Neringa mus traukia savo išskirtine gamta, savitu istorijos ir kultūros kontekstu, tačiau turistinių kelionių bei atostogų sezonas baigiasi – ir kurorte įsiviešpatauja sąstingis. Tiksliau, įsiviešpataudavo, nes netrukus čia gyvenimas virs ištisus metus – baigiamas rekonstruoti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.
„Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – daugelio Neringos gyventojų ir svečių atsiminimų dalis, kultūrinės tapatybės ženklas. Būtent dėl to šio pastato rekonstrukcija mums yra ne tik techninis atnaujinimas, bet ir sprendimų paieškos – kaip išlaikyti istorinį palikimą ir kartu kurti šiuolaikišką, universalią erdvę“, – sako Darius Jasaitis, Neringos miesto meras.
„Kiekvienai gyvenvietei labai svarbu turėti kultūros židinį – bendruomenės susitikimų ir saviraiškos vietą“, – antrina merui Edita Lubickaitė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė, ir trumpai apžvelgia centro istoriją.
Pirmieji kultūros namai Nidoje įsteigti 1960-aisiais, tačiau kultūrinėms reikmėms skirtas didžiulis, anuomet modernus pastatas iškilo tik po devynerių metų. Jis buvo pavadintas „Agila“ – kaip ir įlanka, prie kurios kadaise buvo įsikūręs tragiško likimo Naglių, arba Agilos, kaimas, keturiskart perkeltas ir vėl užpustytas slenkančios kopos.
„Atkūrus Nepriklausomybę, „Agila“, kaip ir kiti Lietuvos kultūros centrai, buvo transformuota į daugiafunkcį centrą. Čia vyko renginiai kalendorinių ir valstybinių švenčių proga, vienas po kito gimė įvairūs festivaliai, buvo kuriamos naujos tradicijos“, – pasakoja direktorė.
Reikėjo ir pastato pokyčių
2000–2006 m. įvyko du „Agilos“ pastato rekonstrukcijos etapai. Buvo pagerinta jo infrastruktūra, sukurta naujų daugiafunkcių erdvių, pritaikytų turizmo informacijos teikimui ir kultūriniams renginiams, atidaryta erdvi kavinė. 2012 m. nuspręsta pertvarkyti pastatą iš esmės. Dar po kelerių metų buvo pradėta statyba pagal naujai parengtą projektą.
Deja, darbai ilgai strigo, teko nutraukti esamą rangos sutartį, ieškoti naujo rangovo. Tuo sudėtingu metu, vos išdžiūvus vandeniui gilioje naujosios „Agilos“ pamatų duobėje, kurorto gyventojai ir svečiai vieną vidurnaktį buvo pakviesti į Klaipėdos kamerinio orkestro, vadovaujamo maestro M. Bačkaus, koncertą. Muzikantai, galvas pridengę baltais šalmais, atliko M. Ravelio „Bolero“. Taip gimė tradicija atlikti šį kūrinį „Agilos“ statybų aikštelėje kasmet, džiuginant ir stebinant minias žiūrovų.
Darbai buvo atnaujinti sudarius generalinės rangos sutartį su daug patirties šioje srityje sukaupusia UAB „Gilesta“. Ne itin patogi statybos objekto vieta naujajam generaliniam rangovui neretai trukdė laiku rasti ir pakviesti dirbti konkurso sąlygas atitinkančius subrangovus, todėl buvo nuspręsta čia sutelkti didelius savo turimus pajėgumus – gelžbetonio konstrukcijų, pastato fasado, gipsinių pertvarų įrengimo, vidaus apdailos, gerbūvio bei kitus darbus atliko „Gilestos“ įvairaus profilio komandos.
„Agilos“ atgimimo epopėja artėja prie finišo. Iš Valkininkuose esančių restauravimo dirbtuvių į „Agilą“ jau grįžo restauratorės Rūtos Glinskytės-Kavaliauskienės ir jos vyro skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko restauruotas Neringoje gyvenusio menininko Rimanto Didžpetrio 1972 m. sukurtas horeljefas „Nidoje“. Papuošęs naujojo pastato fasadą, jis tapo simboline senojo ir naujojo centro pastatų jungtimi ir meniniu akcentu. Mero D. Jasaičio žodžiais, šis kūrinys simbolizuoja pagarbą autentiškumui ir kūrėjams, formavusiems Neringos kultūrinę dvasią. Horeljefas, beje, tapo naujojo „Agilos“ logotipo kūrėjų Roko Sutkaičio ir Juliaus Seniūno įkvėpimo šaltiniu.
Naujoji „Agila“ stebins galimybėmis
Naujajame pastate įrengiama 500 sėdimų vietų didžioji salė galės būti transformuojama į erdvę 1500 žmonių. Tokią galimybę suteiks moderni teleskopinė kėdžių tribūna, kuri nenaudojama bus suskleidžiama ir nuleidžiama po salės grindimis. Taip pat įrengiama transformuojama scena su keturių padėčių orkestro platforma, sandėliavimo zona po grindimis ir 15 elektrinių trosinių kėlimo linijų. Kiekvienas mechanizmas pakelia iki 500 kg, o visa sistema valdoma automatizuotu pultu – erdvę pagal renginio pobūdį bus galima perkonfigūruoti vienu mygtuko paspaudimu.
Scenos sprendinius kūrusios įmonės „Scenos techninis servisas“ (StS) generalinio direktoriaus Lauryno Paškevičiaus teigimu, buvo siekiama maksimaliai pritaikyti infrastruktūrą įvairiems visuomenės ir kultūros renginių poreikiams: „Sumontuota platforma, viršutiniai ir apatiniai kėlimo mechanizmai, santvaros bei valdymo sistemos leidžia greitai transformuoti sceną pagal skirtingus renginio poreikius. Įgyvendinus tokį kompleksinį sprendimą, pastatas efektyviai funkcionuos ir išliks aktualus daug metų.“
Renginių apšvietimą užtikrina dinamiška programuojama aukštos spalvinės raiškos parametrų LED sistema su judančiais prožektoriais, DMX ir „ArtNet“ valdymu. Kino peržiūroms sumontuotas lazerinis projektorius su keičiama optika ir plačiaformatis 7 × 4 m rėminis ekranas, užtikrinantis itin ryškų ir kontrastingą vaizdą dienos šviesoje. Holas su mobiliąja pertvara lengvai transformuojamas į kamerinių renginių ar diskusijų erdvę, o šalia įrengta daugiau nei 200 kv. m ploto parodų salė su taškiniu apšvietimu, universalia eksponavimo sistema ir atskira saugykla darbams. Pastate taip pat yra konferencijų ir susitikimų erdvė su konferencine įranga, kūrybinės patalpos, repeticijų salė, keturi grimo / artistų kambariai su atskiromis dušinėmis, bendra mini virtuvėle, net moderni įrašų studija ir, žinoma, kavinė. Rūsyje įrengta lankytojų drabužinė, bendrieji tualetai, mamos ir vaiko kambarys, o ant pastato stogo – daugiau kaip 200 vietų amfiteatras su 100 kv. m scenos aikštele.
„Labai džiaugiamės, kad rekonstrukcijos metu sukurta visiškai nauja erdvė – stogo terasa – jau sulaukia puikių įvertinimų. Girdime ne tik kurorto svečių, bet ir atlikėjų, jaunavedžių planų čia rengti koncertus, ceremonijas. Tai rodo, kad atnaujinta „Agila“ tampa gyvu, įvairioms iniciatyvoms atviru kultūros centru“, – pabrėžia meras D. Jasaitis.
Šiuo metu naujajame Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastate jau veikia turizmo informacijos centras, dirba administracija, vyksta repeticijos. Tačiau iškilmingas naujojo daugiafunkcio centro atidarymas įvyks tik visiškai baigus įrengti koncertinę salę – planuojama, kad 2026 m. vasario 14 d.
„Su naujomis erdvėmis „Agiloje“ gimė 4K veiklos programa, apimanti kiną, kūrybines rezidencijas scenos meno ir kino kūrėjams, kūrybinį klasterį Neringos moksleiviams „Neringos talentai“ ir konferencijas“, – dalijasi planais Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė E. Lubickaitė.
„Ši rekonstrukcija suteikė Neringai galimybę turėti lankstų, transformuojamą centrą įvairiausiems poreikiams – nuo kultūrinių renginių, edukacijų iki tarptautinių konferencijų. Tokia infrastruktūra reikšmingai plečia Neringos galimybes ir prisideda prie mūsų strateginio tikslo – mažinti sezoniškumą ir skatinti kokybišką kultūrinį bei konferencinį turizmą. Tikiu, kad atnaujinta „Agila“ taps erdve, kurioje susitiks skirtingos idėjos, bendruomenės, kartos ir kūrėjai. Tai – svarbus investicinis žingsnis į priekį“, – sako Neringos meras.
Projektas rengtas su juvelyro kruopštumu
„Agila“ yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje, todėl architektai vadovavosi genius loci (lot. „vietos dvasia“) principu – pasiūlė šiuolaikiškus, bet pabrėžtinai organišką ryšį su urbanistine ir gamtine aplinka išlaikančius sprendinius, nedisonuojančius su jau susiformavusia vietos nuotaika.
Šioje teritorijoje susikerta dvi vyraujančios Nidos centrinės dalies užstatymo kryptys: istorinė tradicija orientuoti medinius žvejų namus galais į Kuršių marias ir vėlesnių laikų paprotys atokiau nuo vandens statomų mūrinių pastatų galus pasukti į greta esančią Didžiąją kopą. „Agilos“ padėtis urbanistinių krypčių bei gatvių tinklo atžvilgiu padiktavo specifinį sprendimą: žemutinis naujojo pastato tūris orientuotas šalia Kuršių marių esančių pastatų kryptimi, o aukštesnysis nukreiptas į Didžiąją kopą. Teritorija universaliai pritaikyta įvairiausioms reikmėms, visi sprendiniai sujungti į vieningą sistemą. Funkciškai ir kompoziciškai motyvuotose vietose įrengti kietos dangos paviršiai su želdinių ir želdynų intarpais, mažosiomis dekoratyvinėmis formomis. Sklypas užstatytas optimaliai, pagal galimybes išsaugant esamus medžius.
Turbūt nebūna projekto, kuris būtų įgyvendintas be jokio pakeitimo, sako architektai ir džiaugiasi, kad šiuo atveju jie buvo palyginti nedideli, nekeičiantys pastato koncepcijos esmės. Užsakovai labai geranoriškai priėmė architektų siūlymus, tik kartais teko ieškoti paprastesnių sprendimų. Antra vertus, buvo puoselėjama didelių lūkesčių, todėl reikėjo nemažai išradingumo ir juvelyro kruopštumo pageidaujamo lygio kultūros paskirties pastatui palyginti nedideliame sklype suprojektuoti, buvo įdiegta nemažai netradicinių sprendimų ir inovacijų. Tačiau dabar didžioji renginių salė, transformuojant iš Ispanijos parsiųsdintas kėdes ir sceną, galės būti pritaikoma kuo įvairiausiems atvejams. Pagrindinė erdvė sulankstoma akustine siena, pagaminta Nyderlanduose, tiesiogiai susieta su vestibiuliu, kuris savo ruožtu labai plačiai atveriamas į pagrindinę miesto aikštę. Galinėje arierscenos sienoje taip pat įrengta lankstant atveriama stiklo sistema. Priešais ją lauke suformuotas žemės amfiteatras, taigi spektaklius, vykstančius scenoje, bus galima stebėti ir iš priešingos pastato pusės. Projektavimo metu nemažai diskutuota dėl didelio lauko amfiteatro ant salės stogo dalies, tačiau dabar, kai jau galima užkopus gėrėtis kvapą gniaužiančia Kuršių marių panorama, niekas nebeabejoja, kad ši nauja viešoji erdvė bus pastato simbolis ir pasididžiavimas. Glaudų tiesioginį ryšį su pirmuoju aukštu čia užtikrina liftas, laiptai ir kavinės maisto keltuvas.
Pirmojo aukšto fasadai suformuoti iš aukštų stiklo sistemų. Tai tarsi neutrali bazė viršutiniams tūriams, apdailintiems specialiai paruoštomis medienos lystelėmis. Šį sprendimą teko ilgai derinti su priešgaisrinės saugos specialistais, nes pastaruoju metu statybų politikoje akcentuojama ir skatinama tvarumo bei medienos panaudojimo kryptis, pasak architektų, dar sunkiai skinasi kelią praktikoje.
Buvo tinkama vienintelė hidroizoliacija
Hidroizoliacijos medžiagas „Agilai“ tiekė UAB „Mosas“. Kaip ir kiekvieno projekto atveju, patyrę įmonės statybos inžinieriai pirmiausia įvertino vietos geologines sąlygas, darbų atlikimo terminus ir tik tada pasiūlė hidroizoliacijos sprendimą.
„Darbai buvo suplanuoti nuo rudens iki pavasario, todėl ilgai nesvarsčius buvo išrinkta bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“, – sako inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas. – Ji vienintelė tinkama montuoti ištisus metus. Kitos hidroizoliacijos medžiagos gali būti naudojamos tik ne žemesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir kai betonas yra sausas, t. y. kai santykinė jo drėgmė ne didesnė kaip 5 proc. Tokias sąlygas mūsų klimato zonoje galima atitikti tik šiltuoju sezonu, kitaip nukentėtų kokybė, hidroizoliacija atšoktų vos įrengta. „Voltex®“ išlieka visiškai sandari net sumontuota žiemą ar ant šlapio betono.“
Pirmiausia visu plotu buvo montuojamos jėgos grindys. „Kuršių nerijoje gruntinio vandens lygis beveik visur yra aukštesnis, o šioje vietoje, geologiniais duomenimis, jis buvo ypač aukštas. Norint išvengti gruntinio vandens sukeliamos Archimedo jėgos poveikio, grindys turėjo atlaikyti didelę apkrovą iš apačios, todėl ir buvo pasirinktos jėgos grindys“, – paaiškina sprendimą V. Tamošaitis.
Inžinieriaus teigimu, bentonitinio molio hidroizoliaciją „Voltex®“ galima kloti tiesiai ant sutankinto grunto, tačiau šiame objekte apatinis gruntas buvo drėgnas, jo nebūtų pavykę tinkamai sutankinti, todėl generalinis rangovas nusprendė apsidrausti – prieš jėgos grindų betonavimą pirmiausia paklojo paruošiamąjį betono sluoksnį. Kol buvo įrengtos pirmojo aukšto perdangos, vandens lygis ištisą parą buvo žeminamas adatiniais siurbliais. Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ taip pat buvo įrengta keliose šachtose.
Vienoje esamo pastato dalyje buvo montuojami tik poliai, visur kitur sienos buvo visiškai atkastos ir betonuojamos naudojant klojinius iš abiejų sienos pusių.
„Kai keliamos ne polinės, o dvipusio betonavimo sienos, hidroizoliaciją įrengti lengviau, nes iš abiejų pusių atkasus gruntą darbų metu pro sienas nebesisunkia vanduo. Antra vertus, tokiu būdu montuoti sienų hidroizoliaciją galima tik tada, kai sklype pakanka vietos gruntui nuo pastato atkasti. Jeigu tokių sąlygų nėra, tenka rinktis kalamą spraustasienę arba gręžtinius polius“, – pabrėžia V. Tamošaitis.
Naudojant dvipusius klojinius, bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ prie sienų buvo kalama vinimis. Šiame objekte darbai buvo tęsiami ir šaltuoju metų laiku, nelaukiant, kol betonas išdžius, todėl išgręžus skyles betonsraigčiais buvo pritvirtintas apšiltinimo sluoksnis.
Inžinieriaus teigimu, hidroizoliacija „Voltex®“ šiuo metu yra viena pigiausių ir lengviausiai įrengiamų hidroizoliacijų. Sumontuota ant dvipusio betonavimo sienų, ji puikiai prispaudžiama grunto, o didžiausias jos privalumas tas, kad ji yra aktyvi hidroizoliacija – pažeista pati užsigydo.
Visame „Agilos“ rūsyje buvo įrengta vientisa bentonitinio molio hidroizoliacijos „Voltex®“ sistema. Kai buvo išjungti adatiniai siurbliai, paaiškėjo, kad vienas vamzdis praleidžia vandenį. „Čia hidroizoliacija buvo įrengta ne pagal „Moso“ pateiktą mazgo instrukciją. Klaida nedelsiant buvo ištaisyta, todėl dabar rūsys yra ir visada bus sausas“, – džiaugiasi dar vienu kokybiškai su „Voltex®“ įgyvendintu projektu V. Tamošaitis.
UAB „Mosas“ tiekia ne tik bentonitinio molio gaminius, bet ir kitas inovatyvias, ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip prilydoma tiltų hidroizoliacija „Most +“, savaime užsigydanti EPDM danga „Amphibia 3000“, pramonės objektams skirtos tepamos ir purškiamos poliurėjos dangos. Įmonės statybos inžinerijos profesionalai teikia ir antžeminių bei požeminių konstrukcijų hidroizoliacijos, jos remonto ir gruntų sutankinimo bei stabilizavimo sprendimus, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja bei apmoko įmones, montuojančias objektuose „Moso“ tiekiamus gaminius.
Modernaus dizaino ir inovatyvios medžiagos praustuvai
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“ pasirinkti išskirtinių matmenų Latvijos gamintojo PAA praustuvai. PAA produktų asortimentas didelis, tad buvo nesunku kiekvienai centro patalpai rasti tinkamiausią praustuvą, net ir netipinių matmenų. Be to, PAA pagal individualų užsakymą iš geriausios kokybės „Silkstone“ medžiagos arba akmens masės gali pagaminti ne tik praustuvus, bet ir vonias, dušo padėklus – elegantiškų spalvų, glotnių matinių paviršių.
„Gebėjimas prisitaikyti prie specifinių kliento poreikių yra vienas didžiausių gamintojo PAA privalumų. „Agilai“ parinkome modernaus dizaino praustuvus „Flow“ su nuolydžiu į vieną pusę ir paslėptu išbėgimu. Mažoms patalpoms buvo pritaikyti itin mažo dubens praustuvai „Stretto“, tačiau tiekti ir itin dideli, beveik 5 m ilgio, praustuvai bendrosioms patalpoms“, – apie projektą pasakoja Kristina Krukonienė, PAA atstovė Lietuvoje.
„Agiloje“ sumontuoti Latvijos gamintojo praustuvai – modernaus minimalistinio dizaino, pagaminti iš marmuro alternatyvos „Silkstone“. Ši per visą gaminio storį (12–30 mm) homogeniška medžiaga suformuojama iš natūralios uolienos (boksito) ir sintetinės dervos mišinio. „Silkstone“ paviršius malonus liesti ir yra lengvai valomas.
„Kiekvieno gaminio paviršius šlifuojamas rankiniu būdu. Pridėjus pigmento, galima gaminti tonuotas vonias, praustuvus ir dušo padėklus. PAA sukurta spalvoto vonios kambario koncepcija suteikia klientams dar daugiau kūrybos galimybių. Visi PAA gaminiai lengvai prižiūrimi. Matinio paviršiaus „Silkstone“ gaminius galima šveisti ir aštria kempinėle. Blizgaus paviršiaus akmens masės gaminiai valomi švelnia kempinėle ir kalkių nuosėdų valikliu“, – vardija PAA gaminių pranašumus K. Krukonienė.
Prieš 30 metų įkurta įmonė nuolat investuoja į meistriškumą ir novatoriškas gamybos technologijas, kad kurtų kuo elegantiškesnes, patvaresnes ir originalesnes vonias bei praustuvus pagal naujausias dizaino tendencijas. Kovo mėnesį Frankfurto ISH parodoje PAA pristatė savo naujausią kolekciją, sukurtą kartu su vienu iš unikaliausių pastarųjų metų pramoninio dizaino kūrėjų Karimu Rashidu.
Fasado apdailai – termiškai apdorota pušis
„Agilos“ projektui buvo keliami aukšti techniniai kriterijai, ypač dėl apdailos medžiagų degumo klasės. Visus itin griežtus reikalavimus atitiko UAB IKOSA, „Medžio gausa“ tiekiami obliuoti termopušies tašai, impregnuoti specialiu natūraliu priešgaisriniu tirpalu. Ši pušies mediena pastato fasadui pasirinkta ir dėl stabilumo, ilgaamžiškumo bei natūralaus grožio.
„Termopušis – tai specialiai termiškai apdorota mediena. Tokiu būdu ji tampa kur kas atsparesnė ekstremalioms oro sąlygoms ir drėgmei. Šios savybės labai svarbios Nidoje, kuriai būdingi dideli oro temperatūros svyravimai, vėjai ir drėgmė, – vardija pasirinktos medienos pranašumus UAB IKOSA, „Medžio gausa“ direktorius Tadas Baltrušaitis. – Termiškai modifikuota mediena ne tik tampa ypač ilgaamžė, bet ir įgyja natūralią, estetišką išvaizdą. Be to, šiai medienai pakanka minimalios priežiūros, nereikia jos ir dažyti, nes toks fasadas natūraliai maino spalvą: vasarą ar žiemą įgyja sidabrinį atspalvį, o drėgnu metų laiku tampa tamsiai rudas ar net juodas. Termopušies mediena priskiriama 1–2 patvarumo klasei, kitaip tariant, jos ilga eksploatavimo trukmė net ir atšiauriomis oro sąlygomis. Tai ypač aktualu viešiesiems ar reprezentaciniams pastatams, kurių fasadai laikui bėgant turi išlikti estetiški ir atsparūs aplinkos poveikiui.“
Obliuoti termopušies tašų profiliai tikslūs, todėl lengvai apdirbami, montuojami ir tinkami įvairiems architektūriniams sprendimams. Lengvas apdirbimas sumažina darbų laiką objekte ir leidžia sukurti estetiškai vientisą fasado išvaizdą. Dėl tašų stabilumo ir matmenų tikslumo sumažėja deformacijų rizika, o terminis medienos apdirbimas užtikrina medienos ilgaamžiškumą.
Didžiausias iššūkis, T. Baltrušaičio teigimu, buvo užtikrinti projekte numatytą B degumo klasę. Nepakako pavienių medžiagų sertifikatų – reikėjo testuoti visą fasado mazgą. Degumo bandymai buvo atliekami ne vieną kartą, testavo rangovai, konkurentai, tačiau reikiamo rezultato vis nepavyko pasiekti. Galiausiai UAB IKOSA, „Medžio gausa“ specialistai, naudodami tik natūralius tirpalus, suderino tinkamą priešgaisrinį mišinį, paruošė pavyzdžius, atliko bandymus atestuotoje laboratorijoje ir gavo atsakymą: reikiama degumo klasė pasiekta.
„Profesionalumu ir atkaklumu įveikiami net patys sudėtingiausi techniniai iššūkiai“, – didžiuojasi savo komanda T. Baltrušaitis.
UAB IKOSA, „Medžio gausa“, oficialus didžiausio pasaulyje termomedienos gamintojo „Thermory“ atstovas Lietuvoje, siūlo didelį vidaus ir išorės apdailos sprendimų asortimentą. Be ilgaamžių ir funkcionalių fasado dailylenčių, gaminamų iš termopušies, termoeglės, bešakės termoradiata pušies, termouosio, termoąžuolo ir kitų rūšių medienos, įmonė tiekia ir produktus terasoms, grindims, interjerui bei pirtims, taip pat konsultuoja klientus ir teikia jiems techninę pagalbą.
T. Baltrušaičio nuomone, tai ir yra įmonės stiprybė – ilgametė patirtis, bendradarbiavimas su tarptautiniais gamintojais, nuolatinis dėmesys kokybei, inovacijoms ir savo klientams.
Kiti nepaprasti fasadų sprendiniai
Fasadinių sistemų gamintojo ir projektuotojo UAB „Windowsa“ atstovo Vytauto Mitkevičiaus teigimu, projektuojant ir statant šiuolaikinius pastatus vis daugiau dėmesio skiriama ne tik estetinei išraiškai, bet ir techniniam patikimumui bei funkcionalumui. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ projektas – puikus pavyzdys, kaip profilių gamintojo WICONA 4,3 m aukščio fasadinė sistema WICTEC 50 prisideda prie aukštų pastato sandarumo standartų užtikrinimo. Akredituotoje Vokietijos laboratorijoje specialiai šiam projektui kartu su WICONA atlikti bandymai garantavo, kad sprendimai ne tik atitiks techninius reikalavimus, bet ir sudarys harmoningą visumą su kitais įgyvendinamos architektūrinės vizijos sprendiniais.
Išskirtiniu akcentu šiame projekte tapo sumontuotos 12 ir 9 metrų ilgio sulankstomos termosistemos WICSLIDE 75 FD. Šiuo metu jos yra ilgiausios Lietuvoje tokio tipo sistemos visuomeninės paskirties pastate. Sistemos WICSLIDE 75 FD unikalumo esmė – stumdoma armonikos principu, ji atveria 3 m aukščio erdvę tarp vidaus patalpų ir lauko, dėl to užtikrinamas vizualinis vientisumas ir sklandus didesnio žmonių srauto judėjimas.
„Projekte pateisinome ne tik estetinius, bet ir funkcinius lūkesčius – Neringos miesto savivaldybė gali džiaugtis tvariu, kokybišku ir patikimu sprendimu“, – didžiuodamasis pabrėžia V. Mitkevičius.
Objektas: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“
Užsakovas: Neringos miesto savivaldybės administracija
Generalinis rangovas: UAB „Gilesta“
Architektūros projektavimo įmonės: UAB „Architektūros linija“, UAB „Formatas A1“, UAB „A405“
Pastato architektūrinio projekto autoriai: architektai Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Virginija Venckūnienė, Alicija Grigūnienė
Interjero bendraautorės: Gintarė Privedienė, Ieva Kontautaitė
Projekto vadovas: architektas Saulius Plungė
Meninio horeljefo autorius: skulptorius Rimantas Didžpetris, restauratoriai Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė ir Nerijus Kavaliauskas
Medžio gausa, PAA, Mosas, Windowsa, Scenos techninis servisas.
