Kopenhagos Nordhavn rajone projektuojamas „Nordør“ parkas siekia sujungti tai, kas miestų planavime neretai supriešinama – aktyvų laisvalaikį ir laukinės gamtos apsaugą.

„Nordør“ neabejotinai yra vienas svarbiausių Kopenhagos urbanistinio projektavimo projektų per pastarąjį dešimtmetį. 30 hektarų pakrantės teritorijoje numatoma įrengti paplūdimius, sporto ir bendruomenės erdves, lagūnas, pievas bei įvairioms biologinėms rūšims skirtas buveines. „SLA“ vadovaujama komanda siūlo ne sukurti visiškai naują kraštovaizdį, o išplėtoti jau esamą, kuo mažiau trikdant natūralius procesus.

Pramoninės teritorijos reljefas – būsimo parko pagrindas

Kopenhagos Nordhavn rajonas, ilgą laiką formuotas uosto ir pramoninės veiklos, tampa vienos ambicingiausių miesto viešųjų erdvių transformacijų vieta. Čia numatytas „Nordør – New Park in Nordhavn“ projektas, kurio plotas sieks apie 30 hektarų. 2025 m. tarptautinį dėmesį pelniusiame konkurse nugalėjo kraštovaizdžio architektūros studijos „SLA“ vadovaujama komanda.

Projekto vieta išskirtinė tuo, kad jos reljefą suformavo ne tradiciniai kraštovaizdžio projektavimo darbai, o dešimtmečius vykusi uosto veikla ir statybų metu sukauptas gruntas. Iš jo susidarė kalvos, šlaitai ir įdubos, tapę savotišku atspirties tašku būsimo parko planavimui.

Užuot teritoriją išlyginę ir pradėję kurti kraštovaizdį nuo nulio, architektai siūlo išsaugoti kuo daugiau esamos topografijos. Projektavimo principas paremtas ribotomis intervencijomis: reljefas papildomas ten, kur reikia sukurti naujų funkcijų, tačiau kartu siekiama išsaugoti vertingas buveines ir sudaryti sąlygas gamtai vystytis savaime.

Toks požiūris atspindi platesnę šiuolaikinės kraštovaizdžio architektūros kryptį – vietoj visiškai kontroliuojamos, vienodai prižiūrimos žaliosios erdvės kuriamas kintantis kraštovaizdis, kuriame žmogaus veikla derinama su natūraliais ekologiniais procesais.

Ne vien parkas, o skirtingų kraštovaizdžių mozaika

„Nordør“ koncepcijos pagrindas – skirtingų gamtinių ir rekreacinių zonų visuma. Teritorijoje numatomos lagūnos, paplūdimiai, pievos, žolynai, miško pakraščiai ir jūrinės akmenuotos buveinės. Šios erdvės turėtų ne tik suteikti lankytojams įvairių patirčių, bet ir padėti sukurti sąlygas skirtingoms augalų bei gyvūnų rūšims.

Svarbi projekto dalis – teritorijos ekologinio vientisumo stiprinimas. Retų rūšių buveines numatoma išsaugoti, plėsti ir palikti kuo mažiau trikdomas. Tuo pat metu kitos parko dalys pritaikomos kasdieniam gyventojų gyvenimui: judėjimui, sportui, susitikimams ir poilsiui prie vandens.

Šiame projekte gamta nėra tik dekoratyvus urbanistinės aplinkos elementas. Ji tampa viena pagrindinių teritorijos struktūrą formuojančių jėgų. Vandens telkiniai, pievos, medžių grupės ir pakrantės buveinės padeda organizuoti erdvę ne mažiau nei takai ar poilsio zonos.

Tokio tipo kraštovaizdis skiriasi nuo tradicinio miesto parko, kuriame dažnai dominuoja aiškiai apibrėžtos vejos, simetriški želdiniai ir intensyviai prižiūrimi gėlynai. „Nordør“ atveju siekiama išlaikyti daugiau natūralumo, o lankytojų patirtį kurti per kraštovaizdžio įvairovę ir galimybę jį pažinti.

Vienoje teritorijoje – ir sportas, ir ramybė

Nors gamtos apsauga yra viena svarbiausių projekto krypčių, parkas projektuojamas ir kaip aktyvi viešoji erdvė. Pietinėje jo dalyje numatomos futbolo aikštės, įvairių veiklų zonos, bendruomenės erdvės ir visiems prieinamas paplūdimys. Čia daugiau vietos skiriama sportui, susitikimams ir kasdieniam poilsiui.

Šiaurinėje teritorijos dalyje numatomas ramesnis, labiau laukinis kraštovaizdis, kuriame prioritetas teikiamas paukščiams, varliagyviams, vabzdžiams ir jų buveinėms. Lankytojams ši zona taip pat turėtų būti prieinama, tačiau jos naudojimas planuojamas taip, kad žmogaus veikla kuo mažiau trikdytų natūralius procesus.

Toks funkcinis zonavimas padeda spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinių viešųjų erdvių projektavimo klausimų: kaip suderinti didelį lankytojų srautą ir biologinės įvairovės apsaugą. Užuot visoje teritorijoje taikius vienodą naudojimo režimą, skirtingoms zonoms numatomos skirtingos funkcijos ir intensyvumas.

Projekte išskiriami ir keli ryškesni kraštovaizdžio elementai. „The Stub“ – maždaug 24 metrų aukščio apžvalgos vieta, iš kurios lankytojai galės apžvelgti teritoriją. „The Ore“ – į vakarus orientuota lagūnos paplūdimio erdvė su mažomis salomis. Dar vienas svarbus elementas – maždaug kilometro ilgio, rūšių įvairove pasižymintis miško pakraštys.

Šie elementai suteikia parkui aiškesnę erdvinę struktūrą, tačiau nekuria vienos dominuojančios ašies. Vietoj to siūloma skirtingų patirčių seka – nuo aktyvių zonų iki vietų, skirtų stebėti gamtą ir ilsėtis.

Klimato adaptacija – neatsiejama kraštovaizdžio dalis

Pakrantės parkui tenka ne tik rekreacinė ir ekologinė, bet ir klimato kaitos iššūkių sprendimo funkcija. Vandens, pakrančių, reljefo ir želdinių sistemos gali tapti svarbia miesto atsparumo dalimi, jeigu jos planuojamos kaip tarpusavyje susijusi infrastruktūra, o ne pavieniai apželdinimo sprendimai.

„Nordør“ projekte siekiama stiprinti ekologinį teritorijos atsparumą ir kurti naujas sausumos bei pakrantės buveines. Projektą rengiančios komandos deklaruojamas tikslas – kad parkas per savo veikimo laikotarpį sugertų daugiau anglies dioksido, nei jo išskirtų, ir prisidėtų prie biologinės įvairovės didinimo tiek pačioje teritorijoje, tiek už jos ribų.

Vis dėlto šį tikslą svarbu vertinti kaip projekto siekį, o ne jau patvirtintą rezultatą. Galutinis poveikis priklausys nuo įgyvendinimo, parinktų augalų ir buveinių, priežiūros sprendimų bei ilgalaikio ekologinio stebėjimo.

Projektuojama kartu su bendruomene

„Nordør“ koncepcija buvo plėtojama įtraukiant vietos gyventojus, gamtosaugos organizacijas, sporto klubus ir kitas suinteresuotas grupes. Metus trukęs dialogas tapo svarbia projektavimo proceso dalimi.

Toks įtraukimas ypač aktualus projektuojant didelio masto viešąją erdvę, kurioje susikerta skirtingi interesai. Vieniems gyventojams svarbiausia galimybė sportuoti ar maudytis, kitiems – ramus poilsis, vaikų žaidimų vietos arba gamtos apsauga. Projektu siekiama ne pasirinkti vieną iš šių poreikių, bet sukurti struktūrą, kurioje jie galėtų egzistuoti greta.

Viešosios erdvės kokybė šiuo atveju priklauso ne tik nuo kraštovaizdžio formos, bet ir nuo to, ar gyventojai gali ja naudotis skirtingais būdais. Todėl prieinamumas, įvairios veiklos ir galimybė patirti gamtą tampa ne papildomais elementais, o pačios koncepcijos dalimi.

Komanda ir projekto įgyvendinimo perspektyva

Projektą Kopenhagos savivaldybei ir bendrovei „By & Havn“ rengia „SLA“ vadovaujama tarpdisciplininė komanda. Joje taip pat dalyvauja „VITA Engineers“, „Urban Agency“, „Aaen Engineering“, „Pihlmann Architects“, „Buro Happold“, Kerstin Bergendal, „Holdbart“ ir „Aiming Spaces“.

Toks bendradarbiavimas atspindi projekto mastą: kraštovaizdžio architektūros sprendimai turi būti derinami su inžinerija, teritorijos planavimu, prieinamumu, ekologiniais reikalavimais ir viešųjų erdvių naudojimu.

Pagal projekto rengėjų informaciją, statybų pradžia numatoma 2028 metais, o projekto laikotarpis nurodomas 2025–2035 m. Taigi „Nordør“ yra ilgalaikė miesto transformacijos iniciatyva, kurios rezultatas priklausys ne tik nuo pradinio projekto, bet ir nuo to, kaip teritorija funkcionuos ir bus prižiūrima.

Miesto parkas, kuriame svarbus ne tik žmogus

„Nordør“ išskirtinumas slypi ne vien 30 hektarų plote ar naujose rekreacinėse galimybėse. Projektas įkvėpia pamatyti kitokį santykį tarp miesto ir gamtos: viešoji erdvė čia kuriama ne visiškai kontroliuojant kraštovaizdį, o suteikiant jam galimybę vystytis ir keistis.

Toks požiūris aktualus miestams, ieškantiems būdų atgaivinti pakrantes ir buvusias pramonines teritorijas, kartu stiprinant biologinę įvairovę bei prisitaikant prie klimato kaitos. Jis taip pat kelia svarbų klausimą: ar sėkmingas miesto parkas turi būti tobulai sutvarkytas, ar veikiau turėtų sudaryti sąlygas skirtingoms gyvybės formoms ir žmonių poreikiams?

Kopenhagos projektas renkasi pastarąjį atsakymą – kraštovaizdį, kuriame žmogui numatyta vieta, tačiau ne išskirtinė teisė diktuoti visas jo raidos sąlygas.