2025 m. Lietuvoje renovuoti 359 daugiabučiai, kurių plotas – 614 tūkst. kvadratinių metrų. Beveik 13 tūkst. butų savininkų gali pasidžiaugti, kad gyvena šiltesniame ir komfortiškesniame būste. 35 namai praėjusiais metais įsidiegė inovatyvias technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius – saulės elektrines, saulės kolektorius vandeniui šildyti, oras-vanduo ir geoterminius šilumos siurblius.
„Anksčiau tokį skaičių pasiekti užtrukdavo penkerius metus, o dabar jis generuojamas vos per metus. Šie namai po renovacijos ne tik taupo šilumą, bet ir patys gaminasi elektrą laiptinių apšvietimui, liftams ar elektromobilių įkrovimui. Taip vis labiau artėjame prie aukštesnio energetinės nepriklausomybės lygio“, – pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Apžvelgdama 2025 m. renovacijos tendencijas G. Burbienė atkreipė dėmesį, kad palyginus su 2024 m. pernai renovuoti daugiabučiai namai buvo didesnio ploto, beveik 53 tūkst. kvadratinių metrų. Džiugina, kad didėja renovuotų daugiabučių energinis efektyvumas: 2025 m. 3 atnaujinti namai pasiekė A energinę klasę, 220 – B. Jų gyventojai už šilumą mokės vidutiniškai dvigubai mažiau nei senos statybos nemodernizuotų.
Išlieka ankstesnių metų tendencija, kad pagal renovacijos tempus pirmauja didieji miestai – daugiausiai senų daugiabučių atnaujinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Didžiausias proveržis 2025 – aisiais įvyko sostinėje, kuri tapo absoliučiu lyderiu – čia atnaujintas 51 daugiabutis (pernai – 28). Kaune modernizuota 30 namų, o Klaipėdoje – 29, panašiai kaip 2024 m.
Iš mažesnių miestelių labai išsiskiria Jonava, kurioje modernizuoti 26 namai. Jonava užima 4 vietą tarp daugiausiai namų renovavusių miestų po šalies kurortų, kurie sudaro pirmą trejetuką – Birštono, Palangos ir Druskininkų. Gerai atrodo ir Elektrėnai, atnaujinę 12 daugiabučių, Trakai – 11. Aktyvumu pasižymi ir Žemaitijos regionas – Palangoje modernizuoti 9 daugiabučiai, Plungėje bei Tauragėje po 8, Kretingoje ir Šilalėje po 7.
„Mūsų vizija 2026 m. – dar intensyvesnis renovacijos skaitmenizavimas, kuris supaprastins, paspartins procesus, suteiks galimybę gerinti projektų priežiūrą ir pasiekti aukštesnę kokybę. Tikimės, kad naujos priemonės kaip balkonų platinimas, naujų įrengimas, jų langų, durų didinimas, kiti architektūros sprendiniai daro renovaciją patrauklesne ir paneigia mitą, kad ji – tik namo kailiniai“, – metų gaires brėžia G. Burbienė.
APVA primena, kad šiuo metu yra aktyvus kvietimas seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas. „Kvietimas galioja iki šių metų balandžio 1 d. Šiuo metu jau yra gauta daugiau nei 400 paraiškų už 122 mln. eurų, liko 43 mln. eurų, tad lėšų dar turime, kviečiame ilgai nedelsti ir teikti paraiškas“ – ragina G. Burbienė.
Valstybės parama skiriama projektui parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama apskaičiuojama ir teikiama pagal fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams siekia nuo 20 iki 30 proc. rangos darbų kainos.
Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Kompensuojamos ir kitos priemonės, gerinančios pastato estetinę išvaizdą, architektūrą, užtikrinančios patogumą ir komfortą – balkonų langų ir durų angų didinimas, balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos, elektromobilių įkrovimo stotelės. Taip pat rūsių pritaikymas priedangoms.
