Vilnius iki 2031 metų planuoja pastatyti net penkis naujus tiltus per Nerį, kurie iš esmės pakeis judėjimą mieste ir sujungs šiandien atskirtus rajonus. 2027 metų pradžioje planuojama užbaigti pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, sujungsiančio A. Goštauto ir Upės gatves, statybas bei užbaigti Užvingio salos tilto projektavimo darbus.

Šie projektai yra Neries pakrančių vystymo vizijos dalis, kuria siekiama atkurti ryšį tarp miesto ir upės, sustiprinti upės ekologinį bei rekreacinį potencialą.

„Upė yra miesto ašis, kuri turi jungti, o ne skirti. Penki nauji tiltai sujungs skirtingas miesto dalis į vientisą, gyvybingą miesto struktūrą, kurioje patogu judėti ir gera gyventi. Jie reikšmingai pagerins galimybes judėti darniai, sutrumpins atstumus, suartins bendruomenes ir atvers naujas galimybes gyvoms viešosioms erdvėms prie upės“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Planuojama, kad keturi tiltai bus skirti pėstiesiems ir dviratininkams, vienas – transportui. Pasak Vilniaus mero, atskiri tiltai automobiliams ir pėstiesiems bei dviratininkams būtini dėl saugumo ir patogumo. Automobiliams skirti tiltai yra triukšmingi, taršūs ir nepatogūs kitiems eismo dalyviams, o specialiai pėstiesiems ir dviratininkams suprojektuotuose tiltuose užtikrinami saugūs nuolydžiai, platesni šaligatviai, patogūs privažiavimai.

Naujo pėsčiųjų tilto statybų pabaiga ir Užvingio tilto startas

Pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, sujungsiantis Upės ir Goštauto gatves – jau statomas. Netrukus bus renkamas jo vardas, įtraukiant vilniečius. Tiltas sujungs vakarinius sostinės rajonus – Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Pilaitę – su Senamiesčiu. Tiltas taps trūkstama jungtimi tarp Neries kairiajame krante besitęsiančio dviračių tako (nuo Vingio parko iki Antakalnio) ir Gedimino prospekto bei pagrindinių dviračių jungčių Žvėryno pusėje – Saltoniškių, Narbuto gatvių ir Laisvės prospekto.

Šiuo metu pėstieji ir dviratininkai priversti naudotis Geležinio Vilko ir Žvėryno tiltais, kurie nėra pritaikyti saugiam ir patogiam judėjimui. Geležinio Vilko tilto pėsčiųjų takas vos 1,2 m pločio, be to, čia pėsčiuosius lydi intensyvus automobilių eismas (apie 7350 transp. pr./piko val.), sukeliantis triukšmą ir oro taršą. Žvėryno tiltas kiek erdvesnis, tačiau reali laisva erdvė pėstiesiems tesiekia 0,5–1 m, kai normatyvas turėtų būti bent 1,5 m. Dar prastesnė situacija – mikrojudumo priemonių naudotojams. Dviratininkams, paspirtukams ar kitiems mikrojudumo dalyviams reikalinga bent 2,5 m pločio juosta dvikrypčiam eismui, o esami tiltai tokios erdvės nesuteikia.

Naująjį tiltą planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje. Jis bus strategiškai svarbus ir prie Seimo planuojamo statyti Vilniaus kongresų centro veiklai ir susisiekimui su juo.

Šiais metais numatoma užbaigti ir Užvingio salos pėsčiųjų bei dviračių tilto projektavimo darbus. Tilto statybos įsibėgės 2027 m. ir truks iki 2030 m. Šis tiltas sujungs Lazdynus su miesto centru ir taps patrauklia jungtimi mikrojudumo priemonėms Naujamiesčio ir Senamiesčio kryptimis. Kadangi Lazdynų tiltas yra skirtas automobilių tranzitui, o dviratininkams sąlygos ten – itin nepatrauklios,  Užvingio tiltas bus orientuotas išimtinai į pėsčiuosius ir dviratininkus.

Lazdynėlių tiltas – mažesnė apkrova Lazdynų tiltui

Šiuo metu miestas ieško geriausio sprendinio ir papildomam trasportiniam tiltui. Lazdynėlių transportinis tiltas, numatytas Bendrajame plane, ateityje sujungs sparčiai augančius Lazdynėlius su Vilkpėde ir padės perskirstyti transporto srautus, tenkančius Lazdynų tiltui. Šiandien piko metu šiuo tiltu į centrą ir atgal juda Lazdynų, Karoliniškių ir Lazdynėlių gyventojai, todėl apkrova yra itin didelė.

Dabartiniame etape modeliuojami sprendiniai dėl tilto vietos ir jo integravimo į gatvių tinklą, vertinamos kelios alternatyvos, tarp kurių pasirinkti padės transporto srautų ir viešojo transporto poreikių analizė. Preliminariu vertinimu, tiltas galėtų būti nutiestas iki 2031 m.

Kernavės tiltas – jungtis tarp Šnipiškių ir Naujamiesčio

Iki 2031 metų planuojama pastatyti ir Kernavės pėsčiųjų bei dviračių tiltą, sujungsiantį Šnipiškes su Naujamiesčiu (Mečetės gatvės kryptimi). Šiandien tarp Konstitucijos prospekto ir Šnipiškių vidinių kvartalų trūksta aiškios, saugios ir patogios jungties. Baltasis tiltas nebepajėgia aptarnauti augančių pėsčiųjų ir dviratininkų srautų, o galinėse jo dalyse susidaro pavojingos situacijos, maišantis skirtingiems eismo dalyviams.

Šiuo metu atlikta tilto vietos analizė, rengiama detaliojo plano korekcija ir ruošiamasi architektūrinio projekto konkursui.

Projektas svarbus ne tik susisiekimo, bet ir urbanistinės plėtros požiūriu – jis tiesiogiai sujungs miesto centrą su Šnipiškėmis ir planuojamu ministerijų miesteliu, skatins teritorijos transformaciją bei darnų judumą.

Antakalnio–Žirmūnų tiltas – trumpesnis kelias tarp rajonų

Bendrajame plane taip pat numatytas Antakalnio–Žirmūnų pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Jis sujungs besiplėtojantį Šiaurės miestelį Žirmūnuose su Žolyno gatve Antakalnyje, kur koncentruojasi svarbi socialinė infrastruktūra.

Šiuo metu norint judėti tarp šių rajonų reikia daryti bent dviejų kilometrų lankstą – Šilo ir Valakampių tiltai yra nutolę ir nėra patogūs pėstiesiems bei dviratininkams. Įgyvendinus projektą bus sudaryta tiesioginė jungtis, sumažės Šilo tilto apkrova ir išaugs darnaus judumo infrastruktūros naudotojų skaičius.

Projektas yra pirminėje planavimo stadijoje, ruošiama teritorijos analizė, rengiamasi detaliojo plano koregavimui. Pirminiu vertinimu, tiltas galėtų būti pastatytas 2031 metais.