Tris dešimtmečius scena, koncertais, bendravimu su publika besimėgaujanti Guoda Gedvilaitė-Goehle jau ilgus metus gyvena Vokietijoje, tačiau iš Druskininkų kilusią pianistę galima drąsiai vadinti gimtojo miesto ambasadore.
Tarptautinių profesinių aukštumų pasiekusi Guoda nepamiršta savo gimtųjų Druskininkų ir visus pačius įspūdingiausius savo muzikinius projektus atveža pristatyti gimtojo miesto žiūrovams.
Guoda pasakoja, kad jos šaknys yra Druskininkuose, todėl ji gimtajame mieste – dažna viešnia, dažnai aplanko tėvelius, visas atostogas, vasaras ir Kalėdas praleidžia su šeima Druskininkuose.
2022-aisiais Druskininkų savivaldybė G. Gedvilaitei-Göhle už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjant ir skleidžiant profesionalųjį meną Druskininkų kurorte, kuriant menines programas, inicijuojant ir rengiant novatoriškus profesionaliosios kultūros projektus druskininkiečiams bei kurorto svečiams, už jaunųjų Lietuvos talentų globą, Lietuvos ir Druskininkų vardo garsinimą pasaulyje skyrė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją.
Apie ypatingą ryšį su Druskininkais, saviraiškos laisvę ir kultūrą kalbamės su G. Gedvilaite-Göhle, kuri patikina gerai žinanti, kokių savybių reikalauja pianisto profesija ir kas svarbu norint sėkmingai žengti karjeros keliu.
„Reikia būti ištvermingam, kad išsėdėtum daug valandų prie fortepijono… Reikia būti kantriam, užsispyrusiam, – vardija ji. – Svarbu domėtis, skaityti, mokėti klausytis kitų. Būti apsišvietusiam, mandagiam, nepavydžiam, spontaniškam, įdomiam ir įsimylėjusiam.
Be to, turi būti labai sportiškas, tvirtas fiziškai ir stiprus dvasiškai, turi mokėti puikiai organizuoti savo darbo ir laisvalaikio laiką, medituoti, kad galva atsimintų daugybę tekstų ir kad joks patiriamas stresas nedarytų įtakos genialios muzikos kūrinių atlikimui.
Turi būti geras vadybininkas, kad galėtum pats organizuotis koncertus ir būtum nepriklausomas nuo nieko. Tada belieka išmanyti, kaip veikia instrumento ir grojimo fortepijonu technika, šypsotis ir tada gali eiti į sceną“, – sako pašnekovė Guoda.
Kas Jus sieja su Druskininkų miestu? Ko gero, ryšys labai stiprus, jeigu esate laikoma miesto kultūros ambasadore?
Druskininkai yra mano gimtasis miestas, čia pirmą kartą susitikau ir su Muzika. Tai miestas, iš kurio kilo mano Seneliai, Mamytė, čia gyvena mano mylima šeima, giminaičiai. Nors jau 27 metus esu apsistojusi Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino, su Druskininkais visuomet palaikau labai glaudų ryšį, dirbu pedagoginį ir organizacinį darbą su jaunimu, kviečiu darbščius druskininkų muzikos mokyklos mokinius ir nusipelniusius mokytojus į koncertus Vokietijoje ir, atvirkščiai – atvežu muzikantų ir svečių iš Vokietijos į Druskininkus.
Tai darau su dideliu malonumu ir meile, niekada net nepagalvojau, kad galėčiau būti kažkaip išskirta ar įvertinta už tai. Turbūt iš šalies atrodo kitaip. Man rodos, kad kiekvienas žmogus bando daryti gražius, naudingus ir reikšmingus darbus ir kiekvienas galėtų būti už tai įvertintas. O pats tikriausias įvertinimas, manau, yra žmonių meilė, šypsenos, noras susitikti ir bendrauti.
Šis Druskininkų miesto įvertinimas kultūros srityje man reiškia labai daug, esu už jį dėkinga visiems, kurie prie jo prisidėjo ir kurių dėka esu tokia, kokia esu. Jaučiu ir žinau, kad ši, man skirta Kultūros puoselėtojos premija nėra tik už tai, ką esu padariusi Druskininkams, tačiau ji mane įpareigoja ateityje dar daugiau dirbti, dar intensyviau dalytis ir skleisti muzikos galią Druskininkuose, o Druskininkų kurorto vardą garsinti pasaulyje.
Ilgametes sveikinimo ir kultūrines tradicijas puoselėjantis kurortas ir dabar stengiasi stiprinti tarptautinį turizmą.
Gal galite pakomentuoti, kuo skiriasi šis miestas tuo atžvilgiu anksčiau ir dabar?
Druskininkuose visais laikais buvo daug muzikos, dailės, poezijos, šokio ir teatro. Menas čia tiesiog pulsuoja ore, gatvėse, miškuose, todėl visais laikais čia gimsta daug meniškų sielų. Jeigu laiką skirstysime i dvi dalis – tada ir dabar, gyvenimą, darbą ir kūrybą kontroliuojamoje socialistinėje Respublikoje ir laisvoje Europos šalyje, tai pastebėsime, kad pasikeitė tikrai labai daug dalykų.
Laikas pakeitė ir mus, žmones ir menininkus. Nepasikeitė tik tai, kad Druskininkuose visuomet buvo daug profesionalios muzikos ir meno. Jau ir anksčiau mano miestas buvo labai žinomas kaip poilsio, regeneracijos ir sveikatos atstatymo vieta. Šiandien Druskininkai yra jau žinomas kurortas ir atostogų bei savaitgalių praleidimo vieta ne tik sveikatos problemų turintiems, tačiau visiems žmonėms, šeimoms su vaikais, svečiams iš užsienio, norintiems smagiai, turiningai, įdomiai ir sveikai praleisti laiką.
Druskininkų kultūros centras, turizmo ir sporto centrai, visos Druskininkų sanatorijos, grožio salonai ir SPA oazės, mokyklos, gimnazijos ir M. K. Čiurlionio muzikos ir meno mokykla, JUC’as – jaunimo užimtumo centras, visi prisideda prie Druskininkų miesto gerovės ir įvairovės.
Druskininkai kviečia pasigėrėti ir savo gamtos grožiu bei visa veikla, susijusia su ja, tokia kaip pasivaikščiojimai arba pasivažinėjimai dviračiais miesto parkais, Druskonio / Vijūnėlės ežerų pakrantėmis, maudynės ir t. t. Įsibėgėjant sezonui, kiekvieną vakarą galima nurimti ir įsikrauti kultūriniuose renginiuose. Druskininkų miesto bendruomenė yra stipri ir darbinga, kiekvienas stengiasi daryti gražius ir naudingus darbus ir mūsų miestą daryti įdomų, gražų, ypatingą ir unikalų.
Mano manymu, Druskininkų kultūros centro darbuotojos ir darbuotojai kasmet turėtų gauti kultūros renginių organizavimo premijas. Man tenka su jais dažnai bendradarbiauti, realizuojant mano sugalvotus sudėtingus masinius renginius, tokius kaip Claros Schumann salonas arba muzikiniai spektakliai visai šeimai.
Nors renginių vyksta labai daug, miestui trūksta tik rimtos koncertinės salės. Labai laukiu naujausio ir svarbiausio Druskininkų miesto ir kultūrai objekto statybų pabaigos – Druskininkų miesto koncertų salės, kuri talpins net simfoninius orkestrus ir į kurią bus galima kviesti koncertuoti pasaulinio garso atlikėjus.
Norėčiau, kad Druskininkų koncertų salė taptų pasaulinio lygio sale, o miestas – pasaulinio garso kurortu, todėl visi kartu stengiamės ir dirbame ta linkme.
Pasidalykite mintimis, kodėl, jūsų akimis, būtų verta atvykti į šį miestą ieškoti kultūros atspindžių? Kokiomis formomis? Kuo šis miestas gali pasigirti, žvelgiant iš kultūrinės prizmės?
Metams bėgant, stebiu ir matau, kaip mano miestas transformuojasi iš ramaus ir apsnūdusio Čiurlionio miestelio į turistinį, daug puikių pramogų siūlantį, tvarkingą, gyvą ir modernų miestą, į kurį nuo narcizų žydėjimo šventės balandžio pabaigoje iki vėlyvo rudens plūsta visa Lietuva ir svečiai iš užsienio.
Muzikos ir teatro renginių ir festivalių Druskininkuose niekada netrūko, jie vyksta visose įmanomose erdvėse, miesto sanatorijų salėse, muzikos mokykloje, miesto muziejuje, miesto kultūros centro atviroje scenoje, net gatvėse, parkuose ir miškelių estradose, muzika skamba visur.
Aš, gyvendama Frankfurte, atlieku kultūros atašė misiją – kviečiu lietuvius ne tik į įvairius renginius, tačiau pasakoju istorijas apie savo miestą kaip vieną gražiausių ir sveikiausių kurortų pasaulyje. Mano ateities planas yra kviesti ir organizuoti žinomų atlikėjų koncertus Druskininkuose, taip atkreipiant klasikinės muzikos mylėtojų dėmesį į mažą, bet ypatingą miestelį Lietuvos pietuose ir sudominant aplankyti Lietuvą, Vilnių ir Druskininkus.
Keletas svečių iš Vokietijos mano kvietimu neseniai atvyko į Vilnių aplankyti mano organizuojamo Vilniaus rotušės muzikos festivalio „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“ renginius, sujungdami du gerus dalykus į vieną – aplankydami nuostabų miestą Vilnių ir aukštos klasės kultūrinius renginius. Ar tai ne tikrasis kultūrinis turizmas?
Labai tikiuosi, kad 2025 metais, kai Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostine, naujoji koncertinė salė spės atverti savo duris visiems Lietuvos žmonėms ir svečiams iš užsienio, o aš turėsiu jėgų, energijos ir fantazijos dar vienai muzikos šventei, kokiam nors savo žaižaruojančiam muzikos festivaliui.
Ar atveda Jus dar keliai į šį miestą? Gal atvykstate pasisemti įkvėpimo?
Druskininkai man reiškia viską, nes tai mano gimtinė, mano vaikystės miestas, tai vieta, kur aš žengiau pirmuosius muzikos žingsnius gimnazijos ir studijų metais, tai mano savaitgalinių sugrįžimų iš Vilniaus miestas, tai vieta, kurią aš kasdien prisimenu ir vieta, į kurią visuomet sugrįžtu ir sugrįšiu pailsėti, atsijungti nuo įtempto gyvenimo ritmo ir įsikrauti naujų jėgų ir idėjų.
Dažnai pagalvoju, kaip man pasisekė, kad gimiau šiame ramiame, nuostabiame ir ypatingame, miškų apsuptame miestelyje, kur vaikščiojo, gyveno ir kūrė Čiurlionis, kur visuomet buvo daug muzikos, dailės, poezijos ir kur gyvena nuostabūs ir mylimi žmonės.
Myliu Druskininkus!
