Rašytojas Walteris Steigneris yra sakęs, kad nacionaliniai parkai yra vienas geriausių dalykų Jungtinėse Amerikos Valstijose.  O štai Franklinas D. Rooseveltas teigė, kad nėra nieko labiau amerikietiško už šiuos gražius nacionalinius lobynus. Likimas taip sudėliojo, kad šiuose kvapą gniaužiančiuose gamtos plotuose įsikūrė ir ne vienas viešbutis, kuriuose keliautojai gali stabtelėti pailsėti ar pasilikti ilgesniam atokvėpiui.

El tovar, Didysis kanjonas, Arizona

Didysis Kanjonas – turbūt net nereikia sakyti, koks ypatingas ir didingas yra šis gamtos stebuklas. Dauguma atsistoję prie kanjono krašto pradeda suvokti, kokios neapsakomos didybės yra šis kraštas. Norint pajusti paties kanjono dvasią, galima leistis į žygius jo takais. Gana ekstremalu, bet vaizdai ir potyriai išlieka visam gyvenimui.

Beveik ant paties kanjono skardžio įsikūręs viešbutis „El Tovar“, įtrauktas į nacionalinį registrą. Šioje šveicariško stiliaus viloje „Mission Revival“, duris atvėrusioje dar 1905 m., lankėsi tokie šviesuoliai kaip Theodore’as Rooseveltas, Albertas Einsteinas ir Oprah Winfrey. „Mission Revival“ buvo žinomas kaip elegantiškiausias viešbutis į vakarus nuo Misisipės.

Architektas Charlesas Whittlesey’is gavo užduotį suprojektuoti viešbučius naujai traukiniu pasiekiamose vietose. Būtent jis pasistengė, kad šiame viešbutyje jaustųsi vietos dvasia. Tam pasitelkė čiabuvių amerikiečių motyvus, rankų darbo meno kūrinius ir baldus, vietines medžiagas – kalkakmenį ir pušį.

Amangri, Braiso kanjono ir Zajono nacionaliniai parkai, Juta

Sakoma, kad galima pasiklysti pietų Jutos begalybėje – vietovėje, kur žemėje ir toliau randama senovinių dinozaurų kaulų, fosilijų ir artefaktų, kur tarp žmogaus ir horizonto nėra nieko kito – tik atvira erdvė. Čia žvaigždės blizga kaip žvilgantys dangaus žibintai naktį.

Tie, kas ieško ramybės, laikiną prieglobstį randa „Amangiri“ – oazėje netoli Pauelio ežero ir Arizonos valstijos riboženklio. Stebuklingas smailių peizažas, mistiniai iškyšuliai ir viršūnės – šis neįprastas reljefas, esantis vos keturios valandos nuo Las Vegaso, įkvėpė kurorto architektūrą ir dizainerių komandą sukurti išskirtinį projektą.

Žvelgiant iš tolo, į kubą panašus poilsio kompleksas harmoningai ir nepastebimai įsilieja į peizažą tarsi miražas. Komplekse „Amangiri“ išlaikomas minimalistinis dekoras, pritaikyti didžiuliai langai, kad lauke matomi vaizdai susilietų su vidumi. Šį unikalų projektą sukūrė gerai žinomi architektai: Marwanas Al-Sayedas, Wendellis Burnette’as ir Rickas Joy.

„Triple Creek Ranch“, Ledynų nacionalinis parkas, Montana

Besiribojantis su Kanados siena Ledynų nacionalinis parkas įkurtas 1910 m. ir kartais dar vadinamas „Amerikos Šveicarija“. Kvapą gniaužiantis snieguotų viršūnių, smaragdo slėnių ir miškų derinys vilioja sporto ir gamtos gerbėjus su daugiau nei 1 000 km besitęsiančiais pėsčiųjų takais. Pirmuosiuose poilsio nameliuose vyravo šveicariškojo stiliaus interjeras. Jis išliko ir iki šių dienų. Projekto kūrėjai architektai: Johnas Carney, Kevinas Burke’as, Ericas Loganas, Andy’is Ankeny ir Steve’as Jakubas.

„The Stanley Hotel“ viešbutis, Uolinių kalnų nacionalinis parkas, Koloradas

„Wendy, aš namuose“, – pašaipiai tarstelėjo pamišęs veikėjas Jackas Torrance’as filme „Švytėjimas“, kuris ir buvo sukurtas šiame istoriniame Kolorado viešbutyje. Nors Jackas tėra išgalvotas, dauguma svečių, vaikščiojančių baltojo dvaro salėse, juokaudami cituoja populiariausias filmo eilutes. Atnaujintas viešbutis siūlo svečių kambarius, kurie aprėpia spektrą nuo šiuolaikinių apartamentų stiliaus iki senoviškų išlikusių klasikinių liukso numerių. Pro viršutinius viešbučio „Stanley“ langus galima matyti įspūdingus 4,5 km aukščio viršukalnės vaizdus.

„The Oasis at Death Valley“, mirties slėnio nacionalinis parkas, Kalifornija

Viešbutis „The Oasis at Death Valley“ iškilo 1926 m. ir ilgainiui išpopuliarėjo tarp Holivudo įžymybių, tokių kaip Clarkas Gable’as, vėliau George’as Lucasas, Mirties slėnyje filmavęs legendinius „Žvaigždžių karus“. Tiesa, pačioje pradžioje jis vadinosi „Inn at Death Valley“. Viešbutis taip išsiplėtė, kad tapo pramogų ir poilsio kompleksu, galinčiu apgyvendinti daugybę poilsiautojų, su šaltinio vandens baseinu, teniso ir golfo aikštynais, laikomu žemiausiai pasaulyje – net 214 pėdų žemiau jūros lygio. Galų gale buvo pastatytas dar vienas statinys, kuriame įkurta šeimų komfortiškam poilsiui pritaikytą ranča. Taip mažytė poilsio vieta virto visaverčiu kurortu, besidriekiančiu didžiuliame plote.