kurioje numatyti garažai trims gaisrinėms mašinoms, darbuotojų kabinetai, susijusios buitinės, pagalbinės, techninės patalpos. Visame komplekse elektros energiją padės taupyti natūralus apšvietimas, stoge ritmiškai išdėstytos švieslangių juostos.
VMG baldų gamyklos stogui įrengti būtinų medžiagų tiekimu rūpinosi UAB „Kečas“, kuri šiame projekte atliko per 250 skirtingų tiekimo operacijų. Sukauptos stogų įrengimo technologijų žinios, įdirbis logistikos srityje ir puikūs santykiai su gamintojais padėjo įmonei sėkmingai įveikti net kelis iššūkius, susijusius tiek su objekto sudėtingumu, tiek ir su sudėtinga padėtimi statybinių medžiagų rinkoje, ir laiku įvykdyti įsipareigojimus, pasiūlius patikimus stogo sprendimus.
Projekte dalyvavusi „Schneider Electric Lietuva“ galėjo pasiūlyti ne tik vidutinės bei žemos įtampos komutacinius įrenginius, bet ir pilnai įgyvendino energetinių išteklių monitoringo sprendimą „EcoStruxure Power“. Panaudodama šį sprendimą gamykla gali rinkti ir analizuoti savo energetinių resursų suvartojimą, o pagal gautą informaciją, priimti efektyvumą bei našumą didinančius sprendimus.
Galvota apie darbuotojų patogumą
Gamyklos darbuotojams suprojektuota 160 vietų valgymo patalpa, sujungta su MDP pastato valgyklos sale, taip ją išplečiant. Erdvioje virtuvėje numatytas viso ciklo maisto gamybos blokas. Taip pat darbuotojams suprojektuotos drabužinės su maždaug 600 spintelių. Palikta ir galimybė jas praplėsti, pridedant dar maždaug 300 spintelių, jei ateityje kolektyvas plėstųsi. Administraciniame pastate darbo vietos išdėstytos kabinetiniu principu. Visos darbui skirtos administracinės patalpos ir darbininkams suprojektuotos erdvios poilsio patalpos apšviestos natūralia šviesa. Patalpų interjeras toks pat, kaip jau anksčiau pastatytos MDP gamyklos vidus, nes pastatai sujungti.
Naujosios VMG korpusinių baldų gamyklos administracines patalpas įrengė UAB „Serpas”, kurios specializacija – įvairios paskirties bei apimčių statybos ir remonto darbai.
Patalpose sumontuoti žinomo santechnikos gamintojo ir Skandinavijos rinkos lyderio „Oras“ išmanieji bekontakčiai, vandenį ir energiją taupantys praustuvų maišytuvai bei dušai. Jie ne tik modernūs, valdomi be prisilietimo, todėl saugūs ir higieniški, bet ir turi itin universalią potinkinę sistemą „Oras Bluebox“, išsiskiriančią šiuolaikiškais ir unikaliais montavimo sprendimais.
Darbuotojų poilsiui sklype numatytos aikštelės su stoginėmis ir suolais. Didelis dėmesys skirtas sklypui, mažosioms architektūros formoms, dviračių takams ir jų stoginėms, atsakingai parinktos poilsio aikštelių vietos.
