Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Statybos įstatymo pataisoms, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliamos 2024 m. balandžio 24 d. priimtos Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatos.

Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo nuostatos neužtikrina visų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Dalis ES teisės akte numatytų reikalavimų įsigalioja jau šių metų gegužės 29 d., o kiti – 2028 m. ir 2030 m. Direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Energetiškai neefektyvūs pastatai sunaudoja itin daug energijos, todėl jų modernizavimas yra viena svarbiausių priemonių mažinant energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai skatins naujų netaršių pastatų statybą, didins jų energetinį efektyvumą ir padės nuosekliai pereiti prie visai netaršių pastatų standarto“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Įstatymo pataisomis tikslinami atvejai, kada atnaujinant arba modernizuojant statinius neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir teikiamas pranešimas apie statybos pradžią. Taip pat plečiamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo privalomumas esamiems gyvenamosios paskirties pastatams.

Pataisomis taip pat apibrėžiami atvejai, kada parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis bus privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Be to, numatoma įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie teiks konsultacijas pastatų energinio naudingumo didinimo ir atnaujinimo klausimais.

Projekte taip pat nustatyta visai netaršaus pastato sąvoka ir pareiga naujiems pastatams taikyti visai netaršių pastatų reikalavimus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo: viešiesiems pastatams – nuo 2028 m., o visiems naujiems pastatams – nuo 2030 m. Šiuos reikalavimus dar turės patvirtinti aplinkos ministras poįstatyminiuose teisės aktuose.