Viename iš sostinės rajonų, Žemutiniame Pavilnyje, iškilęs namas yra labiau low-tech nei high-tech, tačiau modernus savo mediniu charakteriu. Pasitelkę kraštovaizdį ir meistriškai manipuliuodami natūralia šviesa bei paprastomis apdailos medžiagomis, architektai sukūrė vidaus ir lauko erdvių choreografiją, pelniusią viso pasaulio architektūros bendruomenės dėmesį.
„Namo idėją padiktavo Žemajam Pavilniui būdingas išraiškingas reljefas, brandžių medžių masyvai ir istorinė medinių vasarnamių aplinka. Projektuoti pradėjome nuo vaizdų pro langus – siekėme ne tik integruoti namą į kraštovaizdį, bet ir patį kraštovaizdį įpinti į vidaus erdvių naratyvą“, – pasakoja viena iš projekto bendraautorių architektė Laura Malcaitė, 2025-aisiais drauge su Dmitrijumi Kudinu įkūrusi architektūros ir interjero studiją „Inblum“, kuri savo projektais stebina ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kūrėjų bendruomenę, pelnydama vis naujų tarptautinių ir mūsų šalies apdovanojimų.
Pasak L. Malcaitės, namą pagal savo architektūrinę viziją architektų komanda projektavo vieniems užsakovams, tačiau pastatytas jis buvo jau kitiems. Naujieji šeimininkai koncepciją priėmė labai natūraliai, todėl ji įgyvendinta beveik nepakitusi – reikėjo tik šiek tiek adaptuoti namo funkciją.
„Inžineriniais sprendimais šis namas nėra išskirtinis – klientai pageidavo labiau low-tech nei high-tech sprendimų. Vienas svarbiausių architektūrinių principų – namo santykis su reljefu ir aplinka. Iš šiaurės jis maksimaliai atsiveria į medžių masyvus, o pietvakariuose stogu tarsi kepure prisidengia nuo kaimynų ir intensyvios vasaros saulės. Gyvenamosios erdvės pakeltos virš gatvės lygio, terasa įgilinta šlaite, o pratęstas stogas formuoja gilų šešėlį. Išskirtinis namo bruožas – monomedžiagiškumas: termomediena dengia fasadus bei stogą ir pereina į interjerą“, – apžvelgia pagrindinius eksterjero sprendinius kūrėja.
Namo vidaus planas sąmoningai įvairialypis: didelis plotas suskaidytas į tarpusavyje susijusias, tačiau skirtingo mastelio pusiau atviras ir kamerines erdves. Projektuojant pasitelkta kintančių mastelių ir aukščių bei persiliejančių vidaus ir lauko erdvių sistema. Natūrali šviesa į bendrąsias erdves patenka iš skirtingų pusių, todėl jų atmosfera nuolat kinta priklausomai nuo paros laiko. Kiekvienos erdvės santykis su kraštovaizdžiu vis kitoks – nuo medžių viršūnių iki sodo ir miško pakraščio.
„Šio namo interjero išskirtinumo esmė – apdailos medžiagų paprastumas, vidaus ir lauko erdvių choreografija bei atmosferai kurti pasitelkta natūrali šviesa. Interjero charakterį kuria ne pavieniai dekoratyvūs akcentai, o erdvės, šviesos, medžiagos ir pro langus atsiveriančio kraštovaizdžio visuma“, – apibendrina L. Malcaitė.
Sudėtingi sumanymai virto išskirtiniais baldais ir interjero detalėmis
Už visų namo baldų gamybą ir sienų apdailą pušies termomediena buvo atsakinga nestandartinių korpusinių baldų projektavimu, gamyba bei montavimu užsiimančios įmonės „Protingi baldai“ komanda.
„Prieš pradedant gamybą reikėjo nuodugniai išanalizuoti architektų sumanymus, išsaugoti interjero idėją ir užtikrinti, kad kiekvienas baldas būtų patogus. Būtent šiame etape labiausiai atsiskleidė mūsų komandos patirtis: techninis išradingumas, atkaklumas ir susitelkimas. Šis projektas – vienas sudėtingiausiai įgyvendinamų sumanymų iš visų mūsų komandos kada nors atliktų darbų“, – sako įmonės „Protingi baldai“ direktorius Robert Volodko.
Prieškambario, skalbimo patalpos, virtuvės, svetainės, garderobinės, darbo, miegamųjų ir vonios kambarių baldus vienija stilius ir medžiagos – natūraliu pušies lukštu dengtos plokštės ir pušies termomediena. Natūralus medžio raštas suteikia interjerui šilumos, o vyraujantys rudi ir pilkšvi atspalviai formuoja santūrią visumą. Vienas iš išskirtinių sprendimų – virtuvės baldų fasadai, pagaminti iš akmens masės. Ne mažiau svarbia projekto dalimi tapo sienų apdaila pušies termomediena ir jos pritaikymas baldams. Iš termomedienos lentų reikėjo pagaminti konkrečius dizaino sprendinius. Ypač sudėtingi buvo nestandartinio storio tašelių formos elementai. Baldų gamintojų komandai reikėjo apgalvoti jų konstrukciją, tinkamus mechanizmus ir suderinti išvaizdą su funkcionalumu. Atidumo prireikė sinchronizuojant pušies lukšto ir termomedienos spalvas. Nors abiem atvejais naudota pušies mediena, medžiagos yra skirtingų charakterių, todėl reikėjo harmonizuoti, tuo pat metu išlaikant medienos grožį.
„Kartu su dizaineriais ir statybininkais derinome sprendimus, vertinome alternatyvas ir ieškojome būdų įveikti techninius apribojimus. Šiame projekte reikėjo ne tik meistriškumo, bet ir gebėjimo girdėti kitus bei atsakomybės. Mums šių namų interjero įgyvendinimas tapo svarbiu profesiniu pasiekimu“, – pabrėžia R. Volodko.
Objektas: namas Žemutiniame Pavilnyje, Vilniuje
Architektai: studija „Inblum“ – Laura Malcaitė, Margarita Podagelytė, Dmitrij Kudin, Dmytro Novykov
