Rugsėjo pradžioje Druskininkuose po didžiosios rekonstrukcijos duris atvers Baltijos šalių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lyderės „Eglės sanatorijos“ apgyvendinimo kompleksas „Comfort+“ ir atnaujinta registratūra. Tai vienas svarbiausių sanatorijos padalinio Druskininkuose atnaujinimo etapų – iš viso visam rekonstrukcijos projektui skirti 35 mln. eurų.

Pasak „Eglės sanatorijos“ Ūkio padalinio vadovo Tomo Žemaičio, šiuolaikinėje sanatorijoje svarbu ne vien tai, kaip erdvė atrodo, bet ir kaip ji veikia žmogaus savijautą.

„Geriausi inžineriniai sprendimai dažnai yra nematomi. Žmogus neturi galvoti, ar jam per šilta, ar per šalta, ar oras patalpoje sunkus, ar sistema veikia per garsiai. Jis tiesiog turi jaustis gerai. Būtent toks ir yra mūsų tikslas – sukurti komfortą, apie kurį nereikia galvoti“, – sako jis.

Mikroklimatas veikia savijautą

Po rekonstrukcijos „Comfort+“ korpusuose ypatingas dėmesys skiriamas stabiliam mikroklimatui – tolygiam šilumos paskirstymui, efektyviam vėdinimui, oro kokybės kontrolei ir energiniam efektyvumui. Sanatorijos aplinkoje tai itin svarbu, nes svečio savijautą lemia ne tik procedūros ar poilsis, bet ir sąlygos, kuriose jis praleidžia didelę dienos dalį.

Pasak „Eglės sanatorijos“ eksploatacijos projektų vadovo Ramūno Poškevičiaus, sanatorijoje mikroklimato sprendimai turi padėti žmogui kokybiškai ilsėtis ir atgauti jėgas.

„Per karšta, per šalta ar tvankus oras – tai jau ne vien komforto klausimas. Žmogus į sanatoriją atvyksta ilsėtis, atsigauti, atkurti jėgas, todėl aplinka turi jam padėti, o ne kelti papildomą įtampą. Stabilumas čia yra labai svarbus: kuo mažiau temperatūros svyravimų, tuo lengviau žmogui atsipalaiduoti“, – aiškina R. Poškevičius.

Vienas svarbiausių rekonstrukcijos sprendimų – moderni vėdinimo ir oro kokybės kontrolės sistema. Ji užtikrins nuolatinį šviežio oro tiekimą, filtravimą, CO₂ lygio stebėseną, kvapų ir teršalų šalinimą.

„Tokia sistema pastate veikia tarsi plaučiai. Ji turi nuolat aprūpinti patalpas šviežiu oru, bet svečias neturi jausti nei skersvėjo, nei šalto oro srautų, nei triukšmo. Oras turi judėti, bet žmogus to neturi jausti fiziškai. Tada neatsiranda uždaros patalpos įspūdžio, mieguistumo ar diskomforto“, – pasakoja eksploatacijos projektų vadovas.

Ypatingas dėmesys skiriamas ir vėsinimui. Vietoje tradicinės freoninės sistemos pasirinkta vandens pagrindu veikianti vėsinimo sistema. Ji leidžia palaikyti stabilesnę temperatūrą, sumažinti jos svyravimus, išvengti tiesioginių šalto oro srautų ir užtikrinti tylesnį sistemos darbą.

„Sanatorijoje žmogui nereikia staigaus šalčio pojūčio. Jam reikia natūralios, tolygios vėsos. Vandens pagrindu veikianti sistema leidžia sukurti būtent tokį komfortą – be aštrių temperatūros pokyčių, be nemalonių oro gūsių, be papildomo triukšmo. Tai yra sprendimas, kurio svečias galbūt neįvardys, bet tikrai pajus jo rezultatą“, – teigia R. Poškevičius.

Pastatas, kuris prisitaiko prie žmonių

Dar vienas svarbus elementas – apšvietimas, projektuojamas kaip žmogaus biologinį ritmą palaikanti sistema. Pastate siekiama maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą, o dirbtinis apšvietimas bus pritaikomas prie skirtingo paros laiko, nes ryte, dieną ir vakare žmogui reikalinga skirtinga šviesos kokybė. Toks cirkadinis apšvietimas gali padėti lengviau pereiti iš aktyvumo į poilsio būseną.

„Šviesa nėra tik lemputė lubose. Ji turi labai aiškų poveikį žmogui – padeda pabusti, susikaupti, nusiraminti, pasiruošti miegui. Sanatorijoje tai ypač svarbu, nes kokybiškas poilsis yra sveikimo dalis“, – pabrėžia R. Poškevičius.

Visos pagrindinės „Comfort+“ sistemos – šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir apšvietimas – bus sujungtos į bendrą pastato valdymo platformą. Ji leis stebėti realų pastato užimtumą, žmonių srautus ir pagal tai automatiškai koreguoti parametrus. Kitaip tariant, pastatas prisitaikys prie žmonių, o ne atvirkščiai.

„Sanatorijoje negalima taupyti komforto sąskaita. Mūsų tikslas nėra tiesiog sunaudoti kuo mažiau energijos. Tikslas – naudoti ją protingai, kad komfortas išliktų aukštas, o sistemos neveiktų pertekliniais režimais. Kai pastatas reaguoja į realų poreikį, išvengiama pikų, nereikalingo šildymo, vėsinimo ar vėdinimo ten, kur tuo metu to nereikia“, – sako jis.

Technologijos lieka fone

Nors sanatorijoje diegiama daug modernių technologinių sprendimų, siekiama, kad erdvė neatrodytų sterili ar pernelyg techninė. Technologijos čia veikia fone, o svečio patirtį kuria ramybė, natūralios medžiagos, jaukumas ir pojūtis, kad erdvė yra artima žmogui.

„Dažna klaida – manyti, kad modernumas turi būti matomas. Sanatorijoje priešingai: technologijos turi padėti kurti ramybę, bet neužgožti žmogaus. Inžinerija paslepiama, o svečias jaučia tik rezultatą – švarų orą, malonią temperatūrą, tinkamą šviesą ir tylą“, – pažymi R. Poškevičius.

Jis priduria, kad po rekonstrukcijos „Comfort+“ turėtų tapti pavyzdžiu, kaip technologinis tikslumas sveikatinimo erdvėje gali derėti su jaukumu. Čia pastatas ne tik suteikia vietą apsistoti, bet ir tampa aktyvia sveikatinimo proceso dalimi – nepastebimai kasdien veikdamas žmogaus savijautą.

„Tradicinė sanatorija gydo procedūromis. Šiuolaikinė sanatorija turi gydyti ir pačia erdve. Būtent to siekiame – kad žmogus jaustųsi gerai nuo pirmo įkvėpimo iki ramaus miego“, – apibendrina R. Poškevičius.