Vilniuje vykstančios nacionalinio stadiono statybos sparčiai juda į priekį, tačiau projektą ir toliau lydi nesutarimai. Sporto bendruomenė kelia klausimą, ar naujasis kompleksas iš tikrųjų atlieps visų sporto šakų poreikius, o politikai diskutuoja dėl infrastruktūros sprendimų ir didelių finansinių įsipareigojimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo plėsti lengvosios atletikos erdves bei svarsto galimybę atidėti atsiskaitymus už stadioną.

Kol Šeškinės kalne vyksta statybos darbai, lengvaatlečiai vis dar treniruojasi uždarose patalpose ir tvirtina, kad viena daugiausiai medalių Lietuvai pelnančių sporto šakų lieka nuošalyje.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis kritiškai vertina situaciją – jo teigimu, lengvoji atletika yra viena svarbiausių sporto šakų šalyje, tačiau jos infrastruktūra išlieka silpniausia. Jis abejoja, ar padėtis iš esmės pasikeis net ir pastačius naują kompleksą.

Pasak jo, projektą sunku laikyti visaverčiu nacionaliniu objektu, nes jame nematyti realių galimybių aukšto meistriškumo lengvajai atletikai. Anot E. Skrabulio, tokiame objekte nebus įmanoma rengti aukšto lygio varžybų, o nors treniruočių bazė atsiras, kyla klausimų dėl investicijų pagrįstumo, ypač turint omenyje, kad apie stadioną kalbama jau kelis dešimtmečius.

Kol sportininkai reiškia abejones, politinėje erdvėje vėl kyla įtampa. Projekto vystyme dalyvaujantis verslininkas Arvydas Avulis teigia, kad stebina bandymai stabdyti ar trikdyti projektą.

Šiuo metu teritorijoje statomas didelis futbolo stadionas, taip pat numatytos treniruočių aikštės, sporto centras su arena bei lengvosios atletikos stadionas. Vis dėlto ministerija mano, kad lengvosios atletikos infrastruktūra galėtų būti dar labiau išplėsta.

Viceministras Gabrielius Grybauskas pabrėžia, jog organizuojant čempionatus būtina turėti apšilimo aikštę su tokiais pačiais bėgimo takais kaip pagrindiniame stadione, kad sportininkai galėtų tinkamai pasiruošti.

Tačiau, pasak projekto atstovų, tokiems pakeitimams šiuo metu trūksta galimybių – plane nėra numatyta papildomų takų aplink stadioną, o sklypo ribos neleidžia plėstis. Kaip pažymi A. Avulis, teritorija jau yra pilnai išnaudota, todėl jos didinimas būtų sudėtingas.

Vilniaus savivaldybė taip pat akcentuoja, kad galima keisti tik tuos sprendinius, kurie telpa esamo sklypo ribose, o naujų objektų, kuriems nepakanka vietos, svarstyti nėra galimybių.

Tuo metu ministerija kelia klausimą ir dėl finansavimo – siūloma valstybės įnašą, siekiantį 60 mln. eurų, sumokėti vėliau, atsižvelgiant į kitus prioritetus, pavyzdžiui, gynybos poreikius.

Be to, diskutuojama ir dėl padidinto stadiono vietų skaičiaus – jis išaugo nuo 18 iki 19 tūkstančių. Viceministras užsimena, kad tokiu atveju dalį finansinės naštos galėtų perimti savivaldybė.

Savivaldybė įspėja, kad vienašališkai mažinti finansavimą būtų rizikinga, nes tai galėtų baigtis teisminiais ginčais ir situacija, kai lėšos būtų išleistos, tačiau stadionas liktų nepastatytas.

A. Avulis ministerijos veiksmus vadina politizavimu, tačiau tikina, kad tai statybų nesustabdys. Anot jo, projektas bus įgyvendintas, o kitais metais planuojama pakviesti visuomenę į stadiono atidarymą.

Tuo tarpu E. Skrabulis pabrėžia, kad išskirtinis dėmesys futbolui, pamirštant kitas sporto šakas, nėra teisingas.

Bendra projekto vertė siekia 155 mln. eurų, o pirmosios rungtynės naujajame stadione planuojamos jau kitą rudenį.